- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- 1-110-983/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00479-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. J., (duomenys neskelbtini), Trakų r., LR pilietis, lenkas, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2012-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. paskirta bausmė- 8 mėn. laisvės apribojimas su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) 2014-02-11 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. paskirta bausmė - 6 mėn. laisvės apribojimas su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. 2014-07-03 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus APT savivaldybių probacijos skyriaus, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė artimo giminaičio sveikatą, o būtent: 2014-08-02, apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, (duomenys neskelbtini), kilusių tarpusavio nesutarimų su tėvu V. J. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė tėvui į veidą, lūpų sritį, po ko tėvui išėjus į kiemą, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgiu į galvos sritį, padarydamas tėvui V. J. paviršinius sužalojimus apimančius galvą ir kaklą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d.
Apklaustas kaip įtariamasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-08-02 apie 15.30 val, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis būdamas neblaivus sukonfliktavo su tėvu V. J. ir sudavė tėvui iš pradžių kumščiu vieną kartą į veidą, pataikydamas į lūpas. Paskui tėvui išėjus į kiemą, jis nuėjo paskui jį, ir vėl nesusivaldęs ginčo metu, jis sudavė tėvui V. J. tris smūgius kumščiais į galvos sritį, po ko tėvas nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Tada jis pradėjo tėvą gaivinti, jis tėvo iš karto atsiprašė, jis labai gailėjosi dėl savo elgesio. Šiuo metu tėvas V. J. jam atleido, jis su tėvu susitaikė. Taip įvyko todėl, kad tiek tėvas, tiek jis buvo neblaivūs. Tai buvo antras kartas, kada jis panaudojo fizinį smurtą tėvo V. J. atžvilgiu. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą. Jis sutinka už savo padarytą nusikalstamą veiką atlikti areštą. Pasak jo, jis gavęs gerą darbo pasiūlymą išvyko į užsienį, jis pamiršo, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nes su tėvu jis buvo susitaikęs. Šiuo metu jis kol vyks ikiteisminis tyrimas pasižadėjo pagyventi pas močiutę Kariotiškių k., Trakų r. Taip pat jis pasižadėjo nesmurtauti tėvo atžvilgiu, nevartoti alkoholio, nes jis jau kurį laiką nevartoja alkoholio, jis sportuoja (b.l. 88-89).
Apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis V. J. parodė, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus, su kuriuo jis gyvena viename bute, L. mieste. 2014-08-02 jis buvo išgėręs, buvo namuose, kada apie pietus, tikslaus laiko pasakyti jis negalėjo, į namus grįžo sūnus A. J.. Ar sūnus A. buvo neblaivus, jis pasakyti negalėjo, nes jis nepastebėjo. Tuomet sūnui A. J. pasirodė, kad jis sumušė mamą B. J.. Iš tikrųjų jis žmonos B. J. nemušė, ji pati neblaivi nukrito ir susimušė akį. Jis tuomet sūnui pasakė, kad motinos jis nemušė, prašė sūnaus prie jo nesikabinti, tačiau sūnus jo neklausė, pradėjo rėkti, plėšyti jo marškinėlius ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į galvos sritį, pataikydamas į lūpą. Jo manymu, sūnus A. J. sudavė jam vieną kartą, tačiau kadangi jis buvo neblaivus, todėl jis tiksliai neprisimena, kiek tiksliai kartų sūnus jam sudavė. Po to sūnus A. J. išėjo iš namų į kiemą, jis taip pat nuėjo paskui sūnų A. J. į kiemą, nes jis norėjo parūkyti. Kieme jis vėl su sūnumi A. J. pradėjo bartis, tuomet jis sūnų pastūmė, bet jis nenukrito ir nesusižeidė. Jis sūnų A. J. tik pastūmė, kumščiu į pakaušį sūnui jis nesudavė, sūnaus jis nesivijo. Kieme prie namų sūnus A. J. kelis kartus kumščiu sudavė jam į galvos sritį, po sūnaus suduotų smūgių jis nukrito ir prarado sąmonę. Nukentėjusysis V. J. negalėjo pasakyti, kiek tiksliai sūnus A. J. smūgių sudavė jam į galvos sritį, nes jis tuomet buvo neblaivus ir prarado sąmonę, todėl jis neprisimena. Pasak jo, jeigu sūnus A. J. pasakė, kad jis jam sudavė apie 3 smūgius kumščiais į galvos sritį, tai turbūt tiek ir sudavė, jis asmeniškai neprisimena. Sūnus A. J. jo gulinčio nemušė, kojomis sūnus jo nespardė. Atvažiavę medikai suteikė jam pirmąją pagalbą ir išvyko, į ligoninę jo nevežė. Dėl minėto įvykio jis turtinės žalos nepatyrė, vaistų jis nepirko, dėl neturtinės žalos ieškinio jis nereikš. Šiuo metu su sūnumi A. J. jis susitaikė, sūnus jo atsiprašė, jis sūnui jokių pretenzijų neturi. Jis sutinka, kad jo sūnui A. J. dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų paskirti viešieji darbai arba areštas, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 20-21).
