Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė J. K. prašė nutraukti santuoką, sudaryta tarp J. K. ir D. K. dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti sūnaus D. K. gyvenamąją vietą kartu su motina, priteisti iš tėvo sūnaus D. K. išlaikymui periodines išmokas kiekvieną mėnesį mokant po 600 Lt iki vaiko pilnametystės, po santuokos nutraukimo J. K. palikti turimą K. pavardę, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad J. K. ir D. K. susituokė 2002-08-09 Vilniaus miesto civilinė metrikacijos skyriuje. Santuokoje 2003-01-08 gimė sūnus D. K. . Tolimesnis sutuoktinių gyvenimas santuokoje yra neįmanomas dėl vyro charakterio ir jo požiūrio į šeimą. Jis visą laiką skiria darbui ir karjerai, mažai dėmesio skirdamas sūnui, kuriuo praktiškai nesirūpina, ir šeimai. Atsakovo veikla yra susijusi su turizmu, todėl jis dažnai išvyksta į užsienį, nebūna namuose. Po sūnaus gimimo santykiai tarp sutuoktinių pasikeitė – ieškovė patiria pastovų psichologinį spaudimą, jai neleidžiama dirbti, susitikinėti su draugais, vykti į komandiruotes, dėl to šeimoje kyla pastovūs barniai. J. K. mano, kad nėra tikslo skirti termino susitaikymui, nes šeimyninis gyvenimas jau yra iširęs – sutuoktiniai bendro ūkio neveda nuo 2006 metų pradžios. Santuokos metu užgyvento bendrosios jungtinės nuosavybės turto nėra, kreditorių nėra. Ieškovė prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nurodė, kad vaikas yra labai mažas, 4 m. amžiaus, jam reikalinga nuolatinė globa, nepertraukiamas buvimas šalia, ieškovės materialinės sąlygos yra pakankamai geros sūnaus pilnaverčiam vystymuisi. Tuo tarpu atsakovo darbo pobūdis neleis jam tinkamai rūpintis vaiku.

Atsakovas D. K. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudaryta tarp J. K. ir D. K. dėl sutuoktinės kaltės, nustatyti sūnaus D. K. gyvenamąją vietą kartu su tėvu, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą. Ji maždaug nuo 2006 m. pradžios ignoruoja svarbiausias sutuoktinės pareigas: yra neištikima, nelojali, negerbia atsakovo kaip vyro ir kaip žmogaus, neprisideda prie minimalių sutuoktinio poreikių tenkinimo. Ieškovės neištikimybės faktas paaiškėjo 2006 m. rugpjūčio 13 d., kai visa šeima atostogavo Bulgarijoje, gautas telefone SMS pranešimas leido įtarti, kad ieškovė turi artimų santykių su kitu vyru. Šis faktas patvirtino anksčiau kilusius įtarimus, kuriuos sukėlė ieškovės vengimas su atsakovu bendrauti intymiai. Bandymas išsaugoti šeimą nepavyko, nes pati ieškovė to nenori. Atsakovas pripažįsta, kad po vaiko gimimo jo užimtumas padidėjo, tačiau taip atsitiko todėl, kad šeimos išlaikymo našta teko jam vienam. Atsakovas nurodė, kad psichologinio ar kitokio smurto prieš sutuoktinę niekada nenaudojo. Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus, nes būtų užtikrintos geresnės materialinės sąlygos. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu jis nereikalautų išlaikymo. Atsakovas prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes žmonos neištikimybė, santuokos nutraukimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, pažemino atsakovą kaip žmogų ir vyrą. Atsakovas neprieštaravo dėl 600 Lt išlaikymo vaikui teikimo, tačiau pageidavo išlaikymą teigti tiesiogiai vaikui.

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo naudai priteista 3 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidos. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsakovas jokiais įrodymais neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo. Manymas, kad ieškovė buvo neištikima yra nepagrįstas ir nesudaro teisinio pagrindo ieškovę pripažinti kalta dėl santuokos nutraukimo. Rėmimasis tariamos žinutės tariamu tekstu yra niekinis. Teismas šališkai vertino įrodymus ir nepagrįstai preziumavo ieškovės neištikimybę. Be to, žinutė buvo gauta praėjus pusę metų nuo faktinio šeimos iširimo. Bendravimas su žmogumi kaip su draugu neįrodo neištikimybės fakto. Pažymėtina, kad atsakovas neneigė fakto, jog turi kelias drauges su kuriomis bendrauja artimiau nei su draugėmis. Teismas neargumentavo, kodėl ignoravo ieškovės nurodytas aplinkybes ir dėl jų visiškai nepasisakė. Ieškovė mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nepagrįstai priteisė 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovės kaltė nebuvo įrodyta, atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas D. K. apeliaciniu skundu prašė iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti nepilnamečio sūnaus D. K. nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu, sumažinti priteistą išlaikymą iki 300 Lt dydžio per mėnesį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės nuomone dėl vaiko gyvenamosios vietos, nes atstovė buvo šališka. Neatsižvelgė į išimtinius vaiko interesus, ieškovės asmenines savybes, jos materialinę padėtį. Teismas nepagrįstai pirmenybę teikė motinai, nes abu tėvai vaikui yra vienodai reikalingi. Pažymėjo, jog atsakovo materialinė padėtis yra geresnė: vaikas gyventų tame pačiame keturių kambarių bute, kuriame ir užaugo. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu niekaip neribotų jo bendravimo su motina. Teismas nepagrįstai priteisė 600 Lt dydžio išlaikymą neatsižvelgdamas, jog atsakovo pajamos sudaro tik 714 Lt per mėnesį, ieškovės pajamos yra didesnės – ji uždirba apie 1 200 Lt. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas konstatavo, jog vaikas vieną savaitę gyvendavo su motina, kitą – su tėvu. Darytina išvada, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką, todėl neaišku, kodėl išlaikymas priteistas nuo ieškinio priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu teismas praktiškai nenagrinėjo išlaikymo dydžio klausimo. Atsakovas nurodė, kad abu tėvai proporcingai privalo išlaikyti savo veiką. Kadangi ieškovės pajamos yra didesnės, o faktinės išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 800 Lt, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę į tinkamą procesą ir nepagrįstai išnagrinėjo bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad santuoka iširo ir turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau šis argumentas atmestinas, nes nepagrįstas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Apeliantė J. K. nurodė, jog sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir negyvena sutuoktinių gyvenimo nuo 2006 m. pradžios, atsakovas nurodė, jog nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio. Teisėjų kolegija mano, jog ieškovės argumentai nepagrįsti, nes 2006 m. rugpjūčio mėnesį sutuoktiniai vyko atostogauti į Bulgariją, todėl pagrindo teigti, jog sutuoktinių santykiai tarp šalių buvo nutrūkę, nėra. Atsižvelgtina į tai, jog atsakovas pripažįsta, kad nuo 2006 m. santykiai su sutuoktine pablogėjo, tačiau jis dėjo visas pastangas, jog išsaugotų šeimą. Apeliantė nurodė, jog atsakovas neleisdavo jai matytis su draugais, normaliai mokytis, siekti karjeros, vykti į konferencijas tobulintis. Šie ieškovės argumentai vertintini kritiškai, nes ieškovė įgyvendino savo teisę į mokslą, įgijo aukštojo mokslo bakalauro bei magistro diplomus, šiuo metu Vilniaus pedagoginiame universitete studijuoja doktorantūroje, dirba. Aplinkybė, jog nuo pat santuokos pradžios sutuoktinių pasaulėžiūra ir šeimos samprata buvo skirtingi, neatleidžia ieškovės nuo sutuoktinės pareigų. Sutikdama sudaryti santuoką ji įgijo ne tik teises, tačiau ir pareigas, kurias privalo vykdyti. Teisėjų kolegija, remdamasi tikimybių pusiausvyros principu, mano, jog nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovė buvo neištikima. Tačiau darytina išvada, jog pakankamai artimas bendravimas su kitu asmeniu, mobiliajame telefone gauta neaiškaus turinio žinutė (ieškovė neneigė šios žinutės gavimo fakto ir turinio, tik teigė, kad atsakovas savo argumentų nepagrindė, nes negalėjo pateikti minėtos žinutės), minimalių kito sutuoktinio poreikių ignoravimas leidžia teismui konstatuoti, kad tokie veiksmai šeimoje nėra pateisinami. CK 3.27 straipsnyje nurodyta kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, pagarba, rūpinimusi vienas kitu. Aukščiau nurodytame straipsnyje sutuoktinių pareigos vienas kitam kartu yra ir moralinės jų pareigos. Visos jos tarpusavyje susijusios, todėl vienos iš jų pažeidimas reiškia ir kitos pažeidimą. Teisėjų kolegija mano, jog aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovė iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytas sutuoktinės lojalumo, pagarbos kitam sutuoktiniui ir kt. pareigas. Toks pareigų nevykdymas, jų pažeidimas lėmė šeimos iširimą, todėl pripažintina, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės.