- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 1S-210-361/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,
išnagrinėjo įtariamojo D. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria įtariamajam D. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
D. S. įtariamas tuo, kad iki 2010-02-11 tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminiu tyrimu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, iš tyrimu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 29,039 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią 2010-02-11, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, atgabeno ir už tyrimu nenustatytą sumą pardavė P. B. Baudžiamoji atsakomybė už šią veiką yra numatyta BK 260 str. 2 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-14 nutartimi paskyrė D. S. kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis D. S. prašo nutartį panaikinti, teigia, kad nepripažino kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, skiriant suėmimą, teisme nurodė, kad jokio P. B. nepažįsta, jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nei B., nei kitiems asmenims nėra pardavęs. Neneigia, kad pažįsta vaikiną vardu P., su kuriuo kartais susitikdavo, tačiau tarp jų jokių kalbų dėl narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų platinimo ar vartojimo nėra niekada buvę.
Įtariamasis nurodo, kad teisėja nepatikrino bylos duomenų dėl įtarimo pagrįstumo, jis niekada nebuvo teistas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, o teistas už nusikaltimus nuosavybei, turi gyvenamąją vietą, šeimą, augina du mažamečius vaikus, dirba, išlaiko ne tik savo šeimą, bet ir kartu gyvenančius senyvo amžiaus tėvus, tėvas V. S. yra neįgalus, D. S. bedarbė. Įtariamasis pažymi, kad yra paleistas iš įkalinimo vietos, buvo paskirti įpareigojimai du kartus per mėnesį registruotis Šiaulių pataisos inspekcijoje, už gerą elgesį šiuo metu registruojasi vieną kartą per mėnesį, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo slapstytis nežada, o kaip tik siekia, jog būtų išsiaiškintos tikrosios bylos aplinkybės.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nors D. S. skunde akcentuoja, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuo metu surinktų duomenų nevertina kaip įrodymų, nesprendžia įtariamojo kaltumo ar nekaltumo klausimo, o vadovaujasi ir remiasi bendromis baudžiamojo proceso įstatymo dėl kardomosios priemonės paskyrimo nuostatomis.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra duomenų (įtariamojo parodymai, techninių priemonių panaudojimo, sekimo protokolai ir kt.), leidžiančių pagrįstai manyti, jog D. S. gali būti padaręs jam inkriminuojamą sunkų nusikaltimą. Todėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).
D. S. įtariamas savanaudiško tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę ir, nors ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos šiuo atveju pakanka manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skunde minimos aplinkybės, jog įtariamasis turi darbą, gyvenamąją vietą, šeimą, augina vaikus, išlaiko tėvus, akivaizdžiai galėjo būti nepakankamos sulaikyti D. S. nuo galimo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Taigi yra pagrindas manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios griežtos atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
D. S. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta ir tuo pagrindu, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p. nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu ir kiti duomenys. D. S. praeityje teistas, lygtinio paleidimo laikotarpiu vėl įtariamas naujo tyčinio sunkaus bei savanaudiško nusikaltimo padarymu. Šie duomenys leidžia manyti, kad būdamas laisvėje D. S. gali daryti naujus nusikaltimus. Nors D. S. skunde teigia, kad niekada nebuvo teistas už narkotinių medžiagų platinimą, tačiau, sprendžiant suėmimo pagrįstumo klausimą, nėra būtina, kad įtariamasis būtų teistas tik už analogiškas vienarūšes nusikalstamas veikas.
Nustačiusi BPK str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, ikiteisminio tyrimo teisėja padarė pagrįstą išvadą, jog BPK 119 str. numatytų tikslų įgyvendinimas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimas, ir pagrįstai skyrė įtariamajam suėmimą. Naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti 2010-05-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.