Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos atstovei Dianai Dovjad-Ulbinienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) 2025-06-13 nutarimo Nr. 0045-ANR_N-491-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025-06-13 Institucijos nutarimu Nr. 0045-ANR_N-491-2025 A. B. buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje dėl to, kad ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 2025-01-28 apie 19.23 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė statutinio valstybės tarnautojo, žvalgybos pareigūno teisėtų nurodymų ir reikalavimų jam įgyvendinant nusikalstamų veikų atskleidimą ir atliekant tiesioginius tyrimų veiksmus. A. B. išplėšė iš pareigūno rankų jam priklausantį mobilųjį telefoną, su kurio pagalba pareigūnas fiksavo teisės pažeidimą. Du kartus paprašius grąžinti mobilųjį telefoną pareigūnui, A. B. pati savarankiškai telefono negrąžino. Taip pat nevykdė pareigūno reikalavimų nusiraminti ir netrukdyti atlikti procesinius veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

2. A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už padarytą nusižengimą jai skirta 90,00 Eur bauda.

3. A. B. pateikė skundą dėl Institucijos 2025-06-13 nutarimo Nr. 0045-ANR_N-491-2025 prašydama jį panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad su nutarimu nesutinka, kadangi jis neteisėtas, nepagrįstas, paremtas prielaidomis, tad turi būti šalinamas iš formuojamos jurisprudencijos per teismų sprendimų peržiūrą apeliacine tvarka. Nutarimas priimtas tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą, bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką. A. B. jokio administracinio pažeidimo nepadarė ir neketino daryti.

4. Institucija atsiliepime į A. B. skundą nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus administracinės bylos faktines aplinkybes ir išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, kuriais yra grindžiama pareiškėjos kaltė. Minėtame nutarime išdėstyti išsamūs nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo argumentai, todėl jį naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėja pasirinko gynybinę poziciją neigti padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą siekiant sąmoningai išvengti pasekmių, kurios atsiranda dėl neteisėtų veiksmų ar nusižengimų. A. B. suvokdama savo pareigą paklusti teisėtiems aiškiai išreikštiems Kriminalinės žvalgybos pareigūno reikalavimams nusiraminti ir netrukdyti pareigūnams atlikti jiems paskirtas tarnybines funkcijas, sąmoningai tyčia pasirinko priešingą elgesį: triukšmavo, elgėsi agresyviai pareigūno atžvilgiu, iš pareigūno rankų išplėšė jam priklausantį mobilųjį telefoną, su kurio pagalba pareigūnas fiksavo teisės pažeidimą.

5. Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su skundu, palaiko Institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją. Įvykio metu buvo atliekami procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai A. B. giminaitės patalpose. Krata buvo sankcionuota. Atsižvelgiant į tai, kad patalpose buvo A. B. nepilnamečiai vaikai, buvo paprašyta juos pasiimti. Ji aiškiai suvokė, kad kratą atlieka pareigūnai. Aišku, kad jie konspiracijos tikslais buvo apsirengę civiliais rūbais. Tačiau A. B. elgėsi agresyviai, jaukdama rimtį ir tvarką pareigūnas paprašė pasiimti vaikus ir išvykti iš patalpų. Tačiau ji neklausė. Pareigūnas įspėjo ją, kad bus filmuojama, kadangi ji nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų. Pradėjus filmuoti, A. B. ištraukė iš pareigūno rankų telefoną. Tai užfiksuota vaizdo įraše.

6. A. B. atstovas advokatas Dainius Dargevičius teismo posėdyje paaiškino, kad su nutarimu nesutinka, kadangi jokio nusižengimo A. B. nepadarė. Pareigūnai buvo neuniformuoti, bandė filmuoti, todėl ji nesuprato kodėl ji turi vykdyti kažkokių asmenų reikalavimus. Pareigūnai netinkamai prisistatė.

Teismas konstatuoja:

7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

8. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba įgyvendina nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą.

9. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

10. A. B. su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutiko. Pažeidėjos atstovo teigimu, A. B. nesuprato, kad kratą atliko pasienio pareigūnai, kadangi jie buvo neuniformuoti ir netinkamai prisistatė, todėl ji manė, kad neprivalo vykdyti nepažįstamų asmenų reikalavimų.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, dėvintis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio tarnybinę uniformą ir skiriamuosius ženklus, taip pat pateikęs tarnybinį ženklą arba tarnybinį pažymėjimą, turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus.

12. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Andriaus Ikasalos 2025-01-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-01-28 jis kartu su Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos bei su specialios paskirties skyriaus pareigūnais pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 04-5-00010-25, dalyvavo kratos atlikime adresu (duomenys neskelbtini). Kratoje dalyvavo ir minėtos sodybos savininkė LR pilietė L. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi gyvenamajame name buvo nepilnametis vaikas, todėl siekiant apsaugoti vaiko interesus ir tinkamai juo pasirūpinti, L. P. buvo paprašyta, kad iškviestų šeimos narį, kuris pasirūpintų vaiku. L. P. paskambino kaip ji sakė vaiko motinai ir pasakė, kad netrukus atvyks vaiko motina ir vaiką išsiveš. 2025-01-28 19.23 val. į namo (duomenys neskelbtini) kiemą įvažiavo automobilis „BMW 740“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Iš jo išlipo moteris, kaip vėliau paaiškėjo A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis (A. Ikasala) buvo prie minėto namo įėjimo durų kieme, šalia jo buvo L. P. ir ITS vyresnioji tyrėja Andžela Kisielienė. Prie sodybos buvo keletas VSAT tarnybinių automobilių. Išlipusi iš automobilio A. B. iš karto priėjo prie jų, jis jai prisistatė, kad yra VSAT pareigūnas, pasakė, kad šiuo metu sodyboje atlikinėjamas procesinis veiksmas krata, parodytas tarnybinis pažymėjimas, tačiau A. B. iš karto pradėjo elgtis įžūliai, šaukė, kad jie, t. y. pareigūnai kratą atlieka neteisėtai, kad be advokato negali atlikti kratos, ir šaukė, kad jie važiuotų iš čia, tokiu būdu trukdė atlikti procesinius veiksmus pareigūnams. A. B. aiškiai ir garsiai pasakė reikalavimą nusiraminti ir netrukdyti atlikti procesinių veiksmų įvykio vietoje, tačiau moteris į šį teisėtą reikalavimą nereagavo ir toliau trukdė atlikinėti kratą, šaukė, kad išvyktų iš įvykio vietos ir paliktų jos mamą ramybėje. Matant, kad situacija tampa įtempta, jis (A. Ikasala) išsitraukė savo mobilųjį telefoną ir pradėjo filmuoti, siekiant užfiksuoti visas įvykio aplinkybes ir galimai daromą teisės pažeidimą. Prieš pradedant filmuoti moterį įspėjo, kad bus daromas vaizdo-garso įrašas. Tačiau pradėjus filmuoti įvykį A. B. dar labiau supyko ir jėga išplėšė iš jo rankos mobilųjį telefoną, kuriuo filmavo. Tuomet nedelsiant A. B. pareiškė reikalavimą atiduoti jo mobilųjį telefoną, tačiau A. B. į reikalavimą nereagavo. Reikalavimą atiduoti mobiliojo ryšio telefoną pakartojo jai dar kartą, tačiau A. B. ir šio reikalavimo nevykdė. Tai matydama L. P., A. B. pasakė, kad atiduotų telefoną, ir pati iš A. B. rankų paėmė A. Ikasalos telefoną ir jam atidavė. Kai telefonas buvo atiduotas filmavimo funkcija jau buvo išjungta. Kadangi įvykio vietoje buvo būtina užbaigti jau atliekamus neatidėliotinus kratos veiksmus, buvo nuspręsta A. B. leisti pasirūpinti vaiko interesais, ir jai leista su vaiku išvykti iš sodybos.

13. Peržiūrėjus pasienio pareigūno darytą vaizdo įrašą nustatyta, kad jame užfiksuota kaip pareigūnas sako A. B., kad jis ją dabar filmuoja, o ji atsako, kad ir ji gali filmuoti pareigūną, išsitraukia savo telefoną. Pareigūnas pareiškia, kad ji negali filmuoti, nes dabar vyksta... Po nurodytų žodžių vaizdo įrašas nutrūksta, kadangi matyti kaip A. B. išplėšia telefoną pareigūnui iš rankų.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui pasienio pareigūnai atlikinėjo kratą A. B. motinos L. P. namuose, tad L. P. namuose buvo teisėtai. A. B. su atliekamais procesiniais veiksmais niekaip nebuvo susijusi. Į kratos atlikimo vietą atvyko tik dėl to, kad buvo paprašyta pasiimti savo nepilnametį vaiką, kuris tuo metu svečiavosi L. P. namuose. Nekyla abejonių, kad skambinant A. B. dėl vaiko pasiėmimo, pastarajai buvo paaiškinta, kad į L. P. namus atvyko pareigūnai daryti kratos, dėl ko būtina pasiimti vaiką anksčiau nei buvo planuota, todėl pažeidėjos tvirtinimas, kad ji nežinojo kokie asmenys ir kokiu tikslu tuo metu buvo jos motinos namuose yra mažai tikėtinas. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti A. Ikasalos tarnybiniame pranešime nurodytu paaiškinimu, kad pareigūnas prisistatė A. B., parodė jai savo tarnybinį pažymėjimą ir paaiškino savo atvykimo tikslą iš karto, kai tik A. B. privažiavo prie L. P. namų. Nurodytas pareigūno prisistatymas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad pati A. B. jokių paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių nedavė nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios. Skunde dėl jos atžvilgiu priimto nutarimo taip pat neišdėstyta jos pozicija dėl faktinių įvykio aplinkybių, pareigūnų elgesio neteisėtumo ir t. t. Apsiribota tik įvairių teisės normų citavimu ir deklaratyviu pareiškimu, kad nutarimas neteisėtas bei nepagrįstas. Teismo posėdžio metu A. B. atstovavęs advokatas nurodė, kad pareigūnai jai prisistatė netinkamai, tačiau kuo būtent pasireiškė šis netinkamumas išsamiau nurodyti negalėjo, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taigi A. B. teiginys dėl pareigūno netinkamo prisistatymo laikytinas nepagrįstu.

15. Minėta, kad pasienio pareigūnai turi įstatyminę teisę duoti fiziniams asmenims privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus. Pareigūno A. Ikasalos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. B. atvykus į kratos atlikimo vietą, niekas nepuolė jos filmuoti. Pirmiausia ji buvo pasitikta prie įėjimo į namus, pareigūnai jai prisistatė, o filmuoti prireikė tik tuomet, kai A. B. vietoje to, kad greitai pasiimtų savo vaiką ir jį išsivežtų, nesiliovė elgtis agresyviai, varė pareigūnus iš savo motinos namų ir nevykdė privalomų pareigūno nurodymų netrukdyti atlikinėti procesinius veiksmus. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad A. B. iš tikrųjų buvo nusiteikusi priešingai pareigūnams. Vaizdo įraše užfiksuota, kad šalia A. B. stovėjusi moteris (galimai jos motina L. P.) bandė ją raminti, sakydama, kad niekas nefilmuoja, kas taip pat netiesiogiai patvirtina, kad A. B. iš tikrųjų neturėjo jokio pagrindo taip elgtis ir nevykdyti pareigūnų nurodymų. Tačiau A. B. nenusiramino, bet išplėšė telefoną pareigūnui iš rankų.

16. Taigi apibendrindamas išdėstyta teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad pasienio pareigūno reikalavimas nusiraminti ir netrukdyti atlikinėti procesinius veiksmus buvo visiškai teisėtas, A. B. šis reikalavimas buvo aiškus ir suprantamas, tačiau ji šio reikalavimo nevykdė elgdamasi agresyviai, neišsiveždama vaiko iš procesinių veiksmų atlikimo vietos, varydama pareigūnus iš namų ir tokiais veiksmais trukdydama pareigūnams atlikti kratą jos motinos namuose. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, todėl tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti A. B. skundą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos 2025-06-13 nutarimą Nr. 0045-ANR_N-491-2025 palikti nepakeistą.

Daiktą, turintį reikšmės administracinio nusižengimo bylą tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo įrašu - palikti saugoti byloje.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.