Kauno apygardos teismo nutartis

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2009 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Leono Jachimavičiaus sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui, atsakovės O. Z. atstovams advokatui Antanui Markūnui ir A. Š., atsakovei L. S., jos atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, Kauno rajono savivaldybės atstovui V. Milukui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. T., P. R., A. P. T., E. S., L. K., R. M. S., L. B. ieškinį atsakovams O. Z., L. S., Kauno rajono savivaldybei, su trečiaisiais asmenimis Kauno apskrities viršininko administracija, Karmėlavos seniūnija, VĮ Kauno rajono miškų urėdija dėl pažeistų teisių gynimo, potvarkių, sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais bei panaikinimo, bei trečiojo asmens VĮ Kauno rajono miškų urėdijos ieškinį atsakovėms O. Z., L. S. dėl kelio servituto nustatymo

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovas A. P. T. ieškinį palaikė, neprieštaravo ir dėl kelio servituto nustatymo. Paaiškino, kad atsakovės pažeidė jo teises – apie 2003 m. atsakovės panaikino kelią, ėjusį per jų kiemą, kuriuo jis važinėdavo iki sodybos Vaistariškių kaime. Kreipėsi į rajono savivaldybę, kur sužinojo, kad reikia kreiptis į teismą, nes kelias yra atsakovių namų valdoje. Tenka važiuoti aplinkiniu keliu pro Narėpų garažus, kuris ilgesnis.

Iš ieškovų R. T., P. R., A. P., T., L. B., L. K. ir trečiojo asmens VĮ Kauno miškų urėdijos priteisė po 57 l Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Ieškovių E. S. ir Reginos M. S. atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

Sprendime taip pat nurodoma, kad po 1995 m. vasario 09 d. sandorio sudarymo vėlesni dokumentai apie Narėpų - Vaistariškių kelio įregistravimą Karmėlavos seniūnijoje, 1999 m. liepos 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4419 ir patvirtintas Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, bei kiti įrodomosios reikšmės neturi, nes priimti po sandorio sudarymo. Atsakovės įgijo nuosavybėn po ½ dalį namų valdos, esančios Narėpų kaime, Kauno r., 2002-06-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2 -7807 bei dovanojimo sutarties Nr. 2-7811 pagrindu iš M. O.. Atsakovės sudarant 1995-02-09 sandorį, ar kitais veiksmais prie jo neprisidėjo. Teismas nurodė, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovės yra nesąžiningos įgijėjos, todėl yra preziumuojama, jog yra sąžiningos, todėl ieškinio reikalavimą dėl 2002-06-11 sandorių teismas netenkino. Sprendime nurodoma, kad ieškinio 6 reikalavimas - pakeisti teisinę atsakovėms priklausančio sklypo registraciją tokiu būdu, kad būtų atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis - yra išvestinis iš 5 reikalavimo, todėl taip pat netenkintinas. Teismas ieškinio senaties netaikė, kadangi laikė, kad ieškovai apie ginčijamus aktus bei sandorius sužinojo 2003 m., todėl termino nepraleido.

Dėl trečiojo asmens ieškinio reikalavimo- dėl kelio servituto nustatymo.

Sprendime nurodoma, kad trečiojo asmens VĮ Kauno miškų urėdijos ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovų reikalavimas susijęs su viešuoju interesu, atsakovės trukdo naudotis pravažiavimu (keliu) einančiu per jų namų valdos sklypą, dėl ko Vaistariškių kaimo gyventojams sunku privažiuoti į savo valdas, jis reikalingas miškų urėdijos miškovežiams privažiavimui į miškus; kito kelio, kuriuo būtų galima nuvažiuoti į Karmėlavos girininkijos 1,6,7,12 kvartaluose esančius miškus nėra. Tačiau tokie poreikiai turi būti derinami su tarnaujančio daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir ši teisė gali būti ribojama. Teismas tiek iš šalių paaiškinimų, tiek teismui kartu su kitais proceso dalyviais apžiūrėjus vietą - atsakovių namų valdos sklypą, nustatytė, kad ieškovai, VĮ Miškų urėdija gali važiuoti keliu nuo Narėpų garažų kr 59, kr 58, iš kr 58 einančiu miško keliu, kuriais iki šiol naudojasi. Teismas sprendė, kad kelio servituto nustatymo atveju pagal byloje pateiktą žemės sklypo planą, paruoštą UAB Architektų pastogė 2006-05-12, kai plane nurodytas kelio plotis turėtų būti 5 m, važinėti miškovežėms mašinoms, esant minimaliam atstumui iki pastato, kiltų grėsmė atsakovių turto sunaikinimui, yra elektros linija. Kelius kr 59, kr 58 prižiūri Karmėlavos seniūnija, todėl yra atsakinga jog kelias būtų tinkamas pravažiuoti visomis transporto priemonėmis ištisus metus. Ieškovams bei trečiajam asmeniui VĮ Miškų urėdijai kilę nepatogumai negali būti sprendžiami atsakovių teisių sąskaita. Todėl teismas sprendė, kad trečiojo asmens ieškinys dėl kelio servituto nustatymo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

1) teismo išvada, kad faktinis ginčo kelias per M. O. namų valdą nebuvo apskaitytas bei registruotas nustatyta tvarka, todėl toks sandoris neprieštaravo Žemės reformos įstatymo 13 str. nuostatoms, todėl negali būti naikinamas CK 47 str. pagrindu, yra nepagrįsta, padaryta netinkamai įvertinus įrodymus, t.y. visiškai neįvertinant liudytojos I. M. parodymų, dėl kurių teismas iš viso nepasisakė, juolab, kad šią liudytoją apklausti teismas nusprendė savo iniciatyva. Todėl teismas pažeidė CPK 157 str. 1 dalį ir 179 str. 2 dalį, bei 185 str. Apeliantė pažymi, kad teismas savo iniciatyva atliko vietos apžiūrą, tačiau šios apžiūros metu surinktų įrodymų visiškai nevertino, jų neaptarė.

Teismo taikomos 1992 10 22 LR Vyriausybės nutarimo nuostatos dėl III kategorijos kelių galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jeigu būtų buvęs projektuojamas ir/ar tiesiamas naujas kelias, tačiau ginčo atveju kelias buvo jau nuo 1932 metų. Teismas nevertino šių įrodymų: atsakovėms priklausančio sklypo raudonųjų linijų plano 1992 m. menzulinės nuotraukos (1 t., b.l. 7), taip pat ir prijungtoje žemės tvarkymo byloje b.l. 23), Kauno apskrities viršininko administracijos Administracinės procedūros dėl servituto kelio nustatymo per O. Z. ir L. S. namų valdą 2003-12-11 protokolo (1 t., b.l. 15), kartu su Miškų urėdijos atsiliepimu į pradinį ieškinį pateiktų įrodymų (1 t., b.l. 26-31), Kauno r. savivaldybės Karmėlavos seniūnijos 2005-03-10 atsiliepimu į ieškinį Nr. 8-0346-(08.08) pateiktų įrodymų (1 t., b.l. 44-46), 1932 m. Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Margavos ir Narėpų k. žemės vienkiemiais išskirstymo plano (1 t., b.l. 47), Kauno r. savivaldybės eksploatuojamų kelių ir gatvių tinklo Karmėlavos seniūnijoje (1 t., b.l. 48-50), Kauno apskrities Kauno r. Karmėlavos ir Neveronių seniūnijų Karmėlavos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (tęstinumas, 2003-04-15 patvirtintas Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2409 (1 t., b.l. 152). Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sureikšmino aplinkybę, esą, ginčo kelias nebuvo registruotas, nors tokia išvada yra visiškai paneigta byloje esančiais įrodymais - 3 t. b.l. 163, 4 t. atskirame voke, 1995 m. spalio 9 d. Kauno r. savivaldybės Karmėlavos seniūnijos rašto Nr. 165 dėl eksploatuojamų gatvių tinklo.

Apeliantės nuomone, teismas turėjo taikyti LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 4 punktą, 1995 m. vasario 9 d. galiojusios Žemės reformos įstatymo redakcijos, nes būtent šiais teisės aktais buvo nustatytos neprivatizuojamos žemės kategorijos. Taip pat neatsižvelgta į LR Vyriausybės 1993-10-19 nutarimą Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai" bei į LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" patvirtintas sąlygas, pagal kurias ginčo kelias negalėjo būti privatizuotas. Pagal LR Žemės reformos įstatymo (1992-05-07 įstatymo Nr. 1-2565 ir 1993-07-15 įstatymo Nr. 1-230 redakcija) 13 straipsnio 1 p. ginčo kelias negalėjo būti privatizuotas, analogiškai minėto LR Vyriausybės 1993-10-19 nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai" 1.6.9. punktas numatė analogišką nuostatą.

