Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neringai Ripinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo; trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Neringa Ripinskienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovė turi tris vaikus: A. V., gim. (duomenys neskelbtini), N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2002-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu D. V. neterminuotai apribota motinos valdžia dukters N. V. atžvilgiu. S. V. nuo 2012-03-07 buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, 2014-01-09 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi D. V. ir R. V. patvirtino savo sutikimą dėl sūnaus S. V. įvaikinimo. A. V. 1999-12-31 dėl galimo smurto prieš ją šeimoje Šiaulių miesto mero potvarkiu buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių apskrities kūdikių namuose. 2000-10-03 mergaitė grąžinta motinai, nuo mergaitės grąžinimo momento tarpusavio susitarimu ji gyvenu su A. M.. 2011-02-18 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-177 pakartotinai nustatyta laikinoji globa A. M. šeimoje, kurioje mergaitė auga iki šiol. Taip pat nurodė, jog atsakovė buvo ištekėjusi už R. V., tačiau šeima 2010-11-19 iširo, duomenų apie A. V. tėvą nėra.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-19 įsakymu Nr. A-1355 D. V. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-18 įsakymu Nr. A-177 nuo 2010-12-06 A. V. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja paskirta A. M., nes atsakovė nesirūpino savo vaiku, dažniausiai jos vaiką prižiūrėjo A. M.. Pagal Šiaulių Jovaro pagrindinės mokyklos 2010-10-12 pateiktą informaciją, A. V. motina D. V. mergaitės mokykloje apsilankė tik vieną kartą ir nors mergaitei mokykloje sekasi sunkiai, motina tuo visiškai nesidomi. Nurodė, jog rugsėjo pradžioje mokykloje lankėsi mergaitės prosenelė A. M., kuri teigė, jog mergaitė gyvena su ja ir ji rūpinasi, kad mergaitė turėtų visas reikalingas priemones mokyklai bei prašė skirti mergaitei nemokamą maitinimą. Po A. M. apsilankymo, į mokyklą atvyko mergaitės motina, kuri užpildė dokumentus dėl nemokamo maitinimo. Paklausus, kodėl mergaitė gyvena ne su atsakove, nurodė, jog pati A. V. taip nori, atsakovė neturi pinigų mergaitės išlaikymui (10 b. l.). Atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaiku, vaikas atsakovės šeimoje neauga beveik nuo gimimo, tačiau ji nedaro jokių išvadų, nesistengia nieko keisti, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos, kad nenutrūktų motinos ir vaiko emocinis ryšys ir vaikas galėtų grįžti pas biologinę motiną. Atsakovė nevykdydama pareigų savo vaikui, daro žalingą įtaką jo vystymuisi, vaikas negali augti šeimoje, ji visiškai juo nesirūpina todėl, mano, jog tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią D. V. vaiko A. V. atžvilgiu.

Atsakovė D. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių neatvyko į teismo posėdį, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis). Kartu su ieškiniu pateiktas rašytinis sutikimas, kuriame nurodyta, kad D. V. sutinka su visais ieškinio reikalavimais, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia dukros A. V. atžvilgiu, kad būtų nustatyta globa, paskiriant A. M. nuolatine globėja, nustatant su ja dukters gyvenamąją vietą (14 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė D. V. yra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina, duomenų apie mergaitės tėvą nėra (7 b. l.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-19 įsakymu Nr. A-1355 D. V. ir R. V. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (11 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-18 įsakymu Nr. A-177 nuo 2010-12-06 A. V. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja paskirta A. M., A. V. gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją (13 b. l.). Iš A. V. 2014-05-12 sutikimo matyti, kad ji sutinka, jog A. M. būtų paskirta jos globėja (15 b. l.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai rodo, kad atsakovė nesirūpina dukterimi ir nevykdo savo pareigos auginti ir auklėti vaiką. Be to, atsakovė D. V. pati sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia dukters A. V. atžvilgiu, ir kad jai būtų nustatyta globa, paskiriant nuolatine globėja A. M..

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovė D. V. dėl savo kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti.

Vadovaujantis LR CK 3.180 str., laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Byloje trečiasis asmuo A. M. teigė, kad atsakovė bendrauja su dukra epizodiškai, ryšius su motina stengiasi palaikyti pati mergaitė, nes motina nesidomi dukters gyvenimu, todėl nemano, kad atsakovė gali pasikeisti, susitvarkyti savo gyvenimą ir tinkamai prižiūrėti vaiką. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir išrašu iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nustatyta, kad atsakovė yra teista - 2010-08-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal LR Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., o 2011-06-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal LR baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (19-23 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra linkusi nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, savo netinkamu elgesiu daro žalingą įtaką A. V..

