Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja M. J. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 4–6) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos (toliau – ir atsakovas, STT Klaipėdos valdyba) 2013 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 4-08-630 ,,Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimą.

Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes administracinės procedūros sustabdymas turi būti aiškinamas atsižvelgus į bendrąsias įvairioms teisės šakoms privalomo bylos sustabdymo taisykles. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas administracinės procedūros sustabdymas savo prasme yra tapatus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintam privalomam bylos sustabdymui – tol, kol nebus išspręsta kita civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjama byla. Atsakovo nurodytas administracinės procedūros sustabdymo teisinis pagrindas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai egzistuoja aiškus prejudicinis ryšys, t. y. nurodytoje Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-13-83/2013 nustatyti faktai turės tiesioginę teisinę reikšmę administracinei procedūrai. Pabrėžė, kad šiuo teisiniu pagrindu administracinės procedūros sustabdymas atliekamas išimtinai tik tais atvejais, kai prejudicinį ryšį turinčių aplinkybių nustatymas nėra galimas atliekant administracinę procedūrą. Atsakovo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis bei nepatikrintais faktais, jeigu yra galimybė juos patikrinti. Skundžiamame sprendime, pažeidžiant imperatyvų reikalavimą motyvuoti tokį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), nėra visiškai pagrįsta ir paaiškinta, koks prejudicinis ryšys egzistuoja tarp nurodytos civilinės bylos ir administracinės procedūros. Sprendime taip pat nėra motyvuojama ir paaiškinama, kokios objektyvios priežastys trukdo nustatyti esminę reikšmę turinčias aplinkybes, atliekant administracinę procedūrą.

Pareiškėja teigė, kad atsakovo nurodytas formalus administracinės procedūros sustabdymas neatitinka nei įstatymų leidėjo reglamentuotų privalomų sustabdymo pagrindų, nei Viešojo administravimo įstatymo 1 ir 3 straipsniuose įtvirtintos viešojo administravimo paskirties ir principų, kuriuos atsakovas privalo užtikrinti, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą. Atsakovo nurodytas administracinės procedūros sustabdymo pagrindas galimas tik tais atvejais, kai administracinė procedūra ir teisminis procesas yra susiję taip, kad teisminiame procese nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę, privalomąją galią sustabdytai administracinei procedūrai. Įstatymų leidėjas taip siekia išvengti prieštaringų sprendimų, taupomas dalyvaujančių administracinėje procedūroje ir byloje asmenų laikas, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Negalimumas išnagrinėti jos pareiškimą, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla, reiškia, kad atsakovas neturi tam tikrų faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje, ir pats jų negali nustatyti. Atsakovas privalėjo išdėstyti argumentuotus motyvus, kodėl, jo nuomone, administracinės procedūros atlikimas ir užbaigimas yra negalimas, t. y. nurodyti objektyvias aplinkybes, kliudančias tęsti administracinę procedūrą ir užbaigti ją iš esmės, padarinius, motyvus, taip pat nurodyti administracinės procedūros sustabdymo pagrįstumą, bet to jis ir nepadarė. Itin svarbią reikšmę turi ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas, Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje apibrėždamas 20 darbo dienų administracinės procedūros atlikimo terminą, tuo pačiu pabrėžia būtinybę kuo operatyviau įgyvendinti viešojo administravimo tikslus. Dėl šios priežasties formalus administracinės procedūros sustabdymas negali būti toleruojamas, nes juo yra paneigiama administracinės procedūros esmė ir pagrindiniai tikslai.

Pareiškėja pažymėjo, jog kiekvienas privatus asmuo, kurio prašymas (pareiškimas) yra perduotas nagrinėti viešojo administravimo institucijai, įgyja teisėtą lūkestį, kad jo prašymas bus išspręstas pagal prašymo metu galiojančius teisės aktus ir kad sprendžiant šį prašymą viešojo administravimo subjektas bus nuoseklus ir nepažeis privataus asmens teisių ir teisėtų interesų. Operatyvus kiekvienos procedūros, galinčios nulemti privataus asmens teises ir pareigas, vykdymas yra esminis teisingumo elementas. Procedūrų operatyvumo reikalavimas, kuris taip pat įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, nustatomas ir tam, kad būtų pasiektas teisinis apibrėžtumas. Skundžiamu sprendimu atsakovas pažeidė jos įgytus teisėtus lūkesčius bei objektyvumo ir nešališkumo principus. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino visų su juo susijusių veiksnių ir jų svarbos. Tokie atsakovo veiksmai taip pat tiesiogiai prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, kuris, jį įgyvendinant, taip pat įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, teigiančiame, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Pareiškėja pabrėžė, kad atsakovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-13-83/2013 yra nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo. Nurodytoje byloje ji yra pareiškusi priešieškinį, kuriuo kelia du reikalavimus, t. y. prašo pripažinti 2007 m. gegužės 23 d. sutarties dalį, patvirtintos Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K., reg. Nr. K1AK-10331, dėl žemės sklypo dalies pardavimo negaliojančia ir taikyti restituciją bei patvirtini jos siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovui iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) perduoto jos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimo esmė – kaltų nusikalstamos veikos padarymu asmenų nustatymas ir atsakomybės jiems taikymas. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK), paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, ikiteisminis tyrimas pradedamas iš karto, baudžiamosios bylos iškėlimo klausimas nesprendžiamas. Ikiteisminis tyrimas pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Nurodytos civilinės bylos ir atsakovui pavestos administracinės procedūros nagrinėjimo dalykas yra kardinaliai skirtingas. Jokių nusikalstamų veikų tyrimo, kaltų asmenų nustatymo veiksmų Palangos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-13-83/2013, neatlieka. Šioje civilinėje byloje taip pat net nėra keliamas ir nebus nagrinėjamas sandorius tvirtinusių notarių J. D. ir A. K. bei kitų asmenų atsakomybės klausimas, o tai ir sudaro jos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimo esmę. Tik dėl atsakovo tinkamai atliktų pareigų gali būti nustatyti kalti asmenys ir išspręstas jų atsakomybės klausimas, tai galėtų turėti įrodomąją reikšmę nagrinėjant civilinę bylą, o ne priešingai. Civilinės bylos nagrinėjimas netrukdo atsakovui atlikti pavestą administracinę procedūrą, t. y. tarp atsakovo nurodytos civilinės bylos ir atsakovui pavestos administracinės procedūros nėra jokio prejudicinio ryšio. Atsakovas ne tik gali, bet ir privalo atlikti visus tyrimo veiksmus, apklausti reikiamus asmenis ir užbaigti administracinę procedūrą. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, kurią nurodė atsakovas, galima remtis išimtinai tais atvejais, kai administracinės procedūros ir teisminio nagrinėjimo dalykas yra tapatus ir identiškas. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas net nepanašus, atsakovas privalo atlikti administracinę procedūrą, o jo nurodytą civilinę bylą nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas, kuris net nesprendžia tokio pobūdžio reikalavimų. Atsakovas, stabdydamas administracinę procedūrą dėl civilinės bylos, kurioje nagrinėjamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sutapatina savo kompetenciją su teismo. Akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į jos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios net negali būti siejamos su civilinės bylos baigtimi Skundžiamu atsakovo sprendimu yra šiurkščiai pažeidžiama jos teisė į greitą ir objektyvų pareiškimo išnagrinėjimą ir administracinės procedūros užbaigimą, nes yra sudaromos sąlygos atsakovui vilkinti jos teisių ir teisėtų interesų gynybą. Skundžiamu sprendimu taip pat yra šiurkščiai pažeidžiamos Konvencijos 6 straipsnio bei Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos nuomone, skundžiamas STT Klaipėdos valdybos 2013 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 4-08-630 panaikintinas ir ši institucija įpareigotina išspręsti persiųstą jos 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimą.