Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-715/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-09-19
Bylos Nr.: 2A-715/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mechanika“, uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“
Ieškovas: akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“
Advokatai: Konradas Pabijanskas, Petras Labanauskas

Kategorijos

42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
45.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-715/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1; 45.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant ieškovo atstovams D. J. , A. G. ,atsakovo atstovams V. R. , advokatams Petrui Labanauskui, Kęstučiui Virkečiui,trečiojo asmens atstovui advokatui Konradui Pabijanskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mechanika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, o atsakovo priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-424-565/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mechanika“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo nutraukta, avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo byloje pagal ieškinį uždaroji akcinė bendrovė „Nordea Finance Lithuania“) bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mechanika“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Vakarų laivų gamykla“, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir reikalavimo perleidimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Vakarų laivų gamykla“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20051074, sudarytą tarp trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuanian“, atsakovo UAB „Mechanika“ ir ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“, nutraukta nuo 2007 m. birželio 5 d.; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Mechanika“ 1 345 200 Lt avansą, sumokėtą pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat 106 123,57 Lt nuostolių atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovą UAB „Mechanika“ pasiimti ožinį kraną su magnetine traversa iš ieškovo teritorijos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 4 d. su atsakovu UAB „Mechanika“ sudarė rangos sutartį Nr.35/306. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti ožinį kraną su magnetine traversa, atlikti paleidimo-derinimo darbus ir perduoti kraną ieškovui pagal aktą. Ieškovas įsipareigojo už kraną sumokėti 2 242 000 Lt. Susitarus su trečiuoju asmeniu UAB „Nordea Finance Lithuania“ dėl krano įsigijimo finansavimo, vietoj minėtos rangos sutarties 2006 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta trišalė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20051074. Trišalėje sutartyje trečiasis asmuo UAB „Nordea Finance Lithuania“ yra krano pirkėjas ir lizingo davėjas, ieškovas – lizingo gavėjas, atsakovas – pardavėjas. VšĮ Technikos priežiūros tarnyba (toliau – TPT) kraną patikrino 2006 m. rugsėjo 4 d. Krano ieškovas nepriėmė dėl jo trūkumų. Atsakovas buvo pateikęs pasirašyti krano perdavimo-priėmimo akto projektą, tačiau ieškovas nesutiko jį pasirašyti, nes jame nebuvo įvardinti krano trūkumai. Nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. buvo bandoma pradėti kraną eksploatuoti, tačiau tuoj pat buvo nustatyti jo trūkumai. Krano būklę įvertino VšĮ TUVtechnika specialistai, kurie 2007 m. balandžio 13 d. išvadoje nurodė, kad dėl nustatytų defektų krano eksploatuoti nerekomenduojama. Atsakovas pašalino tik dalį defektų ir neskubėjo šalinti likusių esminių krano trūkumų, todėl ieškovas kreipėsi į kranų specialistus su pasiūlymu pašalinti krano trūkumus. AB „Klaipėdos kranai“ ir UAB „Mažeikių strėlė“ pasiūlymų nepriėmė, kadangi, jų manymu, krano trūkumai yra esminiai ir jų pašalinimas pareikalautų daug resursų. Nepavykus pasamdyti įmonės krano trūkumų pašalinimui ieškovas kreipėsi į lizingo davėją prašydamas nutraukti sutartį ir į atsakovą su įspėjimu apie atsisakymą nuo sutarties. Ieškovas iš lizingo davėjo gavo sutikimą nutraukti sutartį, be to, jis iš lizingo davėjo perėmė reikalavimo teisę į 672 600 Lt, šio sumokėtus pardavėjui pagal sutarties 3.1.2 punktą. Iš viso už kraną atsakovui yra sumokėta 1 345 200 Lt. 2007 m. balandžio 28 d. kranas buvo sustabdytas, nes juo dirbti tapo neįmanoma. Kranas neatlaikė 18 mėnesių garantinio termino. Ieškovas pažymėjo, kad netiesioginiais nuostoliais pripažintina tai, kad ieškovo dukterinė įmonė UAB „Vakarų metalgama“, kuriai naudotis turėjo būti įsigytas kranas, negauna tos naudos, kurios buvo tikėtasi. Tam, kad bent iš dalies kompensuoti krano praradimą, dukterinė įmonė samdo automobilinį kraną, mokėdama už jo nuomą (33 779,80 Lt). Automobilinis kranas neturi magnetinės traversos, todėl su UAB „Sjola“ sudaryta sutartis, kurios pagrindu yra samdomi žmonės, prikabinėjantys metalo lakštus. Dėl to susidarė papildomos išlaidos (22 407,49 Lt). Ieškovas taip pat privalėjo mokėti palūkanas pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį (15 702,97 Lt). Be to, iš atsakovo priteistini delspinigiai dėl esminių sutarties pažeidimų (65 601,36 Lt). Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo turėjo neplanuotų išlaidų teisinėms paslaugoms ir patyrė nuostolių dėl atsakovo iniciatyva Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 14 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1581-39/2007 taikyto trečiojo asmens turto arešto. Bendra trečiojo asmens nuostolių suma sudaro 24 819,24 Lt. Šias išlaidas ieškovas turėjo atlyginti trečiajam asmeniui pagal 2006 m. gegužės 9 d. finansinės nuomos sutarties 3.4 punktą. Po šios prievolės įvykdymo buvę trečiojo asmens nuostoliai tapo ieškovo nuostoliais.

Atsakovas UAB „Mechanika“ priešieškiniu ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ ir atsakovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ prašė: 1) pripažinti 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20051074, sudarytos tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“, UAB „Mechanika“ ir AB „Vakarų laivų gamykla“, nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; 2) pripažinti negaliojančiu UAB „Nordea Finance Lithuania“ reikalavimo perleidimą ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20051074 nuo 2007 m. birželio 6 d. Nurodė, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20051074. Gaminio perdavimo-priėmimo aktas, 2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra MEH Nr. 0608035 bei TPT 2006 m. rugsėjo 4 d. gaminio patikrinimo aktas patvirtina, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – perdavė ieškovui kokybišką kraną. Jį ieškovo dukterinė įmonė pradėjo eksploatuoti nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. Kranas buvo eksploatuojamas iki 2007 m. balandžio 28 d., galėjo būti eksploatuojamas ir toliau. Atsakovas vykdė garantinį aptarnavimą ir atlikinėjo remonto darbus, kurie jam daryti net ir nepriklausė, nes ieškovas, netinkamai eksploatuodamas kraną, jį sulaužė. Kad kranas yra tinkamas eksploatuoti bei atitinka jam keliamus reikalavimus, patvirtina ekspertų išvada. Ekspertai nustatė, kad kranas išlaikė statinius ir dinaminius bandymus, o trūkumai neturi įtakos krano konstrukcijos tvirtumui. Ieškovas nepagrįstai siekia išvengti atsiskaitymo. Kadangi AB „Vakarų laivų gamykla“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė trišalės sutarties, todėl UAB „Nordea Finance Lithuania“ neteisėtai savo teises ir pareigas, kylančias iš 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties, nuo 2007 m. birželio 6 d. perleido ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“. Reikalavimo perleidimas pripažintinas negaliojančiu, nes prieštarauja CK 6.101 straipsniui. Pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu bei reikalavimo perleidimą negaliojančiu, šalys grąžintinos į pirminę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį patenkino – pripažino 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20051074, sudarytą tarp UAB „Mechanika“, UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir AB „Vakarų laivų gamykla“, nutraukta nuo 2007 m. birželio 5 d., priteisė ieškovui iš UAB „Mechanika“ 1 345 200 Lt avansą, sumokėtą pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 106 123,57 Lt nuostolių atlyginimą, priteisė iš atsakovo UAB „Mechanika“ ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ naudai 23 996,08 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo UAB „Mechanika“ trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ naudai 3 299,87 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo UAB „Mechanika“ valstybės naudai 91,50 Lt pašto išlaidų, nurodė grąžinti ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos 9 516,92 Lt. Teismas įpareigojo UAB „Mechanika“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti iš AB „Vakarų laivų gamykla“ teritorijos ožinį kraną su magnetine traversa. Teismas atsakovo UAB „Mechanika“ priešieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovo sumontuotą kraną ieškovas eksploatavo nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. balandžio 28 d. Krano eksploatavimą ieškovas nutraukė gavęs išvadą, kad dėl trūkumų krano eksploatuoti nerekomenduojama. 2007 m. gegužės 5 d. raštu ieškovas pranešė atsakovui, kad dėl krano trūkumų, kurie nebuvo pašalinti, ieškovas negali naudoti krano pagal paskirtį, todėl nuo 2007 m. birželio 5 d. atsisako pirkimo–pardavimo sutarties. Trečiasis asmuo 2007 m. gegužės 21 d. raštu sutiko, kad ieškovas nutrauktų pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat nurodė, kad sutinka perleisti ieškovui savo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį po to, kai ieškovas trečiajam asmeniui grąžins sumokėtą krano pardavėjui avansą už kraną bei atlygins patirtus nuostolius. 2007 m. liepos 3 d. raštu trečiasis asmuo informavo atsakovą, kad nuo 2007 m. birželio 6 d. perleido ieškovui savo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje buvo atlikta krano techninė ekspertizė. Iš ekspertizės akto ir jo priedų, eksperto A. B. paaiškinimų teisme matyti, kad kranas turi trūkumų, dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas. Nustatyti šie žymūs krano trūkumai, atsiradę dėl atsakovo kaltės, turintys įtakos krano darbui ir saugumui: neteisinga dalies krano ratų geometrija, netinkamai įrengtas krovinių vežimėlio kelias, netinkama krovinių vežimėlio ratų konstrukcija. Ta aplinkybė, kad TPT 2006 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo metu pripažino kraną tinkamu naudoti, nepaneigia ekspertizės išvadų apie krano trūkumus. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad ekspertizės metu nustatyti trūkumai išryškėjo per tam tikrą laikotarpį, todėl 2006 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo metu galėjo būti neakivaizdūs. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas pažeidė krano eksploatavimo sąlygas. Ekspertizės akte nurodyta, kad yra krano bėgių kelio, kurį įrengė ieškovas, defektai - bėgių aukščio nukrypimas, betoninio pagrindo defektas. Ekspertas paaiškino, kad krano ratų netolygiam susidėvėjimui įtakos turi tiek krano kelio defektai, tiek netinkama ratų geometrija. Kad krano kelio defektai būtų turėję įtakos kitų krano trūkumų atsiradimui, ekspertizės akte nėra nustatyta. VšĮ TUVtechnika 2007 m. balandžio 13 d. akte nustatytos tos pačios aplinkybės, kaip ir ekspertizės akte: krovinių vežimėlio kelio ir ratų, krano važiavimo ratų trūkumai, dėl kurių krano eksploatuoti nerekomenduojama. VšĮ TUVtechnika 2007 m. liepos 4 d. raštas atsakovui nepaneigia 2007 m. balandžio 13 d. akte padarytų išvadų. Šiame rašte tik teigiama, kad išsami krano techninės būklės ekspertizė nebuvo atlikta, tačiau buvo nustatyta faktiška krano būklė - kraną reikia remontuoti. Teismo įsitikinimu, atsakovas pardavė ieškovui kraną su trūkumais, dėl kurių jo eksploatacija negalima. Sprendžiant, ar šie trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, trūkumų ištaisymo ir krano vertės santykis nėra pagrindinis kriterijus. Kraną ieškovas įsigijo ūkinei veiklai vykdyti ir pajamoms gauti. Negalėdamas naudotis kranu, ieškovas sudarė sutartį dėl naujo krano gamybos su kita įmone. Pirmą pretenziją dėl netinkamos krano ratų geometrijos ieškovas pateikė atsakovui 2006 m. rugsėjo 18 d., tai yra jau po 14 dienų nuo krano eksploatacijos pradžios. Pretenzija dėl krovinių vežimėlio ratų ir bėgių trūkumų buvo pateikta 2006 m. rugsėjo 29 d. Atsakovas bandė taisyti krano trūkumus, tačiau jie ištaisyti nebuvo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl krano trūkumų ištaisymo ir jam buvo atsakyta. Ekspertai pirmą kartą kraną apžiūrėjo 2008 m. kovo 5 d. Antrą kartą kranas buvo apžiūrėtas 2008 m. kovo 12 d. Per šį laikotarpį dalis neesminių krano trūkumų buvo ištaisyta. Tai rodo, kad atsakovo darbuotojai turėjo galimybę taisyti krano trūkumus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ne kartą buvo informuotas apie krano trūkumus, tačiau jų per daugiau kaip dvejus metus neištaisė, nors krano atstatomųjų darbų sąmatoje nurodo, kad trūkumus gali ištaisyti per dvi savaites. Teismo manymu, netinkamos kokybės krano pardavimas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas. Ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie krano kokybės trūkumus, todėl turėjo pagrindą atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2006 m. gegužės 9 d. sudaryta lizingo sutartis Nr. 20051074 dėl krano finansinės nuomos. Pagal CK 6.573 straipsnio 1 dalį lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pirkėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo sutarties, taip pat turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą daiktą. Ieškovas turėjo teisę atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties. Trečiasis asmuo (pirkėjas ir lizingo davėjas) nuo 2007 m. birželio 6 d. perleido ieškovui savo reikalavimus į atsakovą, kylančius iš pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių šis perleidimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Už kraną ieškovas sumokėjo atsakovui 672 600 Lt avansą, taip pat ieškovas grąžino trečiajam asmeniui šio sumokėtą atsakovui 672 600 Lt avansą. Ieškovas pagal lizingo sutarties 3.5. punktą sumokėjo trečiajam asmeniui 15 702,97 Lt palūkanų, o pagal sutarties 3.4. punktą - 24 819,24 Lt išlaidų, susijusių su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu, todėl šios sumos priteistos iš atsakovo ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 65 601,36 Lt nuostolių, atsiradusių dėl to, kad ieškovas nuo 2007 m. balandžio 28 d. negali naudotis kranu. Šią sumą ieškovas skaičiuoja kaip 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo krano vertės už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 28 d. iki 2007 m. spalio 22 d. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad prašoma priteisti 65 601,36 Lt suma yra delspinigiai dėl pirkimo–pardavimo sutarties 4.3. punkto pažeidimo (pirkimo–pardavimo sutarties 6.4.1. p.). Pirkimo–pardavimo sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas atlygins sutartyje nustatyto dydžio nuostolius (delspinigių pavidalu), jeigu ieškovas negalės nuo sutartyje nustatyto termino naudotis kranu. Ieškovas nuo 2007 m. balandžio 28 d. dėl atsakovo kaltės negali naudotis kranu, todėl atsakovas turi sumokėti jam 65 601,36 Lt delspinigių. 2007 m. gegužės 5 d. raštu ieškovas pareikalavo, kad atsakovas pasiimtų kraną ir ieškovo teritorijos, todėl atsakovas įpareigotas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti šį reikalavimą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: AB „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atmetė; atsakovo UAB „Mechanika“ priešieškinį patenkinti iš dalies, pripažino AB „Vakarų laivų gamykla“ įvykdytą vienašalį 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20051074 nutraukimą nuo 2007 m. birželio 5 d. neteisėtu; nustatė, kad 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20051074 galioja atsakovui UAB „Mechanika“ kaip pardavėjui, o ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ – kaip pirkėjui ir buvusiam lizingo gavėjui; atsakovo UAB „Mechanika“ reikalavimą pripažino negaliojančiu UAB „Nordea Finance Lithuania“ teisių ir pareigų pagal 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį perleidimą nuo 2007 m. birželio 6 d. AB „Vakarų laivų gamykla“ atmetė; priteisė atsakovui UAB „Mechanika“ iš ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ 15 702 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Mechanika“ trečiajam asmeniui UAB „Nordea Finance Lithuania“ 3 299,08 Lt bylinėjimosi išlaidų; nurodė gražinti ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ ir atsakovui UAB „Mechanika“ iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos po 4 758,46 Lt, įmokėtų už ekspertizės atlikimą; priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ ir atsakovo UAB „Mechanika“ po 61,80 Lt dokumentų įteikimo išlaidų; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi, 2007 m. lapkričio 21 d. nutartimi ir 2008 m. birželio 2 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Mechanika“ (kodas 144634612) turto ir lėšų areštą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ ieškinys ir patenkinta atsakovo UAB „Mechanika“ priešieškinio dalis dėl ieškovo įvykdyto vienašalio 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20051074 nutraukimo nuo 2007 m. birželio 5 d. pripažinimo neteisėtu, taip pat kuria nustatyta, kad nurodyta sutartis galioja atsakovui UAB „Mechanika“, kaip pardavėjui, o ieškovui AB „Vakarų laivų gamykla“ – kaip pirkėjui ir buvusiam lizingo gavėjui, bei dėl šios dalies perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovui UAB „Mechanika“ iš ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ priteista 15 702 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Mechanika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ ieškinį atmesti, o atsakovo UAB „Mechanika“ priešieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas, reikalaudamas pripažinti 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį nutraukta nuo 2007 m. birželio 5 d., rėmėsi CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 6.218 straipsnio 1 dalies normomis, tačiau teismas neaiškino ir netaikė šių teisės normų. Ši aplinkybė turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos.