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, mano, kad nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovės valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu neterminuotai. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė D. V. ieškinį pripažino, taip pat į tai, kad atsakovė D. V. jau ilgą laiką iš esmės nusišalino nuo turtinių ir neturtinių pareigų vaikui vykdymo, nerodė jokių teigiamų pokyčių savo požiūryje į vaiko auginimą ir rūpinimąsi juo, nesiėmė aktyvių veiksmų susiklosčiusiai situacijai pakeisti, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovė iš tikrųjų pakeistų savo elgesį ir požiūrį į dukrą ir imtųsi tam aktyvių veiksmų, kad pasikeistų aplinkybės. Priešingai ji ignoruoja specialistų teikiamą socialinę pagalbą ir pati sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia dukters atžvilgiu. Atsakovės negalėjimas bei vengimas atlikti savo, kaip motinos, pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, neabejotinai daro vaikui neturtinę žalą, kadangi vaikas, žino kas yra jo motina ir auga be pakankamo jos dėmesio.

Apribojus atsakovės D. V. valdžią jos nepilnamečio vaiko A. V. atžvilgiu, nepilnametei, atsižvelgiant į tai, kad ji yra vyresnė nei 14 metų, skirtina nuolatinė rūpyba, nustatant jos gyvenamąją vietą su nuolatiniu rūpintoju (CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str. 2 d., 3.257 str., 3. 265 str.).

Rūpintojai skiriami atsižvelgiant į jų moralines ir kitokias savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas, santykius su rūpintiniu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į ieškovo poziciją, į A. V. nuomonę, jos rūpintoja ir turto administratore paskiriama A. M., kuri nuo 2011-02-18 paskirta laikinąja vaiko globėja. Vaikas gyvena šiuo metu su A. M., ji rūpinasi mergaite, ją prižiūri, augina, auklėja, išlaiko. A. M. gali užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, kadangi atitinka vaiko rūpintojui keliamus reikalavimus, yra neteista (18 b. l.), nebausta administracine tvarka (17 b. l.), gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, mergaitė turi atskirą kambarį, jai sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Kaip pažymėta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje, A. M. tinkamai įgyvendina savo, kaip rūpintojos pareigas, jos santykiai su mergaite yra geri, didelių konfliktų nekyla, problemų dėl mergaitės elgesio nėra (5, 6 b. l.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad tarptautinėje teisėje yra pripažįstama vaiko teisė nuolat bendrauti su tėvais net tais atvejais, kai su vienu ar abiem tėvais jis yra išskiriamas, jeigu bendravimas nekenkia vaiko interesams (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Nesvarbu, dėl kokių priežasčių netekus tėvų globos, daugeliu atveju išlieka vaiko sąsajos su tėvais, noras su jais matytis ir bendrauti, todėl vaiko globėjas (rūpintojas) turi pareigą gerbti vaiko teisę bendrauti su tėvais ir sudaryti sąlygas ją įgyvendinti, jeigu tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.271 straipsnis). Ši teisė gali būti ribojama dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, dėl amoralaus tėvų elgesio, smurto, piktnaudžiavimo alkoholinėmis, narkotinėmis ar kitomis panašiomis medžiagomis ir pan. Nepagrįstas draudimas vaikui bendrauti su tėvais gali būti laikomas netinkamu globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimu. Šiuo atveju vaiko teisė bendrauti su savo motina turėtų būti aiškinama plačiau ir apimti taip pat vaiko galimybę bendrauti su artimaisiais giminaičiais (seneliais, broliais, seserimis). CK 3.271 straipsnio 6 punkte yra įtvirtinta globėjo (rūpintojo) pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais ir artimaisiais giminaičiais.

Atsakovei išaiškinama, kad įstatymas suteikia jai galimybę motinos teises susigrąžinti, tai yra, motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Apribojus tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.).

Iš byloje esančių dokumentų ir posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė iki šiol neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai A. V.. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovė šiuo metu niekur nedirba, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo, nes atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, bylos duomenimis, yra darbinga ir iki bylos iškėlimo teisme dirbo (25 b. l.), todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl jos pačios netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių.

Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas sprendžia, kad iš atsakovės D. V. jos nepilnametės dukters A. V. išlaikymui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Remiantis CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokio turto ir pajamų neturi, į tai, kad prioritetas teiktinas jos turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 263 str., 268-271 str., 406-407 str., 496 str., 504 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

Paskirti A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja ir turto administratore A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su rūpintoja A. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.