Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-13-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-15
Bylos Nr.
A15.-13-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03763-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Evelina Petraitienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. S.
Nukentėjusysis
V. T., Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-13-1057/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03763-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Aleksandrai Assadilovai, Akvilei Nemanienei, Arvydui Staniuliui, Katažynai Grinevič,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S.,nukentėjusiajam V. T.,

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertui Vitalij Matusevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2019-08-01 apie 17.15 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 29, neturėdamas teisės, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino šalia važiavusį autobusą SOLARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais S. S. pažeidė KET 9,14,126,222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje.

Teimo posėdžio metu S. S. pripažino, kad vairavo neturėdamas teisės, bet dėl autoįvykio nepastebėjo, nepajautė nieko važiuodamas. Jeigu būtų padaręs avariją tai būtų sustojęs ir iškviestų policiją. Mažiau rūpesčių būtų, būtų išrašę protokolą, kad vairavo be teisių ir nereikėtų į teismą eiti. Neįsivaizduoja kurioje vietoje, tik nurodė, kad Kalvarijos gatvėje. Kalvarijų gatvė Nr. 29 nieko nesako. Prieš 2 metus atėmė vairuotojo teises dėl neblaivumo. Jau laikėsi teises, mokyklą pradėjo lankyti. Reikėjo patikrinti ar automobilis gerai važiuoja. Centre garažą turi. Gatvėje pilna autobusų, bet jeigu būtų atsitrenkęs, nėra tikslo bėgti. Neneigia, gal ir buvo koks susidūrimas, nes veidrodis tiktai veidrodis yra nubrozdintas ir šiek tiek automobilio sparnas. Smūgio nejautė. Pagal vaizdo įrašą veidrodėlis neužsilenkė. Veidrodėlis neturi funkcijos atšokti į vietą. Prie garažo pastoviai apsisuka mašinos, apgadina, gal apgadino prie garažo. Su klientais derino, jei būdavo problemų, apmokėdavo, nes prie jo garažo stovėdavo. Nėra išvažiavimo ir pastoviai apsisuka, ypač BARBORA mėgsta ir apgadint, ir stulpą išverst. Nepripažįsta įvykio, apmoka remontą, nes prie jo garažo stovėjo. Autobuso apgadinimo nepripažįsta. Nesuremontuotas automobilis, laukia teismo leidimo. Jeigu pabėgtų, kai po savaitės atvažiavo policija, automobilis būtų sutvarkytas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. T. paaiškino, kad automobilį paliko remontui pas S. S.. Gavo paklausimą iš policijos, ir nežinojo dėl ko ten kviečia. Pasakė policijai, kad automobilį paliko servise. Pasirašė susitarimą su S. S. ir pretenzijų šiuo metu neturi. Prieš tai tik iš priekio automobilis buvo apgadintas. Dešinys šonas buvo tvarkingas.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. paaiškino, kad 2019-08-01 įvykis buvo, „Solaris“ buvo. Taip prieš 2 mėnesius. Vairavo autobusą. Gatvėje viena juosta, jį aplenkė automobilis ir užkabino priekinę dalį. Nuvažiavo nesustojęs. Kai sustabdė autobusą, keleiviai nenukentėjo, iškvietė policiją. Posparnį, skardą nuo bagažo sugadino ir visą autobuso kampą. Sąlyginai daug. Ten kampas nulūžo priekyje, skarda pabraukta ir įlenkta. Kampas metalinis plastmasinis, kur laikosi žibintai. Automobilio vairuotojas lenkdamas užkabino. Autobuso priekis apgadintas. Jis nepilnai užvažiavo į priekį, tik užkabino, pačią siauriausią vietą, ten yra posūkis, norint aplenkti, reikia išvažiuoti į priešpriešinį eismą. Gal išsigando ir į dešinį šoną pasuko automobilį. Toj vietoj viena juosta. Trupučiuką pavažiavus 100-200 m, jis ten užkabino. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad autobusas taisykloje, visos detalės iš Lenkijos, kainos labai didelės. Ne jis skaičiuoja, ne autobusų parkas, skaičiuoja garantijos atstovė iš Lenkijos. Jis tik vairuotojas. Kur buvo įvykis ten viena juosta.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. paaiškino, kad iškviestas dėl autobuso Ikarus-pirmoje eismo juostoje Kalvarijų g. pradžioje stovėjo autobusas, iš kairės pusės buvo apgadinimai. Ikarus autobuso vairuotojas paaiškino, kad pasišalino vairuotojas, kuris tai padarė, numerių neatsimena, vaizdo įrašą davė. Pagal faktą pabraižė schemą ir įformino. Pildė eismo įvykių schemą ne iš žodžių. Porininkas pildė tarnybinį, V. pildė, schemą jis sudarė rankiniu būdu. Jie ne Kelių policijoje dirba. Nuotraukos turi būti, įvykio vietą fotografavo, Ikarus nuotraukos buvo, į kompiuterį jos įkeltos buvo. Perduoda medžiagą Kelių policijai. Prie medžiagos viską įrašo, pas juos nelieka niekas. Sugadinimai: autobuso priekis Ikarus priekis, kairysis sparnas ir bamperis, dar šonas apgadintas buvo. Su rulete fotografavo, aukščiai turėjo būti. Patruliai tą momentą užfiksuoja tik, o jau byla Kelių policijoje būna.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Vitalij Matusevič paaiškino, kad bylos medžiagoje esančiose nuotraukose – autobusui SOLARIS buvo apgadinta kairiojo šono priekinė dalis, rato arkos priekinėje dalyje susiformavo smulkios, horizontaliai orientuotos braukimo žymės, kiek aukščiau susiformavo du lygiagretūs, gan platūs baltos spalvos antsluoksniniai pėdsakai. Ant automobilio TOYOTA PRIUS, bent kiek matėsi nuotraukose, dešinio šono palei priekinio rato arką matosi apgadinimai. Aukščio negali pasakyti. Palei rato arką susiformavo smulkios braukimo žymės, pagal pobūdi panašios į žymes ant autobuso. Taip pat apgadintas veidrodėlis – nubraukti dažai. Automobilis šviesios, baltos spalvos. Sutampa su autobuso pažeidimais. Šiam momentui negali atlikti pilno tyrimo. Pagal pirminius požymius apgadinimai abiejų transporto priemonių atitinka.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. 17.15 val. Kalvarijų g. 29, Vilniuje, vairavo automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino šalia važiavusį autobusą SOLARIS valst. nr. (duomenys neskelbtini). Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus. Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (b. l. 1)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5 būrio vyriausiojo patrulio A. V. (A. V.) tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019-08-01 apie 17.15 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. iš VPK OVS gavome pranešimą, kad Kalvarijų g. 29 įvyko eismo įvykis. Atvykus minėtu adresu mus pasitiko autobuso vairuotojas R. B., gim. (duomenys neskelbtini),, kuris vairavo autobusą SOLARIS valst. nr. (duomenys neskelbtini) Pravažiuojant Kalvarijų g. 29 namą, iš kairės pusės lenkė kitas automobilis TOYOTA valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir savo dešine puse užkabino autobuso kairės pusės priekinę dalį. Autobuse įmontuotos stebėjimo kameros įvykį užfiksavo. TOYOTA pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 2)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-odios kuopos 5 būrio vyriausiojo patrulio R. S. eismo įvykio schemoje užfiksuotas transporto priemonių SOLARIS (vast. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir TOYOTA PRIUS (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 3)

R. B. paaiškinime nurodoma, kad 2019-08-01 apie 17.10 val. vairavau autobusą (duomenys neskelbtini) pagal 53 maršrutą. Važiavau Kalvarijų g. nuo sankryžos Konstitucijos link. Prie Kalvarijų turgaus arti šaligatvio prie 27 namo mane lenkdamas užkliudė iš kairės pusės lengvasis automobilis valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir nesustodamas nuvažiavo toliau. Autobuse yra įrengtas vaizdo registratorius, filmuotą medžiagą peržiūrėti vietoje galimybės nėra, ją pateiksime po oficialaus užklausimo (b. l. 5 )

Informacijos apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM pažymoje nurodoma, kad automobilis TOYOTA PRIUS valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-06-18 priklauso V. T., gim. (duomenys neskelbtini), (b. l.6 )

Iš UAB „Solaris Bus& C. L.“ sąmatos matyti, kad autobuso SOLARIS remonto kaina sudaro 2 300,01 Eur be PVM (b. l. 9)

Šalies argumentai

L. T. paaiškinime nurodoma, kad 2019-08-01 apie automobilį nieko nežino, dirbo 2019-08-01 poliklinikoje nuo 7.00 val. iki 19.00 val. mašinos nevairavo (b. l. 10 )

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto T. D. transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad TOYOTA PRIUS (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) rasti sugadinimai – apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės bamperis, dešinės pusės priekinės durelės, užpakalinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas. Išvadoje nurodoma, kad automobilio po eismo įvykio apgadinimo pobūdis atitinka (b. l. 11 )

S. S. paaiškinime nurodoma, kad 2019-08-01 tarp 17.00 val. važiavo Kalvarijų gatve, šalia važiavo autobusas ir pareigūnai teigė, kad buvo atsitrenkta į jį. Bet jis nieko nepajautė (b. l. 12 )

Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos specialisto T. D. pateiktoje fotolentelėje užfiksuoti TOYOTA PRIUS (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai po eismo įvykio (b. l. 18 )

Šalies argumentai

V. T. paaiškinime nurodoma, kad 2019-07-28 automobiliu TOYOTA važiavo į Baltarusiją. Ant ekrano užsidegė gedimų lemputės. V. T. SHARAN buvo remontuojamas servise Vivulskio g. pas S.. Jis paskambino jam (S.) ir papasakojo apie TOYOTA gedimus. Jis pasakė atvaryti automobilį. S. anksčiau remontavo jo TOYOTA ir jai dar buvo taikoma garantija. 2019-07-31 V. T. nuvarė TOYOTA ir, kadangi SHARAN buvo suremontuotas, jis išvažiavo su juo. Nuo to laiko važinėja su SHARAN. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ar 9 d. buvo atvažiavęs pas S. S. į autoservisą, norėdamas pasiimti suoliuką ir benziną, kurie liko TOYOTA bagažinėje. S. pasakė, kad pametė automobilio raktą. Jis rado tą raktą S. S. marškiniuose, pasiėmė suoliuką ir kanistrą su benzinu. Į TOYOTA sparną nekreipė dėmesio, kadangi iš dešinės automobilio nematė. Išvažiavo su SHARAN ir daugiau TOYOTA nematė (b. l. 19-20 )

Žemesnės instancijos teismas

S. S. raštas, kuriame jis įsipareigoja apmokėti dažymo darbus PRIUS automoblio, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Pažada apmokėti visas su avarija susijusias išlaidas (b. l. 22)

Byloje pateiktos autobuso SOLARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, kuriose užfiksuoti jo apgadinimai (b. l. 47-49)

2019 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta eismo įvykio – transporto trasologinė ekspertizė (b. l. 53-54)

2020-03-05 ekspertizės akte Nr. 11-2489(19)/11-440(20) nurodyta, kad autobuso „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono priekinės dalies apgadinimai buvo padaryti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 1 d. 17.15 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 29 užfiksuoto vaizdo registratoriumi pralenkimo metu, automobiliui „Toyota Prius“, tikėtina, susidūrimo metu, pradžioje dešiniojo šono priekine dalimi ir dešinės pusės atgalinio vaizdo veidrodžio korpusu ir jo juodos spalvos plastikiniu laikikliu slystamai kontaktuojant su autobuso kairiuoju šonu priekinės iškišos srityje, o vėliau priekiniu dešiniu ratu atsitrenkiant į autobuso priekinio bamperio kairį kraštą, dėl ko buvo nulaužta jo plastikinė apdaila; techniniu požiūriu 2019 m. rugpjūčio 1 d. 17.15 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 29 eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas Kalvarijų g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Santariškių, antra eismo juosta pralenkdamas pirma eismo juosta važiavusį autobusą „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo tarp šono, dėl ko jo vairuojamas automobilis slystamai kontaktavo su autobuso kairiuoju šonu priekinėje dalyje (b. l. 61-66).

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

KET 9 punkto pagrindu eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Pats S. S. neginčijo, jog jis 2019-08-01 17.15 val. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nukentėjusysis V. T., kurio automobilis ir buvo apgadintas, teisme paaiškino, kad prieš paliekant automobilį remontuoti, buvo apgadintas tik automobilio priekis, dešinys šonas buvo tvarkingas. Jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais – transporto priemonės techninės apžiūros aktu, apgadintų transporto priemonių nuotraukomis, esančiomis byloje, ekspertizės akto išvada, liudytojų parodymais.

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog S. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl vairuotojų pasitraukimo iš eismo įvykio vietos yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

Ta aplinkybė, kad S. S. vairavo protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrodyta aukščiau minėtais įrodymais. Padaryta 3200 Eur žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Ginčas byloje yra dėl, ar S. S. pasitraukė iš eismo įvykio vietos tyčia.

Žemesnės instancijos teismas

S. S. nurodo, kad jis važiuodamas nepajautė nieko. Teigė, jog jei būtų užkabinęs kitą transporto priemonę, būtų sustojęs ir iškvietęs policiją. Vis dėlto, byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti priešingai.

