- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-19
- Bylos Nr.
- 2A-1392-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04502-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus (pran.)
- Ieškovas
- J. U.
- Atsakovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Ramūno Mitkaus (kolegijos pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-91/2013 pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovei I. V. ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės naudotis keliu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. U. ieškinyje nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 10,21 ha žemės sklypas, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)., Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nr.48/743 ir jame esantys gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei statiniai. Žemės sklypą ieškovė 1993-03-31 nupirko iš valstybės, o gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus bei statinius paveldėjo 1995-11-03 mirus motinai. Gretimas 4,1631 ha žemės sklypas, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. V.. Šiame žemės sklype žemėtvarkos projekte suprojektuotas ir pažymėtas kelias, kuriuo ieškovė naudojasi patekti į jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus. Atsakovė jau keletą kartą buvo užtvėrusi šį kelią ir neleido juo ieškovei naudotis. Kito kelio patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančius pastatus nėra. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per tris dienas nuo sprendinio įsigaliojimo dienos nugriauti užtvarą, pastatytą ant kelio, pažymėto (duomenys neskelbtini) kadastrines vietoves žemėtvarkos projekte, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei I. V., ir įpareigoti atsakovę netrukdyti naudotis šiuo keliu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-04-05 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas priteisė iš ieškovės J. U. atsakovei I. V. už advokato padėjėjo paslaugas 500 Lt, o taip pat iš ieškovės J. U. priteisė 16,70 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovei įvažiuoti ir išvažiuoti į savo žemės sklypą ir gyvenamą namą, bei ūkinius pastatus galima tik bendro naudojimo keliu, kuris eina per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovei 2012 metais atliekant kadastrinius matavimus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės skyriaus atsakingi darbuotojai į atsakovės sklypo unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtį įtraukė praeityje susiformavusį kelią. Ieškovei reikėjo tartis su atsakove dėl naudojimosi kelio dalimi, o nesusitarus geruoju kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Ieškovė J. U. neturi jokios teisės naudotis svetima nuosavybe.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė J. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę I. V. netrukdyti ieškovei naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu keliu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) teismas pripažino, kad ieškovei nuvažiuoti į savo žemės sklypą, gyvenamą namą bei ūkinio pastatus ir išvažiuoti iš jo galima tik bendro naudojimo keliu, kuris eina per atsakovės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovė ne vieną kartą buvo užtvėrusi įvažiavimą ir neleido įvažiuoti ieškovei į savo sodybą ir vykdyti ūkinę veiklą – išvežti pieną ir kitus žemės ūkio produktus;
2) atsakovė kelią buvo užtvėrusi nuo 2012-10-25. Dėl 2012-10-25 užtvėrimo kelio užtvaro panaikinimas buvo išspręstas ne teismine tvarka, todėl pakartotinai užtvėrus kelią, ieškovė kito neteisminio savo teisių gynimo būdo neturėjo. Už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme ji advokatui sumokėjo 1000 Lt. Kadangi atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimą – nugriovė užtvarą praėjus 2 dienoms po ieškinio gavimo, iš atsakovės nepagrįstai teismas nepriteisė išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kitų bylinėjimosi išlaidų;
3) teismas nepagrįstai laikė ieškinio reikalavimais prašymus įpareigoti bylos dalyvius pateikti į bylą įrodymus, kurie yra pas juos ir kurių ieškovė neturi ir kitaip negaliu gauti;
4) atsakovė teisme nepripažino ieškovės teisės naudotis ginčo keliu, todėl teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę netrukdyti jai naudotis atsakovės žemės sklype esančiu keliu. Teismo sprendimu nenustačius atsakovei tokio įpareigojimo, ieškovės teisė nėra apginta.