Papildomai apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis V. J. parodė, kad jis laikosi tų pačių parodymų, kuriuos jis davė 2014-09-12 metu. Taip pat jis patikslino, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir dažnai vyksta į užsienį, dažniausiai į Rusiją. Namuose jis būna retai. Su juo į Rusiją visą laiką kartu važiuoja jo žmona B. J.. Paskutinį kartą savo sūnų A. J. jis matė 2014-08-02, kuomet tarp jo ir sūnaus įvyko konfliktas. Kitą dieną jis išvyko į reisą, kada jis grįžo atgal namo, sūnaus A. namuose jau nebebuvo. Po to sūnaus nei jis, nei jo žmona nematė. Jo manymu, sūnus gali būti išvykęs dirbti į Angliją. Tačiau tiksliai, kur yra šiuo metu išvykęs jo sūnus A. J., jis tiksliai pasakyti negali, nes jis nežino, sūnus A. jam nepranešė, su sūnumi jis nesusiskambina. Jis negalėjo pasakyti savo sūnaus A. J. buvimo vietos, nes jis nežino (b.l. 61).
Apklausta kaip liudytoja B. J. parodė, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sūnus, o V. J. yra jos vyras, su kuriais jie gyvena viename bute, (duomenys neskelbtini). 2014-08-02 apie pietus, tikslaus laiko ji pasakyti negalėjo, į namus gerokai išgėręs atėjo vyras V. J.. Tarp jos ir vyro V. jokio konflikto nebuvo, vyras jos nemušė. Tą dieną ji būdama neblaivi pati buvo nukritusi ir susimušusi akį. Po kiek laiko į namus grįžo sūnus A. J., ir pamatęs pas ją po akimi mėlynę, pagalvojo, kad ją sumušė vyras V.. Tuomet sūnus pradėjo konfliktuoti su tėvu, sūnus tėvui priekaištavo, bet pasak jos, smurto sūnus A. tėvo V. atžvilgiu nenaudojo, tėvui jis nesudavė, jie tarpusavyje susibarė žodžiais, o paskui išėjo į kiemą. Tuo metu ji į kiemą nėjo, ji liko namuose. Po kiek laiko, tiksliai pasakyti ji negalėjo, ji išėjo į kiemą ir pamatė gulintį ant žemės vyrą V. J.. Iš pradžių vyras buvo be sąmonės, bet paskui greitai jis sąmonę atgavo. Tuo metu sūnus A. J. laikė tėvui galvą, ji iš namų atnešė vandens. Ji asmeniškai nematė, kas įvyko tarp vyro ir sūnaus kieme, nes ji tuo metu buvo namuose. Vėliau atgavęs sąmonę, vyras V. J. jai pasakė, kad sūnus A. sudavė jam kumščiu vieną kartą į galvą, po ko jis nukrito ir prarado sąmonę. Daugiau sūnus A., kaip jai sakė vyras, jam nesudavė, kojomis jo nespardė. Vyras V. J. dėl sužalojimų ligoninėje gydytas nebuvo, buvo atvykę medikai, kurie suteikė vyrui pirmąją pagalbą. Šiuo metu vyras ir sūnus sutaria gerai, sūnus tėvo atsiprašė ir jie susitaikė. Ji asmeniškai niekam pretenzijų neturi, nei vyrui V. J., nei sūnui A. J., nes 2014-08-02 jie fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Ji tuomet buvo susižalojusi pati, jos niekas nemušė (b.l. 29-30).
Apklausta kaip liudytoja V. J. parodė, kad ji gyvena su tėvais V. J. ir B. J. bei broliu A. J., adresu (duomenys neskelbtini). 2014-08-02 apie 13.00 val. jai paskambino brolis A. J. ir jai pasakė, kad kažkas atsitiko tėvui V. J., tuo metu ji buvo išėjusi iš namų. Ji išsigando, ir iš karto atėjo į namus. Atėjusi į namus, ji pamatė, kad tėvas V. J. guli ant lovos, ant tėvo ji matė kraują, jis buvo girtas. Tame pačiame kambaryje buvo ir mama B. J. bei brolis A. J., kurie taip pat buvo neblaivūs. Ką jie gėrė, ji pasakyti negalėjo, nes ji nematė. Tuomet ji brolio A. J. paklausė, kas atsitiko, į tai brolis jai atsakė, kad atėjęs į namus, jis pamatė, kad mamai po akimi mėlynė. Tada jis pradėjo konfliktuoti su tėvu. Taip pat brolis jai pasakė, kad konflikto metu jis su tėvu susimušė, bet kaip jie tarpusavyje susimušė, brolis jai nepasakojo, tėvas taip pat jai nieko nesakė. Tada prie jos brolis A. J. sudavė kumščiais lovoje atsisėdusiam tėvui V. J. apie 2-3 smūgius į galvos sritį. Tuomet ji pradėjo ginti tėvą, ji paėmė broliui už kaklo ir pargriovė ant grindų. Jos manymu, ji gindama tėvą truputį brolį prismaugė. Tada brolis A. J. atsistojo ir puolė linko jos, po ko ji pabėgo į kiemą. Jai asmeniškai brolis A. J. tuomet nesudavė, jos nesužalojo, skausmo taip pat nesukėlė, ji jokių pretenzijų broliui neturi. Kada ji išėjo į kiemą, iš paskos jos į kiemą atėjo brolis A. J. ir tėvas V. J.. Brolis vėl pradėjo kibti prie tėvo, brolis pradėjo tėvą stumdyti, mosikavo prieš tėvą rankomis ir kojomis. Paskui brolis A. J. kumščiais sudavė tėvui V. J. apie 4 smūgius į galvos sritį, smilkinį, antakį, po ko tėvas nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Brolis, kaip ji matė, mosikavo prieš tėvą kojomis, tačiau kojomis jis tėvui nepataikė. Kada tėvas V. J. nukrito ir prarado sąmonę, brolis A. J. nustojo tėvą mušti, nes jis išsigando. Ji matė, kad pas tėvą po akimi po brolio suduotų smūgių atsirado guzas galvoje. Tuomet kaimynė J. S. iškvietė policiją. Buvo atvykusi greitoji, kuri suteikė tėvui pirmąją pagalbą ir išvyko, į ligoninę tėvo nevežė. Brolis A. J. po muštynių išėjo, kur jis išėjo, ji pasakyti negalėjo. Pasak jos, brolis A. J. buvo neblaivus, bet ką jis gėrė, ji pasakyti negalėjo. Tai buvo antras kartas, kada jos brolis A. J. sumušė tėvą V. J. (b.l. 31-32).
Apklaustas kaip liudytojas D. M. parodė, kad 2014-08-02 15.20 val. val. jam dirbant su vyr. patruliu V. N., jie gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme girtas kaimynas muša savo tėvą. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko smurtą patyręs asmuo, jis prisistatė kaip V. J.. V. J. jam paaiškino, kad jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini),, kur jis gulėjo lovoje, gėrė alų ir žiūrėjo televizorių. Tuomet į namus atėjo jo sūnus A. J., gim. 1993 m., kuris pradėjo rėkti, plėšė nuo jo marškinėlius, po to jį pradėjo mušti, t.y. sudavė ranka jam vieną kartą į lūpą, kairėje pusėje. Paskui, kaip jam pasakė V. J., jis išėjo į kiemą, į kieme esančią pavėsinę. Tuo tarpu jo sūnus A. J. taip pat atėjo ir sudavė jam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį ir šonus. Kiek tiksliai sūnus jam sudavė, nukentėjusysis V. J. neprisiminė, nes jis buvo neblaivus. Po jam suduotų smūgių, jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Apklausos metu D. M. parodė, kad ant V. J. veido buvo matyti patinimai, mėlynės, jam buvo prakirstas kairys antakis, iš kurio bėgio kraujas. V. J. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. V. J. sumušęs sūnus A. J. iš įvykio vietos pasišalino (b.l. 33-34).
Apklausta kaip liudytoja J. S. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena J. šeima, t. y. V. J. su žmona B. J. ir jų vaikai V. J. ir A. J.. Ji su visais jais bendrauja ir sutaria gerai. 2014-08-02 apie pietus, tikslaus laiko ji pasakyti negalėjo, ji buvo namuose, kada į namus išsigandęs atbėgo jos vaikas, kuriam yra 6 metai, ir jai pasakė, kad kieme mušasi kaimynas A. J., su kuo mušasi nepasakė. Tuomet ji išbėgo į kiemą, ir pamatė, kad A. J. ir jo tėvas V. J. tarpusavyje stumdosi, t. y. rankomis susikibę vienas kitam už atlapų, tačiau jokių smūgių vienas kitam jie nesudavė. Tuomet ji pradėjo rėkti ant jų, kad maži vaikai kieme, po ko jie nustojo stumdytis, tik rėkavo, bet ji iškvietė policiją. Tuomet tėvas V. J. ir sūnus A. J. vėl susistumdė, kuri pirmas pradėjo, ji pasakyti negalėjo, pasak jos, jie abu vienodai agresyviai elgėsi, puolė vienas kitą. Tada A. J. kumščiu vieną kartą sudavė tėvui V. J. smūgį į galvos sritį, po ko jis nukrito ant žemės ir pradėjo kriokti, ar jis prarado sąmonę, ji pasakyti negalėjo. Tuomet ji išsigando ir vėl paskambino į policiją. Po to, kada V. J. nukrito ant žemės, ji nematė, kad sūnus A. J. jį toliau muštų. Taip pat ji nematė, kad sūnus suduotų gulinčiam tėvui smūgius rankomis ir kojomis. Jos manymu, A. J. gulinčiam tėvui nesudavė, jis labai išsigando, kad tėvas po jo suduoto smūgio nukrito ir prarado sąmonę. Tuomet sūnus A. J. verkė ir tėvo gailėjo. Dėl ko tarp A. J. ir jo tėvo V. J. kilo konfliktas, ji pasakyti negalėjo, nes ji nematė, kas tarp jų įvyko namuose. Pasak jos, kaimynai kartais išgeria ir tada konfliktuoja. Kiek ji prisimena, kad tuo metu, kada tėvas buvo susikibęs su sūnumi, tuo metu šalia buvo B. J. ir V. J.. Tiek A. J., tiek V. J. tuomet buvo neblaivūs. Kada ji pradėjo skambinti policijai, tai išgirdo A. J., po ko jis iš įvykio vietos pasišalino iki atvykstant pareigūnams. Po muštynių V. J. buvo prakirstas antakis. Buvo atvykusi greitoji pagalba, V. J. suteikė pirmąją pagalbą, tačiau į ligoninę jo nevežė. Ji asmeniškai jokių pretenzijų dėl šio įvykio niekam neturi, jai sužalojimų padaryta nebuvo (b.l.35-36).
2014-08-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), vieno aukšto mūriniame name. Įėjimas į namą yra iš ežero pusės. Apžiūros metu buto durys atidarytos, nepažeistos. Užėjus pro duris patenkame į mažą koridorių, toliau tiesiai pro duris patenkame į virtuvę, kurioje per vidurį prie lango stovi stalas. Prie stalo iš abiejų pusių prie sienos įmontuotos spintelės, toliau spintelės stovi ant žemės, dešinėje kampe stovi dujinė viryklė, ant stalo guli cigarečių pakeliai, peleninė. Praėjus pro virtuvę, yra praviros durys, pro kurias patenkame į kambarį Nr. 1. Užėjus prie sienos stovi rudos spalvos spinta, kurios durys praviros. Dešinėje prie antros sienos stovi fotelis prie lango, stovi sofa. Prie galinės sienos stovi sekcija rudos spalvos, ant kurios stovi televizorius ir kiti įvairūs daiktai. Prie spintos stovinčios šalai įėjimo į kambarį, mėtosi drabužiai, už spintos kairėje yra praviros durys, už durų, prie sienos stovi apvalus stalas, už kurio fotelis, priešais prie kitos sienos už lovos stovi dar vienas fotelis. Užėjus pro praviras duris patenkame į kambarį Nr. 2. Kur dešinėje stovi spintelė, prie dešinės lova su nepaklota patalyne, lova yra dvigulė. Palei šį namą eina asfaltuotas keliukas, priešais įėjimo į butą duris, kitoje keliuko pusėje stovi juodos spalvos BMW automobilis v/n (duomenys neskelbtini) už jo medinė pavėsinė, už automobilio prie pavėsinės matosi ištrypta žolė, šalai auga medžiai. (b.l.12-16)
Iš 2014-08-02 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2014-08-02 apie 15.30 val. Trakų r., Lentvaryje, Klevų alėja 42-12, namuose sūnus A. J. būdamas girtas užsipuolė tėvą, nuplėšė jam marškinėlius, sudavė vieną smūgį ranka į lūpą, po to išėjus tėvui į lauką puolė jį vėl mušti, spardė kojomis daug kartų, nukentėjęs neatsimena kiek kartų, sudavė ranka į galvos sritį, po ko tėvas nukrito ant žemės ir liko gulėti be sąmonės. Po šito smurtautojas pasišalino iš įvykio vietos. Nukentėjusiajam iškviesta GMP (b.l. 10-11).
Iš 2014-08-02 alkotesterio parodymų matyti, kad 2014-08-02 16.28 val. V. J. nustatytas 1,74 % promilių girtumas (b.l. 17).
Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2014-08-02 V. J. buvo užfiksuoti paviršiniai sužalojimai apimantys galvą ir kaklą. Iš turimų duomenų nustatyti tiksliau patirtų sužalojimų pobūdį, kiekį ir mechanizmą nėra galimybės. Paviršiniai sužalojimai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 27).
2016-02-19 nutarimu A. J. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė savo tėvo sveikatą, o būtent: 2014-08-02, apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, (duomenys neskelbtini), kilusių tarpusavio nesutarimų su tėvu V. J. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė tėvui į veidą, lūpų sritį, po ko tėvui išėjus į kiemą, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgiu į galvos sritį, padarydamas tėvui V. J. paviršinius sužalojimus apimančius galvą ir kaklą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą
Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. J. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 20-21).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį - tėvą), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. J. – baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 61-65), teistas, teistumas neišnykęs, nedirba, į VšĮ Trakų psichikos ir sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupę neįrašytas (b. l. 67-68). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 60 parų arešto. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga, todėl mažinti ar didinti ją nėra pagrindo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-02-04 iki 2016-02-05 (1 para). Šis laikas, vadovaujantis BK 65 ir 66 str., įskaitytinas į bausmės atlikimo laiką.
Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina nepakeista iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. J. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-02-04 iki 2016-02-05.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.