2) teismas nesiaiškino ir neįvertino aplinkybių, įrodančių atsakovių nesąžiningumą. Nors sandoriai, kurį ieškovai prašė panaikinti, galėjo ir turėjo būti panaikintas dėl privatizavimo sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms, nurodytoms pirmajame šio skundo motyve, tačiau apeliantė mano, jog egzistuoja pagrindas panaikinti sandorius ir dėl atsakovių nesąžiningumo. Ieškovai įrodė giminystės ryšį tarp artimųjų giminaičių - A. O., kuris tiesiogiai siekė ir pasiekė, kad iš privatizavimo planų būtų išbrauktas ginčo kelias, taip pat įrodė tą aplinkybę, kad atsakovės žinojo apie A. O. dalyvavimą plano rengime, todėl teismo išvada, kad ieškovų nurodyta aplinkybė, jog pirmosios savininkės M. O., atsakovių giminystės ryšys su A. O., kuris teisme neneigė, jog atliko M. O. sklypo geodezinius matavimus, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovės buvo nesąžiningos, prieštarauja LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarčiai, priimtai civ. byloje Nr.3K-3-328/2006, kadangi tiek įstatymas (CK 6.67 str.), tiek suformuota praktika nesąžiningumą sieja su giminystės ryšiu bei žinojimu apie kitų asmenų ir savo interesus.

3) teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi priteisė iš ieškovių išlaidas ne tik už atsakovių advokatų pagalbą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir už bylos procesą ankstesnėse instancijose, net ir tais atvejais, kai sprendimas buvo palankus ieškovams.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė prisidėjimu prie ieškovės apeliacinio skundo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas. Teismas neįvertino ir nepasiskė dėl 1932 metų Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Margavos ir Narėpų k. žemės vienkiemiams išskirstymo plano, patvirtinančio, kad ginčo kelias buvo jau 1932 m. Teismo išvada, kad į Vaistariškių kaimą ir į mišką galima pravažiuoti kitu keliu (pro Narėpų garažus) yra nepagrįsta, kadangi šis kelias ties L. B. ir ginčo sklypais sukasi kampu, neleidžiančiu pravažiuoti sunkiajai technikai, kas akivaizdžiai pažeidžia Vaistariškių kaimo gyventojų teises ir Dubravos miškų urėdijos teises ir pareigas prižiūrėti bei tvarkyti mišką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Byloje nustatyta, kad buvo priimti ieškovų ginčijami šie administraciniai aktai: Kauno rajono Karmėlavos apylinkės viršaičio S. Mačiulaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkis Nr. 108 „Dėl žemės sklypo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 94 arų žemės sklypas M. O. bei Kauno rajono Karmėlavos apylinkės viršaičio V. Ylos 1994 m. spalio 3 d. potvarkis Nr. 43 „Dėl žemės sklypo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 1,12 ha žemės sklypas pagal natūroje susiformavusią valdą M. O.. Šių administracinių aktų pagrindu tarp Kauno rajono valdybos ir M. O. 1995 m. vasario 9 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria M. O. įsigijo 11 168 kv. m. žemės sklypą Kauno rajone, Karmėlavos apylinkėje, Narėpų kaime. Pirkimo dokumentuose kelio nenustatyta. M. O. 2002 m. birželio 11 d. sudarytų sutarčių pagrindu žemės sklypo ½ dalį perleido vaikaitei atsakovei L. S., ½ dalį – dukrai atsakovei O. Z.. Atsakovės trukdo ieškovams važiuoti per sklype esantį kelią, ginčija kelio šiame sklype buvimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje kasacine tvarka 2007 m. rugsėjo 24 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad ieškovai turi pateikti įrodymus ne tik apie faktinį kelio buvimą, bet ir apie ginčo kelio įteisinimą, nes kelias kaip daiktinės teisės objektas, turi būti įregistruotas atitinkamoje institucijoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr.790 patvirtino „Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosius nurodymus“ (toliau – Nutarimas), kurie nustato vietinių kelių, nepriskirtų valstybiniams, struktūros, priklausomybės, tinklo projektavimo ir eksploatavimo principus žemės ūkio ir miškų ūkio veiklai naudojamoje žemėje ir kitose privačiose bei valstybinėse žemėnaudose, taip pat valstybinio žemės fondo žemėje kaimo vietovėje. Šio Nutarimo 4 punkte nurodoma, kad vietiniai keliai skirstomi į tris kategorijas, iš kurių trečiajai kategorijai priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, tai pat keliai skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų. Šios kategorijos keliui priskirtinas ir ginčo kelias, todėl pagal Nutarimo nuostatas jis turėjo sutapti su savininkų sklypo ribomis, jo sankasos viršūnės plotis turėjo būti 5,5 arba 4,5 metro, taip pat turėjo būti išlaikyti techniniai reikalavimai – atstumai iki pastatų bei statinių, toks kelias turėjo būti įregistruotas vietos savivaldybėje (Nutarimo 7,11,12,17,22 punktai). Tačiau įrodymų apie ginčo kelio atitikimą paminėto norminio akto nuostatoms ar jo įregistravimą vietos savivaldybėje, nepateikta. Atsakovių įgyto nuosavybėn, 1994 09 30 namų valdos žemės sklypo (11 168 kv. m.) ribų plane ginčo kelias nepažymėtas, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, kuriame yra privažiavimas tik iki A. O. žemės sklypo. Šiame plane yra pažymėtas pravažiavimas per atsakovių sklypą, ir šių aplinkybių neginčijo nei atsakovės, nei liudytojas A. O., tačiau kelio – kaip inžinerinio statinio – nebuvo įrengta.

Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nustatyti kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisiniai pagrindai. Šio įstatymo 3 straipsnyje keliai pagal reikšmę suskirstyti į valstybinės ir vietinės reikšmės; pagal įstatymo nustatytą apibūdinimą vietinės reikšmės keliai jungia rajoninius kelius, kaimus, taip pat yra kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos.

Faktinių aplinkybių 2005 m. liepos 1 d. konstatavimo protokolu (t.1,b.l.169-1173) nustatyta, kad kelio per atsakovių sodybą į Vaistariškių kaimą nėra, ir jį įrengti neįmanoma, nes riboja plotis (3,93 metro) tarp elektros linijos atramų ir pastatų. Be to, nustatyta, kad į Vaistariškių kaimą yra geras kelias, nuo Kauno – Jonavos magistralės pasukus į kairę į Narėpų kaimą nutiestas asfaltuotas kelias. Narėpų kaime į dešinę pusę į Vaistariškių kaimą yra žvyro kelias pažymėtas plane 58 numeriu.

Be to, pirmosios instancijos teismas, atlikęs ginčo kelio vietos apžiūrą, iš esmės konstatavo tas pačias aplinkybes kaip ir antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t.4,b.l.108-112).

Laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino arba visiškai neįvertino įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 185 str.)

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos I. M. parodymus įvertino tiek, kiek jie turi ryšį su nagrinėjamu ginču, tai yra, jog ginčo kelias buvo nurodytas 1988 m. Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos planšete ir kad tai buvęs žinybinis miškų urėdijos, savivaldybėje neregistruotas, kelias. Šios liudytojos parodymai iš esmės patvirtina kitus objektyvius byloje surinktus įrodymus, kad ginčo kelias nebuvo įteisintas.

Be to, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 790 nuostatos taikytinos tik naujai projektuojamiems ar tiesiamiems keliams, tačiau iš šiuo Nutarimu patvirtintų bendrųjų nuostatų matyti, kad jie apima ir rekonstruojamus vietinius kelius. Be to, Kauno rajono savivaldybės atstovas patvirtino, kad vietinių kelių įteisinimo savivaldybėje procedūra vyko ir vyksta, tačiau dėl didelės darbų apimties šis procesas vyksta lėtai, duomenų apie ginčo kelio įteisinimą savivaldybėje nėra.

Be to, laikytinas nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas neįvertinęs aplinkybių, susijusių su atsakovių nesąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad A. O. dalyvavimas su kitais asmenimis, atliekant jo motinos - M. O. sklypo geodezinius matavimus, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovės buvo nesąžiningos žemės sklypų įgijėjos. Pažymėtina, kad jau paminėtame M. O. 1994 09 30 namų valdos žemės sklypo ribų plane A. O. pasirašė kaip dalies žemės sklypo savininkas, o sklypo planą parengė VAĮ „Hidroprojektas“, kurį patvirtino Kauno rajono žemėtvarkos tarnybos viršininkas. Tokiu būdu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovių nesąžiningumą, todėl preziumuojama, kad jos yra sąžiningos nekilnojamojo turto įgijėjos (CK 4.96 str.)

Laikytinas nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į ieškovų ir trečiojo asmens atmestus reikalavimus bei į visas atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas iki teismo sprendimo priėmimo, tinkamai paskirstė šias išlaidas, ir CPK 93, 98 straipsnių nuostatų bei rekomendacijų dėl advokato teisinės pagalbos apmokėjimo dydžio, nepažeidė.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovės L. B. a/k (duomenys neskelbtini) atsakovei O. Z. a/k (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų), o atsakovei L. S. a/k (duomenys neskelbtini) 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti bei 72,90 Lt (septyniasdešimt du litus 90 ct) valstybei, išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų išsiuntimu, atlyginti.