Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai A. Š., jos atstovams A. Š., advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,

2016 m. gruodžio 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė): žalos atlyginimą – 1392,00 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo 2014-07-02 iki 2015-07-01; žalos atlyginimą – 464,00 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo 2014-02-27 iki 2014-07-02; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1856,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Pareiškėja skundu nurodo, jog po to, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-02-17 sprendimu panaikino atsakovės 2014-07-02 sprendimą atsisakyti teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, atsakovė iš naujo išnagrinėjo jos prašymą ir jį tenkino. Teigia, jog paskyrus jai antrojo laipsnio valstybinę pensiją tik nuo 2015-07-01, o ne nuo 2014-07-02, ji patyrė turtinę žalą, negaudama antrojo laipsnio valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2014-07-02 iki 2015-07-01, t. y. 1392,00 Eur. Mano, jog ji antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėjo gauti nuo 2014-02-27, t. y. nuo prašymo Valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikimo dienos. Daro išvadą, jog jai priklauso žalos atlyginimas ir už laikotarpį nuo 2014-02-27 iki 2014-07-02, t. y. 464,00 Eur. Apibendrina, jog iš viso ji negavo 1856,00 Eur dydžio pajamų, dėl ko patyrė turtinę žalą.

Remiasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-02-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjos skundas buvo tenkintas iš dalies: buvo panaikinti atsakovės 2014-07-02 raštas Nr. (4.1.27)-R2-1230 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti” bei Motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antrojo laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisijos 2014-06-26 posėdžio protokolas Nr. SP4-38, atsakovė įpareigota iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, priimant sprendimą. Nurodo, jog minėtas sprendimas įsiteisėjo 2015-02-17. Vadovaujasi Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo. Remiasi Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 5 ir 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 255 patvirtintų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) nuostatomis ir daro išvadą, jog savivaldybių administracijų vaidmuo antrojo laipsnio pensijų skyrimo procese pasireiškia per pasiūlymų dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai teikimą Motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antrojo laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisijai (toliau – ir Komisija). Akcentuoja, jog atsakovė atsisakė teikti pareiškėjos kandidatūrą Komisijai, nurodydama, kad pareiškėjos kaip daugiavaikės motinos elgesys neatitinka visuomenės pripažintų elgesio normų, nes šeima, kurioje augo ir auga vaikai, savivaldybės administracijos sprendimu priskirta prie socialinės rizikos šeimų dėl to, kad daugiavaikė motina piktnaudžiauja alkoholiu. Argumentuoja, jog šios atsakovės nurodytos aplinkybės buvo motyvuotai paneigtos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-02-07 sprendime. Nurodo, jog Skuodo rajono savivaldybės administracijos motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antro laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisija 2015-03-19 posėdžio protokolu Nr. SP4-13 nutarė teikti pareiškėjos kandidatūrą Komisijai antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, o 2015-03-27 raštu Nr. (4.1.27)-R2-465 ją ir pateikė. Pažymi, jog minėtuose posėdžio protokole bei rašte nurodyta, kad aplinkybės, dėl kurių anksčiau pareiškėjos kandidatūra nebuvo teikiama, nėra pasikeitusios. Argumentuoja, jog atsakovė priimdama individualius administracinius aktus nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, neteisėtai neatliko veiksmų, juos vilkino. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento rašte Nr. (27.4-23)SD-3227 nurodyta, jog pareiškėja atitinka įstatymų nustatytus elgesio vertinimo kriterijus ir sąlygas antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti bei jai nuo 2015-07-01 buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija. Daro išvadą, jog atsakovės pareiga atlyginti padarytą žalą atsirado dėl jos priimtų neteisėtų aktų, kurie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-02-17 sprendimu buvo panaikinti. Mano, jog neteisėtumas pasireiškė tuo, kad aktai priimti nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, t. y. neteisėtai neatlikus veiksmų (neišsamiai atliktu ir iš esmės neatliktu pareiškėjos atitikimo pretenduoti gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją vertinimu). Teigia, jog šias aplinkybes patvirtina atsakovės 2015-06-03 raštas Nr. (4.1.27)-R2-887, kuriuo nuspręsta pareiškėjos kandidatūrą teikti ir buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija, nes nebuvo nustatyta aplinkybių, kurioms esant pagal Nuostatus pareiškėja netektų teisės pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Tvirtina, jog tinkamai atsakovei atlikus savo funkcijas būtų buvusi įgyta teisė gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2014-07-02, tačiau dėl aukščiau išdėstytų atsakovės neteisėtų veiksmų pensija paskirta tik nuo 2015-07-01, todėl buvo negautos 116,00 Eur dydžio pajamos kas mėnesį. Pareiškėja yra įsitikinusi, jog jai taip pat priklauso negautos pajamos nuo 2014-02-27, t. y. nuo prašymo Valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikimo dienos. Argumentuoja, jog atsakovė elgėsi nerūpestingai ilgai nagrinėdama jos prašymą, todėl privalo atlyginti jos patirtą žalą – negautas pajamas už laikotarpį nuo 2014-02-27 iki 2014-07-02.