Atsiliepimas
Atsakovė I. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad
1) teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje paminėjo, kad atsakovė geranoriškai įvykdė ieškovės reikalavimą nugriauti užtvarą. Tačiau ši aplinkybė nebuvo vienintelis argumentas, kuriuo teismas grindė savo sprendimą atmesti ieškinį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neturi jokios teisės naudotis atsakovės nuosavybe. Tokią teisę ieškovė įgytų, jeigu atsakovei nuosavybės teise priklausančiam žemė sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas kelio servitutas. Ši teismo išvada pagrįsta teisės normomis ir visiškai nesusijusi su ta aplinkybe, kad atsakovė geranoriškai įvykdė ieškovės reikalavimą nugriauti užtvarą;
2) ginčo kelias priklauso atsakovei nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausyti gali tik vietinės reikšmės vidaus keliai. Tai reiškia, kad ginčo kelias yra vietinės reikšmės vidaus kelias. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo kelias būtų įrašytas į savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų savivaldybės prašiusi tokį vietinės reikšmės kelių sąrašą pateikti. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovė neįrodė esminių aplinkybių, susijusių su ieškinio dalyku;
3) ieškinio materialinis reikalavimas iš esmės išreiškia ieškovės siekį naudotis svetimu daiktu, nuosavybės teise priklausančiu atsakovei. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, ir tik įstatyme nustatytais pagrindais. Ieškovės teisė naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančiu keliu galėtų būti suteikta servitutu. Tačiau tokio reikalavimo ieškovė nepareiškė. Ieškovė neįrodė, kad yra kitokie pagrindai, iš kurių galėtų būti kildinama jos teisė naudotis ginčo keliu. Todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – ieškinį atmesti;
4) ieškovė ilgą laiką naudojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančiu keliu ir atsakovė tam neprieštaravo tol, kol ieškovė nepradėjo savivaliauti visiškai nepaisydama atsakovės interesų ir ignoruodama jos kaip savininkės teises. 2011 metais ant atsakovės sklypo be jos leidimo ieškovė atvežė keletą tonų statybinių atliekų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė atmetė atsakovės pasiūlymą pakeisti bendrą žemės sklypų ribą iš atsakovės sklypo atidalijant žemės sklypo dalį, kurioje yra kelias;
4) ieškovė kritikuoja teismo sprendimą dėl to, kad jai nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Marijampolės rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Tai reiškia, kad sprendimas nebuvo priimtas ieškovės naudai. Tuo pačiu tai reiškia, kad ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
Šalies argumentai
5) ieškovė pripažįsta, kad jos prašymai dėl įrodymų išreikalavimo buvo įvykdyti ir prašomi dokumentai į bylą buvo pateikti. Tai reiškia, kad ieškovės teisė teikti įrodymus nebuvo pažeista.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka. Atsiliepime teigiama, kad
1) vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“, ieškovei buvo paskirtas jos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas. Tuo metu nebuvo reglamentuojamas žemės sklypų servitutų nustatymas, todėl ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės nuosavybės akte Nr. 273 įrašyta, kad žemės sklype esančius kelius laikyti bendro naudojimo keliais be teisės juos panaikinti. Minėto žemės sklypo plane yra pažymėtas ginčo kelias kaip privažiavimo kelias ir dalis šio bendro naudojimo kelio yra ieškovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Žemės sklypo eksplikacijoje yra nurodyta, kad žemės sklype yra 0,04 ha kelių;
2) ieškovės teisė naudotis keliu buvo pažeista ir ji neturėjo kitos galimybės jų apginti, kaip pareikšdama ieškinį teisme. Ieškovė be ginčo kelio neturi galimybės privažiuoti prie savo sodybos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. U. yra 10,21 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (1 t., b. l. 4–5). Ieškovei nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 1993-03-31 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registre yra pažymėta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 1 t., b. l. 10–11). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra šiuo adresu esančio gyvenamojo namo ir ūkio pastatų savininkė. Atsakovė I. V. yra gretimo 4,1631 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovei nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 2010-07-16 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Nekilnojamojo turto registre yra pažymėta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „NT matininkai“ (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 1 t., b. l. 63–64). Pagal UAB „NT matininkai“ parengtą atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą (1 t., b. l. 12) atsakovės žemės sklypas ribojasi su ieškovės žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taškuose 13-14-1. Iš šio plano matyti, kad ginčo kelias, einantis nuo magistralinio kelio pusės patenka į atsakovės žemės sklypo ribas. Identifikuojantys nekilnojamąjį daiktą nekilnojamųjų daiktų planai yra laikomi nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenimis (LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10.2. p.). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Kaip minėta, ginčo kelias yra atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype. Dėl šio fakto ginčo tarp šalių nėra. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovei žemės sklypas buvo paskirtas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“, kai dar nebuvo reglamentuojamas žemės sklypų servitutų nustatymas, todėl ieškovės žemės nuosavybės akte buvo įrašyta, kad žemės sklype esančius kelius laikyti bendro naudojimo keliais. Teisėjų kolegija, vertindama šį argumentą, pažymi, kad 1991-12-24 valstybiniame žemės nuosavybės akte Nr. 273 (1 t., b. l. 39) nurodyta laikyti bendro naudojimo keliais ieškovės žemės sklype esančius kelius, tačiau nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl kelio, esančio pagal dabartinius Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovės žemės sklype. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, jog atsakovė turėtų pareigą leisti naudotis savo sklypu ar jo dalimi kitiems asmenims (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 1 t., b. l. 63–64). Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų ieškovė šioje byloje neginčijo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neturi teisės naudotis svetima nuosavybe (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šalims nesusitarus geruoju, ieškovė turi teisę reikalauti nustatyti servitutą, suteikiantį teisę per atsakovės žemės sklypą patekti į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės reikalavimas, koks jis buvo suformuluotas ieškinyje (t. y. įpareigoti atsakovę netrukdyti naudotis per jos sklypą einančiu keliu), negalėjo būti patenkintas. Ieškovė turi teisę ginti savo teises kitais aukščiau nurodytais būdais.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimą – nugriovė užtvarą praėjus 2 dienoms po ieškinio gavimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčo esmę sudarė tai, ar atsakovė privalo netrukdyti ieškovei naudotis ginčo keliu. Ta aplinkybė, kad atsakovė gera valia nugriovė užtvarą, nereiškia, kad ji patenkino ieškovės reikalavimą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieškinio nepripažino, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė neturi teisės naudotis svetima nuosavybe. Teismo sprendimas buvo priimtas atsakovės naudai, todėl jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-05 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovės atsakovei priteistinos 250 Lt išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (2 t., b. l. 16–17) (CPK 98 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės J. U. atsakovei I. V. 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt litų) išlaidas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą,