Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, susipažinusi su pareiškėjos Ž. G. skundu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimų ir buto pardavimo aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja skundu kreipėsi į teismą prašydama: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2015-05-08 ar kitos datos sprendimus, aktus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo ir pripažinti aukciono rezultatus dėl šio buto pardavimo negaliojančiais; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos 2015-03-18 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo aukciono vykdymą, uždraudžiant į jį perleisti nuosavybės teises.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas ABTĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 16 dalies, 3 straipsnio 1 dalies normas, padarė išvadą, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, nagrinėjimas (pvz., LVAT 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-502-953-13). ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pareiškėja pateiktu skundu reiškia reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau ir ginčo turtas), pardavimo ir aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais. Nurodo, kad 2015-10-26 teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-23147-866/2015, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal pareiškėjos (ieškovės) ieškinį dėl Vilniaus savivaldybės tarnybos 2015-03-18 sprendimo dalies, kuria ginčo butas buvo įtrauktas į viešame aukcione parduodamo turto sąrašą ir įpareigojimo su pareiškėja (ieškove) sudaryti ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovės atstovė paaiškino, jog ginčo turtas 2015-05-08 parduotas. Iš pateikto skundo turinio ir jo priedų darytina išvada, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu dėl ginčo turto, nuosavybės teise priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, kuris laikotarpiu nuo 2005-03-25 iki 2014-01-16 buvo išnuomotas pareiškėjai Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu, pardavimo viešo aukciono būdu.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę-komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, 2008 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą byloje viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ v. Alytaus miesto savivaldybės taryba; 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija, 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-509/14; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-578/07).

Šioje byloje pareiškėja ginčydama Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą dėl ginčo turto pardavimo, reikalavimus kildina ir atsakovės veiksmų, susijusių su savivaldybės turto pardavimo viešo aukciono būdu teisiniais santykiais. Specialioji kolegija yra išaiškinusi, kad pirkimo-pardavimo santykiai nepriklausomai nuo šių santykių subjektų teisinio statuso reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis (Specialiosios kolegijos 2014 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. T-43). Taigi, atsakovas priimdamas sprendimą dėl ginčo turto pardavimo ir jį parduodamas viešajame aukcione veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą sprendimą dėl ginčo turto padavimo ir aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

ABTĮ 71 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, prašymas dėl užtikrinimo priemonių taikymo nespręstinas.

Pareiškėjai išaiškintina, kad nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu dėl ginčo turto pardavimo, pareiškėja turėtų kreiptis į bendros kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105–106, 149 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos Ž. G. skundą dėl sprendimų ir aukciono rezultatų pripažinimo negaliojančiais.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.