Pareiškėja ir jos atstovai teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja prašo priteisti žalos atlyginimą nuo 2014-02-27 iki 2014-07-02, tačiau neatsižvelgia į tai, kad atsakovei būtina surinkti visus atitinkamus dokumentus, paruošti teikimą ir teikti kandidatūrą Komisijai. Argumentuoja, jog Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą, pradėjo rinkti reikalingus dokumentus: 2014-03-13 gautas Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, 2014-06-24 gauta Skuodo rajono savivaldybės administracijos Aleksandrijos seniūnijos rekomendacija, 2014-06-06 gauta Informatikos ir ryšių departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos informacija. Pažymi, jog visa surinkta medžiaga buvo perduota Komisijos, sudarytos Skuodo rajono savivaldybės direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. A1-286, svarstymui. Mano, jog minėti veiksmai įrodo, kad atsakovė, gavusi pareiškėjos prašymą, nevilkindama rinko duomenis bei pateikė pareiškėjos prašymą svarstymui, t. y. atliko teisėtus veiksmus, kuriuos atlikti privalėjo, vykdydama teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė taip pat mano, jog ji neatliko neteisėtų veiksmų, todėl prašymas priteisti žalą už 2014-07-02 – 2015-07-01 laikotarpį yra nepagrįstas. Remiasi LR Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 33 punktu, kuris numato, kad Savivaldybių administracijos yra atsakingos už visų pirminių dokumentų ir duomenų, kurių reikia antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti daugiavaikei motinai, surinkimą ir pateikimą Komisijos sekretoriui. Nurodo, jog Savivaldybės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija 2014-06-26 posėdyje, išklausiusi visus paaiškinimus bei įvertinusi pateiktus rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, priėmė sprendimą neteikti pareiškėjos kandidatūros Komisijai. Tvirtina, jog minėtais veiksmais atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti ir konstatuotina, kad prašymas priteisti žalą yra nepagrįstas. Teigia, jog pareiškėjos teiginys, kad atsakovei tinkamai atlikus veiksmus ji būtų įgijusi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2014-07-02, yra ginčytinas. Argumentuoja, jog pagal Nuostatų 32 punktą atsakovė yra įpareigota nurodyti Komisijai visas abejotinas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos Komisijos sprendimui, todėl negalima atmesti prielaidos, kad valstybinė pensija nuo 2014-07-01 nebūtų buvusi paskirta. Mano, jog pareiškėja galėtų reikalauti atlyginti žalą nebent nuo 2014-09-01 iki 2015-03-01 (už 6 mėn.). Argumentuoja, jog jei savivaldybė 2014-06-26 būtų priėmusi sprendimą teikti pareiškėjos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti ir išsiuntusi dokumentus Komisijai, mažai tikėtina, kad pensija būtų buvusi paskirta nuo 2014-08-01, nes Komisijos posėdžio metu nagrinėjami tik tie teikimai, kurie su visais reikiamais dokumentais buvo pateikti ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki Komisijos posėdžio. Taip pat pažymi, jog atsakovė 2015-03-27 teikimą su visais dokumentais išsiuntė Komisijai, todėl tolesnis teikimo svarstymas ir sprendimo priėmimas nebepriklausė nuo atsakovės valios. Pabrėžia, jog Komisija tik po beveik 2 mėnesių paprašė papildomos medžiagos. Akcentuoja, jog jokios papildomos medžiagos, išskyrus V. J. 2015-05-28 raštą, pateikti negalėjo, nes visa medžiaga buvo pateikta 2015-03-27. Mano, jog minėtas raštas negalėjo turėti lemiamos reikšmės skiriant valstybinę pensiją, nes panašaus turinio raštas buvo pateiktas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, ji pati buvo iškviesta į teismo posėdį, jos nurodytos aplinkybės įvertintos teismo sprendime. Daro išvadą, jog Komisija turėjo galimybę priimti sprendimą, išnagrinėjusi 2015-03-27 išsiųstus dokumentus. Teigia, jog ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pensijai pareiškėjai paskirta tik nuo 2015-07-01.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pareiškėjos skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėja kildina iš atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų.

Asmens teisė pareikšti reikalavimą atlyginti žalą kildinama iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi šios teisės nuostatos asmeniui iš esmės garantuoja teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės, ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad nagrinėjant skundą privaloma nustatyti, kuo pasireiškė pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ir ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą ar neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Pažymėtina, jog valstybės institucijos, pareigūnų veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl, atitinkamai, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; kt.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjos nurodytus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veikos tvarką nustato įstatymas. Pareiškėjos skundo pagrindas dėl žalos atlyginimo – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 02 17 sprendimas. Pareiškėja žalą kildina iš neteisėto atsakovės 2014 07 02 administracinio akto Nr. (4.1.27.)-R2-1239 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti” kurio pagrindu pareiškėjos kandidatūra nebuvo pateikta Valstybinei komisijai antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 02 17 sprendimu atsakovės 2014 07 02 sprendimas Nr. (4.1.27.)-R2-1239 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti” ir 2014 06 26 posėdžio protokolas Nr. SP4-38 panaikinti ir atsakovė įpareigota pareiškėjos prašymą dėl teikimo jos kandidatūros Valstybinei komisijai išnagrinėti iš naujo (adm. byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Sprendimas įsiteisėjęs ir įvykdytas. Atsakovė 2015 03 19 posėdžio protokolu Nr. SP4-13 nutarė teikti A. Š. kandidatūrą Valstybinei komisijai antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, o 2015 03 27 raštu Nr. (4.1.27)-R2-465 kandidatūrą pateikė Komisijai. Išanalizavus visą medžiagą bei išsireikalavus papildomus įrodymus, valstybinė komisija 2015 07 01 paskyrė A. Š. antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi tokiu atveju, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr., pvz., 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012), jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant institucijos veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t.y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6. 246 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-499/2007).

Kaip matyti iš teismo priimto pareiškėjos skundo, pareiškėja žalą kildina iš savivaldybės neteisėtų veiksmų, savivaldybės neveikimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus bei kitas teisės normas, susijusias su neteikimu jos kandidatūros Valstybinei komisijai gauti antro laipsnio valstybinę pensiją, kaip motinai, pagimdžiusiai, išauginusiai ir gerai išauklėjusiai penkis ir daugiau vaikų, tačiau nenurodo, kokius konkrečiai teisės aktus ir kaip atsakovas pažeidė, t. y. byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjos nurodomi atsakovo veiksmai neteisėti, kad atsakovas, kaip nurodo pareiškėja, nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje nėra įrodymų pagrindžiančių pareiškėjos patirtą turtinę žalą. Pažymėtina, jog nors pareiškėja teismui yra pateikusi paaiškinimus ir įvertinimus iš ko susideda jos patirta turtinė žala, tačiau negautos pajamos nėra įrodytos ir pagrįstos, t. y. nėra įrodyta, kad jos tikrai patirtos ir būtent tokio dydžio, kaip nurodo pareiškėja. Teismo vertinimu šiuo atveju nėra ir trečiosios būtinosios atsakovo kaip savivaldybės institucijos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos - priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos.

Įstatymų leidėjas žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Taigi turtinės žalos atlyginimo institutas turėtų būti suprastinas, kaip siejantis žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y., kitaip tariant, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Pagal teismų praktiką, pareiškėja, kuri reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-02 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta”).

Vertinant prašomos priteisti turtinės žalos galimybę nustatyta, kad pareiškėja prašomą priteisti žalą sieja su negautomis pajamomis, kurios iš esmės būtų gautos, jei, kaip ji pati nurodo, viešojo administravimo institucija būtų laiku atlikusi teisėtus veiksmus. Tačiau teismas daro išvadą, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, priimdama sprendimą neteikti A. Š. kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, o tik pateiktus įrodymus vertino pagal savo supratimą ir įsitikinimą, šis ginčas išspręstas tik 2015 02 17 teismo keliu, todėl laikytina, kad teisė į valstybinę pensiją pareiškėja įgijo netgi ne nuo teismo sprendimo, o nuo Valstybinės komisijos 2015 07 01 priimto sprendimo, kadangi teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendė ginčą dėl pareiškėjos kandidatūros teikimo Valstybinei komisijai, kurios prerogatyva skirti valstybinę pensiją, o ne nagrinėjo pensijos skyrimo klausimą.

Taigi, nurodyti pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja realiai patyrė tokio dydžio turtinę žalą (negautas pajamas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad reali žala, kurią pareiškėja skundo argumentais įrodinėja patyrusi, nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, nes nėra aišku ar pagal 2014 02 27 pareiškėjos prašymą Valstybinė komisija būtų skyrusi valstybinę pensiją. Minėta, kad prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, kaip šiuo atveju žalos fakto, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta ir konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš trijų būtinųjų viešosios atsakomybės kilimo sąlygų, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl reikalavimo pareiškėjai priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pažymėtina, kad byloje keliamas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pareiškėjos nurodomos teisės normos numato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės srityje. Kadangi 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimui pagrindo nėra, prašymas dėl jų priteisimo netenkintinas.

Netenkinus pareiškėjos reikalavimo, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (ABTĮ 42, 40 straipsniai).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.