2. Teismas turėjo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nes 2006 m. gegužės 9 d. ožinio krano su magnetine traversa pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20051074 iš esmės nebuvo pažeista. Sprendime nenustatytas nei vienas iš CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardintų kriterijų, kuris patvirtintų esminį sutarties pažeidimą. Kokybiškas ožinis kranas buvo perduotas eksploatuoti nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. ir buvo intensyviai eksploatuojamas daugiau kaip 1 000 valandų. Aplinkybę, kad ožinis kranas yra tinkamas eksploatuoti ir atitinka tam gaminiui keliamus reikalavimus, patvirtina ekspertų išvada. Joje nurodyta, kad po krano eksploatavimo nustatyti kai kurie trūkumai, tačiau atsižvelgiant į krano vertę, juos tikslinga šalinti. Trūkumai nustatyti ne tik dėl atsakovo UAB „Mechanika“ kaltės, bet ir dėl ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ krano netinkamo eksploatavimo.

Šalies argumentai

3. Teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad sutarties pažeidimas yra esminis. AB „Vakarų laivų gamykla“ iš esmės gavo tai, ką tikėjosi gauti iš sutarties. Jau krano eksploatavimo metu ieškovas išsikėlė tikslą reikšti atsakovui bet kokias pretenzijas ir bet kokiu būdu atsisakyti krano, nes kranas iš tikrųjų dirbo didesniu pajėgumu, o tai prieštaravo užsakymo ir gaminio projektavimo sąlygoms. Šią aplinkybę patvirtina teismo paskirtos ekspertizės išvados. Ekspertai, atsakydami į penktą klausimą, nekonstatavo krano nukrypimų nuo sutarties techninių sąlygų bei projektinių dokumentų nesilaikymo. Negalima pripažinti sutarties esminio pažeidimo nesant atsakovo UAB „Mechanika“ tyčios ar didelio neatsargumo. Rasti trūkumai ištaisomi. Dauguma jų atsirado dėl krano blogo eksploatavimo ir išorinių veiksnių: krano bėgių kelio defektų, bėgių aukščio nukrypimo ir betoninio pagrindo defektų.

4. Teismas pažeidė CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punkto kriterijus. UAB „Mechanika“ iš esmės įvykdė sutartį. Atsakovas vykdė garantinį aptarnavimą ir atliko krano remonto darbus, kurie buvo susiję su netinkamu krano eksploatavimu. Vien krano pagaminimas, neskaitant papildomų išlaidų garantiniam aptarnavimui, kainavo 1 900 000 Lt (be PVM). Ieškovas apie dešimt mėnesių naudojo kraną, tačiau teismas, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, priteisė iš atsakovo ne tik visą sumokėtą sumą, bet ir nuostolius. Šiuo atveju nuostolius patyrė atsakovas. Sutarties pažeidimo nereikėtų pripažinti esminiu, nes sutarties nutraukimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas nekonstatavo esminio sutarties pažeidimo, todėl neturėjo pagrindo pripažinti sutarties nutraukimą teisėtu. Ieškovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį, nes ieškovas nebuvo nustatęs atsakovui papildomo termino sutarčiai įvykdyti. Ieškovas sutiko su krano pristatymo termino nukėlimu, pradėjo kraną eksploatuoti 2006 m. rugsėjo 8 d., nenustatė atsakovui papildomo termino sutarčiai įvykdyti, nesikreipė į draudimo bendrovę bei nepasinaudojo draudimo bendrovės sutarties įvykdymo laidavimu.

5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles - be pagrindo vieniems įrodymams suteikė pranašumą prieš kitus įrodymus: VšĮ TUVtechnika 2007 m. balandžio 13 d. raštui Nr. 07-10-106, UAB „Klaipėdos kranai“ 2007 m. balandžio 13 d. raštui Nr. 07/662, UAB „Mažeikių strėlė“ 2007 m. balandžio 16 d. raštui Nr. 181a-P. Ieškovas šių įmonių atstovus netinkamai informavo apie krano techninę būklę, nepateikė krano techninės dokumentacijos, todėl jos pateikė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl krano trūkumų, nurodė itin didelę krano trūkumų šalinimo apimtį, davė atsakymus, jog jos techniškai nepajėgios suremontuoti krano.

6. Teismas neteisingai suprato techninės ekspertizės išvadas, todėl padarė neobjektyvias, klaidingas išvadas dėl krano trūkumų, jų pašalinimo, šių trūkumų įtakos tolimesniam krano eksploatavimui. Krovinių kėlimo krano techninės ekspertizės 2008 m. kovo 21 d. protokole nėra nurodyta, jog kraną reikia demontuoti. Nustatyti krano trūkumai nėra esminis sutarties pažeidimas, nes ekspertai nerado nukrypimų nuo sutarties techninių sąlygų bei projektinių dokumentų. Ekspertai nustatė, kad kranas faktiškai buvo eksploatuojamas daugiau kaip 1 000 valandų, o po to neveikiantis stovėjo be tinkamos priežiūros. Ekspertizės protokolo 3 priede ekspertai nustatė, kad rasti trūkumai neturi įtakos krano konstrukcijos tvirtumui, todėl ši ekspertų išvada paneigia ieškovo pasitelktų bendrovių padarytas prielaidas, kad kraną būtina demontuoti. Ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad visi trūkumai yra ištaisomi, kad ne visi jie atsirado dėl UAB „Mechanika“ kaltės. Krano remontas kainuotų apie 10-15 procentų krano vertės. Krano vertė – 1 900 000 Lt be PVM. Krano ištaisymo kaina – 58 875,20 Lt su PVM, todėl neteisinga teismo išvada, jog krano trūkumų ištaisymo ir krano vertės santykis nėra pagrindinis vertinimo kriterijus.

7. Teismas nepaneigė atsakovo UAB „Mechanika“ pateiktos 2008 m. lapkričio 10 d. trūkumų šalinimo darbų sąmatos. Joje nurodyta, jog atsakovas pajėgus atlikti krano trūkumų šalinimo darbus per 2 savaites, o šių trūkumų šalinimo išlaidos siektų 58 875,20 Lt. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad UAB „Mechanika“ pardavė kraną su trūkumais.

8. Teismas nevertino Valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. gruodžio mėnesio ožinio krano įregistravimo pažymėjimo. Jame nurodytas ožinio krano savininkas – AB „Vakarų laivų gamykla“, todėl ieškovo argumentai dėl krano netinkamo perdavimo eksploatacijai yra nepagrįsti ir nelogiški.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ atstovas atsiliepimu į atsakovo UAB „Mechanika“ apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškinyje nurodytas reikalavimo teisinis pagrindas nesaisto teismo. Ieškovas AB „Vakarų laivų gamykla“, gavęs UAB „Nordea Finance Lithuania“ sutikimą, pagrįstai ir teisėtai nutraukė 2006 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „Mechanika“ pardavė kraną su trūkumais, dėl kurių krano eksploatacija negalima. Netinkamos kokybės krano pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Bylos įrodymai patvirtina, kad kranas buvo nekokybiškas. Ekspertizės metu nustatyta, kad kranas turi esminių trūkumų, kurie yra priežastiniame ryšyje su netiksliu krano surinkimu, atliktu UAB „Mechanika“. Kranas negalėjo būti naudojamas ieškovo veiklai, o tai įrodo, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį. Atsakovas krano trūkumų nepašalino daugiau kaip per pusę metų, neperdavė ieškovui sutarties sąlygas atitinkančio įrenginio. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad krano trūkumus gali pašalinti per dvi savaites. Krano registracija Valstybinėje darbo inspekcijoje nepaneigia bylos įrodymais patvirtintų krano kokybės trūkumų. Skundas dalyje dėl priešieškinio atmetimo yra nemotyvuotas, todėl atmestinas.

Ieškovas AB „Vakarų laivų gamykla“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Mechanika“ skundą prašo skundą atmesti, paskirti baudą už akivaizdžiai nepagrįsto skundo padavimą. Atsiliepime nurodo, kad ekspertas nustatė krano trūkumus, kurių nebuvo galima pastebėti jo priėmimo metu, tačiau kurie turėjo išryškėti kraną eksploatuojant. Ieškovas reikalavo trūkumus pašalinti daug kartų, tačiau to nebuvo padaryta. Ieškovas kreipėsi dėl trūkumų pašalinimo į trečiuosius asmenis, bet jie atsisakė kraną remontuoti dėl didelės remonto darbų apimties. Kranas buvo įsigytas ieškovo ūkinei veiklai. Teismo paskirtas ekspertas konstatavo krano trūkumų ryšį su neteisingu krano surinkimu. Atsakovas pašalino tik dalį defektų ir neskubėjo pašalinti likusius esminius krano trūkumus. Teismo paskirta ekspertizė nustatė, kad krano trūkumai yra esminiai. Ekspertizės protokole nurodyta, kad nustatyti trūkumai yra priežastiniame ryšyje su netiksliu krano surinkimu, kurį atliko UAB „Mechanika“. Ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties – ožinio krano, kurį, jeigu jis būtų kokybiškas, naudotų savo ūkinėje veikloje. Kadangi tokio krano negavo, buvo priverstas įsigyti kito gamintojo kraną. Krano trūkumų priežastis yra ta, jog jis yra neteisingai surinktas. Valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. gruodžio mėnesio krano įregistravimo pažymėjimą Potencialiai pavojingų įrenginių registre ieškovo vardu atsakovas nepagrįstai vertina kaip įrodymą apie tinkamą krano perdavimą ieškovui. Atsakovas skunde pareikšdamas reikalavimą dėl priešieškinio tenkinimo, nenurodė tokį prašymą pagrindžiančių argumentų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje keliamas ginčas dėl daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės atsisakyti sutarties ir sutarties pažeidimo aplinkybių nustatymo.

Dėl pirkėjo teisės atsisakyti sutarties

Civilinėje teisėje vyrauja sutartinių santykių stabilumo principas. Tai reiškia, kad sudarytos sutartys negali būti nutraukiamos ar pripažintos negaliojančiomis vien formaliais pagrindais, nesant esminių sutarties pažeidimų, nes nuo to priklauso sutartinių santykių šalių subjektinių teisių apsauga, asmenų tikrumas dėl jų teisinio saugumo, teisinės padėties apibrėžtumo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo teisę nutraukti sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų ir kai šių pažeidimų negalima pašalinti, pagrindžia, be minėtos įstatymo nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Artrema“ v. UAB ,,SDG“, bylos Nr. 3K-3149/2009). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje N. S. v. I. R. , bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Remki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009).

Taigi, atsisakyti sutarties pirkėjas gali, tik esant esminiam sutarties pažeidimui. Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardinti kriterijai, kuriais remiantis sutarties pažeidimą galima kvalifikuoti esminiu sutarties pažeidimu. Minėtus kriterijus apibrėžė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, 2004 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje J. Z. v. UAB ,,Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004, konstatuodama, kad vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Pavyzdžiui, CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiajai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusiosios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu.

Todėl nagrinėjamoje byloje nustatytina, ar šalių sudarytos sutarties pažeidimas yra esminis ir ar ieškovas turėjo teisę vienašališkai atsisakyti sutarties, ar galėjo pasinaudoti kitais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardintais teisių gynimo būdais.

Dėl parduoto daikto (krano) kokybės ir trūkumų kvalifikavimo

Byloje nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 28 d. ieškovas su atsakovu sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti ožinį kraną su magnetine traversa, atlikti paleidimo-derinimo darbus ir perduoti kraną ieškovui pagal aktą, o ieškovas – už kraną sumokėti 2 242 000 Lt. Susitarus su trečiuoju asmeniu UAB ,,Nordea Finance Lithuania“ dėl finansavimo, 2006 m. gegužės 9 d. sudaryta trišalė pirkimo-pardavimo sutartis dėl to paties krano pirkimo. Ieškovas kraną eksploatavo nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2007 m. balandžio 28 d., nustojo naudotis įrenginiu gavęs VšĮ ,,TUV technika“ išvadą, kad krano dėl trūkumų nerekomenduojama eksploatuoti. 2007 m. gegužės 5 d. raštu ieškovas pranešė atsakovui, kad dėl nepašalintų krano trūkumų jo negali naudoti pagal paskirtį, todėl nuo 2007 m. birželio 5 d. atsisako pirkimo-pardavimo sutarties.

Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus (CK 6.317 straipsnis). Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė – garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnis). Pažymėtina, kad daiktų kokybės reikalavimai gali būti nurodomi sutartyje. Joje gali būti nustatyti parduodamiems daiktams taikomi standartai (techniniai reglamentai, standartizacijos norminiai dokumentai), daiktų kokybės aprašymai (saugumo, patikimumo ir pan.). Be to, CK privalomumo principas, kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, bet ir tai, jog sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Dėl to, jeigu sutartyje daikto kokybė neaptarta, pardavėjas privalo perduoti tokios kokybės daiktą, kad šis būtų tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojamas (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tiek akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

Aiškindamas šias įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010 (nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka) konstatavo, kad krano, kaip pavojingo įrenginio, kokybės reikalavimai nustatyti teisės aktuose, kuriais privalo vadovautis kranų gamintojai, montuotojai, todėl negali būti laikoma pirkimo-pardavimo sutarties trūkumu aplinkybė, kad į sutartį šalys neperkėlė iš prieš tai tam pačiam objektui pagaminti šalių sudarytos rangos sutarties konkretesnių krano gamintojo prievolių dėl kokybiško daikto perdavimo užsakovui. Taip pat kasacinis teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje reikia vertinti ieškinyje nurodytą krano kokybės trūkumą ir kvalifikuoti, sudaro jis pagrindą pripažinti byloje esminį sutarties pažeidimą ar ne CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Byloje nustatyta, kad pirmoji ieškovo pretenzija nuo krano eksploatacijos pradžios (2006 m. rugsėjo 5 d.) dėl netinkamos krano kokybės, o būtent, netinkamos krano ratų geometrijos, atsakovui pateikta 2006 m. rugsėjo 18 d. (t. 1, b. l. 28). Pakartotinai išsiųsta pretenzija 2006 m. rugsėjo 29 d., fiksuojant dar ir papildomus trūkumus (t. 1, b. l. 29). Atsakovas ėmėsi priemonių šalinti ieškovo nurodytus trūkumus (t. 1, b. l. 30-32, 34), tačiau, kaip matyti iš ieškovo 2006 m. lapkričio 27 d. pretenzijos turinio, nebuvo šalinamas vienas iš minėtų trūkumų – nekokybiška ratų geometrija, dėl ko pernelyg stipriai ir greitai dilo krano ratai (t. 1, b. l. 33). Kranas buvo eksploatuojamas, iki VšĮ ,,TUV technika“ specialistai 2007 m. balandžio 13 d. rašte nurodė, kad dėl defektų eksploatuoti kraną nerekomenduoja (t. 1, b. l. 51-52).

Teismo paskirtos krano techninės ekspertizės išvadose taip pat nustatyti trūkumai – krano ratų vienpusė apkrova ir ratų antbriaunių susidėvėjimas dėl neteisingos ratų geometrijos. Ekspertizės išvadose akcentuota, kad rasti defektai yra susiję su gamintojo (UAB ,,Mechanika“) atliktu krano netiksliu surinkimu, o tai priskirtina prie tokių trūkumų, dėl kurių kranas negali būti eksploatuojamas, nes trūkumai tik didės (eksperto A. B. paaiškinimai teisme – t. 3, b. l. 28-29). Be to, ekspertas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ne visi nustatyti krano trūkumai yra dėl UAB ,,Mechanika“ kaltės – buvo nustatyta neteisinga krano ratų geometrija ir netikslus bėgio kelias, o tai turi įtaką krano ratų nusidėvėjimui. UAB ,,Mechanika“ kaltė yra dėl ratų geometrijos netikslumų (t. 3, b. l. 28-29).

Nors po šių eksperto išvadų UAB ,,Mechanika“ teigia trūkumus ištaisiusi, tačiau tam įrodymų į bylą nepateikta. Priešingai, 2009 m. gruodžio 9 d. TPT techninio patikrinimo ataskaitoje Nr. 06-61-648 konstatuota, kad kranas netinkamas naudoti dėl priede Nr. 2 prie ataskaitos išvardintų trūkumų (t. 4, b. l. 111-113). Papildomos ekspertizės išvadose tas pats ekspertas A. B. nurodė, kad ankstesni trūkumai pašalinti, išskyrus traversos trosų įtempimą, tačiau tai prieštarauja paties atsakovo atstovų paaiškinimams, kad ataskaitoje Nr. 06-61-648 išvardinti trūkumai nepašalinti iki šiol, vadinasi, krano techniškai eksploatuoti negalima. Ekspertas savo išvadoje pateikė ir preliminarią trūkumų pašalinimo kainą, tačiau jos pagrindu teisėjų kolegija negali vertinti trūkumų šalinimo ekonominio tikslingumo, nes nėra aišku, ar krano geometrijos netikslumus (kas akcentuojama visų tikrinusių kraną specialistų ir institucijų), apskritai bus galima pašalinti ir ar dėl to kranas kada nors galės būti naudojamas pagal paskirtį. Šią poziciją patvirtina kitų specialistų, į kuriuos kreipėsi ieškovas dėl trūkumų ištaisymo, raštai (t. 1, b. l. 71, 72), kuriuose AB ,,Klaipėdos kranai“ nurodė, kad krano trūkumai yra esminiai geometrijos pakeitimai ir reikalingas krano demontavimas bei atskirų krano mazgų perdarymas geometrijos atitaisymui, o UAB ,,Mažeikių strėlė“ į ieškovo pasiūlymą atsakė, kad trūkumai reikalauja konstrukcinių sprendimų, kuriuos gali atlikti tik krano gamykla – gamintoja.

Dėl nustatytų krano kokybės pažeidimų pobūdžio ir galimybės kraną eksploatuoti, teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aukščiau minėtos plenarinės sesijos nutarties Nr. 3K-P-346/2004 išaiškinimu, šalių sutarties pažeidimas yra esminis, nes sutarties šalis (ieškovas) negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, nusipirkto daikto (krano) negali naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, gauti iš to atitinkamą naudą, todėl turi teisę pasinaudoti vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų savo teisių gynybos būdų – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šalių sutartis nutraukta ir kuria atsakovas įpareigotas atsiimti iš ieškovo kraną, palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d.).

Dėl ieškovo nuostolių

Ieškovas nurodė, kad dėl to, jog nuo 2007 m. balandžio 28 d. negali naudotis kranu jis patyrė 65 601,36 Lt nuostolius, kuriuos jis skaičiuoja kaip 6 procentų metines palūkanas nuo krano vertės už laikotarpį nuo 2007-04-28 iki 2007-10-22, t. y. už 178 dienas. Šalių pirkimo-pardavimo sutarties 6.4.1 p. numatyta, kad atsakovas mokės delspinigius, jei pažeis nustatytus krano pristatymo terminus. Tačiau ieškovo ieškinio reikalavimai buvo grindžiami ne pardavėjo (UAB ,,Mechanika“) prievolės pristatyti prekę konkrečiu termino pažeidimu, bet netinkamu pareigos užtikrinti prekės kokybę vykdymu. Dėl šios priežasties nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti delspinigius remiantis sutarties 4.3 ir 6.4.1 punktuose nurodytomis sąlygomis. Nėra pagrindo ieškovo prašomos 65 601,36 Lt sumos priteisti ir jo nurodytu teisiniu pagrindu – CK 6.210 straipsnio 2 dalies norma, nes šioje teisės normoje numatytos palūkanos mokamos už termino įvykdyti piniginę prievolę pažeidimą, tačiau atsakovas piniginių prievolių pagal iš su ieškovu siejusius sutartinius santykius neturėjo, be to, ieškovo reikalavimų šioje byloje pagrindas nėra prievolių įvykdymo terminų praleidimas.

Todėl sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 65 601,36 Lt nuostolių naikintina ir ši ieškinio dalis atmestina.

Paliktina nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 15 702,97 Lt suma, kurią ieškovas pagal finansinio lizingo sutarties 3.5 p. sumokėjo trečiajam asmeniui kaip palūkanas (t. 1, b. l. 59), nes ši suma laikytina dėl atsakovo kaltės ieškovo patirtais nuostoliais (CK 6.249 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 d.). Šiuo atveju laikytina, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo priteistinas ieškovo naudai 18 513 Lt žyminis mokestis sumokėtas paduodant ieškinį, bei 18 518 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant kasacinį skundą, viso 37 031 Lt (CPK 93 str. 1 d.). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ir atsakovas už ekspertizės byloje atlikimą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo po 15 000 Lt. Už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje sumokėta 5 423,91 eurų ir 508,40 eurų. Atlikus valiutos konvertavimą, teismo depozitinėje sąskaitoje liko 9 516, 92 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu ši suma lygiomis dalimis, t. y. po 4 758,46 Lt, grąžintina ieškovui ir atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi minėta Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, iš atsakovo ieškovui priteistina 10 241,54 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų. Taip pat iš atsakovo priteistina trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ turėtos advokato atstovavimo išlaidos kasacinės instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose 3 104,26 Lt (t. 4, b. l. 70-72, t. 5, b. l. 26-30). Už papildomos ekspetizės atlikimą į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą atsakovas įmokėjo 5 000 Lt. Už ekspertizės atlikimą ir eksperto dalyvavimą teismo posėdyje buvo sumokėta 637,58 eurai (t. 5, 17), atlikus valiutos konvertavimą, teismo depozitinėje sąskaitoje liko 2751,68 Lt, kurie grąžintini atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui AB ,,Vakarų laivų gamykla“ (į. k. 140345884) iš atsakovo UAB „Mechanika“ (į. k. 144634612) priteista 106 123,57 Lt nuostolių atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui AB ,,Vakarų laivų gamykla“ iš atsakovo UAB „Mechanika“ 15 702,97 Lt nuostolių atlyginimo.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Mechanika“ ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ naudai priteista 23 996,08 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mechanika“ ieškovo AB „Vakarų laivų gamykla“ naudai 47 272,54 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mechanika“ trečiojo asmens UAB „Nordea Finance Lithuania“ ( į. k. 111667277) naudai 3 104,26 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Gražinti atsakovui UAB „Mechanika“ iš Lietuvos apeliacinio teismo depozitinės sąskaitos 2751,68 Lt, įmokėtų už papildomos ekspertizės atlikimą.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėMarytė Mitkuvienė