Atsižvelgiant į S. S. vairuoto automobilio sugadinimus, kurie buvo nustatyti po eismo įvykio (apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės bamperis, dešinės pusės durelės, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinio vaizdo dešinės pusės veidrodėlis, dešinės pusės ratas ) (b. l. 11), taip pat atsižvelgiant į byloje pateiktose nuotraukose matomus autobuso apgadinimus, teismas sprendžia, kad susidūrimas buvo pakankamai stiprus, kad automobilį vairuojantis asmuo, šiuo atveju S. S., susidūrimą pajustų. Ekspertizės išvadoje teigiama, kad apgadinimai buvo padaryti pralenkimo metu automobilis „Toyota Prius“ dešiniojo šono priekine dalimi ir dešinės pusės atgalinio vaizdo veidrodžio korpusu ir juodos spalvos plastikiniu laikikliu slystamai kontaktuojant su autobuso kairiuoju šonu priekinės iškišos srityje, o vėliau priekiniu dešiniu ratu atsitrenkiant į autobuso priekinio bamperio kairį kraštą, dėl ko buvo nulaužta jo plastikinė apdaila. Taigi, automobiliams kontaktuojant slystamuoju judesiu šonu, susilietus transporto priemonių metalams, teismo vertinimu, garsas yra tikrai pakankamas, kad galima būtų suprasti, jog įvyko eismo įvykis.

Iš vaizdo įrašo, esančio byloje matyti, kaip automobilis „Toyota Prius“ pralenkia autobusą „Solaris“ ir nesustodamas nuvažiuoja. Teismo įsitikinimą, jog S. S. pasitraukė iš eismo įvykio vietos tyčia, padidina ir tai, jog vaizdo įraše matyti, kaip šaligatviu einantys pašaliniai žmonės, iš karto po įvykio sustoja, pradeda dairytis link tos pusės kur nuvažiavo automobilis „Toytota Prius“. L. R. B. taip pat pajuto smūgį, nors vairavo daug masyvesnę transporto priemonę – autobusą. Visa tai patvirina, jog garsas buvo pakankamai stiprus, jog ir pats S. S. turėjo jį girdėti. Juolab apgadinimai padaryti priekinėje automobilio dalyje, kurią vairuotojas mato ir stebi. Taigi, apgadinimų pobūdis, jų kiekis, pašalinių žmonių reakcija, leidžia spręsti, jog S. S., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 222 punktą ir padarė jam inkriminuotą administracinį pažeidimą, numatytą LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

D. S. S. skirtinos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, o ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su transportu ir kelių ūkiu, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 13-17), baudos ne visos sumokėtos, duomenų dėl teistumo nepateikta. S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog S. S. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas didesnis nei minimalus.

S. S. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, todėl galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

ANK 426 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

S. S. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau aktualia administracinio poveikio priemone siekiama ne tik kad specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu asmuo negalėtų ja naudotis, bet ir jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad S. S. praeityje baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, taip pat atsižvelgiant į nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. S. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas nustatytinas atitinkantis administracinio poveikio priemonės minimalų. Išaiškintina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą (ANK 28 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. T.. Byloje nenustatyta, kad V. T. žinojo, jog S. S. ketina vairuoti jam priklausantį automobilį, todėl nesant ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant galima konfiskuoti ne kaltininkui, o trečiajam asmeniui priklausantį turtą, todėl turto konfiskavimas šioje byloje netaikomas.

Dėl žalos V. T. atlyginimo

ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. T., kurio automobiliu S. S. padarė teisės pažeidimus, pateikė sąskaitą- faktūrą 302,50 EUR dydžio sumai už automobilio „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažymo darbus ir prašė priteisti šią sumą iš S. S., kuris buvo supažindintas su pateiktu reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir neprieštaravo reikalavimui.

Byloje yra pateiktas 2019-08-29 S. S. pasižadėjimas apmokėti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto – dažymo – darbus (b.l. 22). Posėdžio metu (b.l.23-24), paaiškino, kad sutiko apmokėti už automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto – dažymo – darbus, nes automobilio savininkas buvo palikęs automobilį jam, žala padaryta, todėl turi atlyginti žalą.

Todėl esant pareikštam nukentėjusiojo V. T. reikalavimui, iš S. S., pripažinto padarius KET pažeidimus, priteistina 302,50 EUR suma nukentėjusiajam V. T. už automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto – dažymo – darbus, turtinei žalai atlyginti (ANK 664 straipsnio 2 dalis, 665 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tą aplinkybę, kad S. S. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis, nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, nustatytinas 3 mėnesių terminas nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

S. S. (S. S. ) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei jam paskirti 350 Eur ( trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

S. S. (S. S. ) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei jam paskirti 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. S. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir jam skirti galutinę 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, S. S. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Iš S. S. priteisti 302,50 EUR sumą nukentėjusiojo V. T. naudai turtinei žalai atlyginti, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19104818554.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: