Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimo, kuriuo M. N., a.k(duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 44¹ str. nubaustas 500 Lt dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 19 d. apie 16.10 val. Žirmūnų g. 54D, Vilniuje, neteisėtai prekiavo vaistiniais preparatais. Šiais savo veiksmais M. N. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ str.

Apelianto nuomone, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr.B1-257 „Dėl maisto tvarkymo subjektų ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ 7 punktu maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas nėra reikalingas subjektams, kurie nedaro tiesioginės įtakos maisto saugai ir kokybei, todėl tokio pažymėjimo jis ir nepateikė. Nurodo, jog maisto papildai supakuojami gamykloje ir tiesioginė įtaka jiems nedaroma. Pažymi, kad teismas neteisingai interpretavo įsakymo nuostatas bei maisto tvarkytojo pažymėjimą priskyrė tokiam pat dokumentui kaip licencijai norint verstis farmacine veikla.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos taip pažeidžiant ATPK 248 str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 44¹ str. nustatyta, kad vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo <....>.

Ši ATPK nuostata yra blanketinė nukreipianti į Lietuvos Respublikos Farmacinės veiklos įstatymo 19 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla.

ATPK 44¹ str. nuostatos nustato sankcijas už pažeidimą būtent dėl farmacinės veiklos vaistiniais preparatais neturint licencijos, o maisto papildai priskiriami prie maisto prekių, kurių veikla nėra licencijuojama bei nereglamentuojama Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Atsakomybė už ATPK 44¹ str. atsiranda kai asmuo prekiauja vaistais (vaistiniais preparatais) neturint licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo nėra aišku ar preparatas „Blue pill 8000 mg“ (Ziyinzhuangryang), kurį pardavinėjo M. N. yra maisto papildas (kurio sudėtis, anot pažeidėjo, yra augalinis pagrindas) ar vaistas (vaistinis preparatas). Maisto papildo sąvoka iš esmės skiriasi nuo vaistų (vaistinių preparatų) sąvokos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Farmacinės veiklos įstatymo 50 str. vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. Tuo tarpu, vadovaujantis 2010 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-432 „Dėl Lietuvos Higienos normos HN17:2010 „maisto papildai“ patvirtinimo maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis. Taigi, palyginus ankščiau išdėstytas sąvokas akivaizdžiai matyti, jog jos nėra tapačios, skiriasi ir jų teisinis reglamentavimas.

Išanalizavus byloje esančią medžiagą kyla pagrįstos abejonės dėl preparato „Blue pill 8000 mg“ (Ziyinzhuangryang), kuriuo prekiavo M. N. priskyrimo vaistams (vaistiniams preparatams) ar maisto papildams. Iš apylinkės teismo nutarimo turinio iš esmės nėra aišku kaip šį preparatą vertina apylinkės teismas, kadangi teismo nutarime šios sąvokos vertinamos kaip lygiavertės. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutarime preparatas „Blue pill 8000 mg“ (Ziyinzhuangryang) įvardijamas įvairiai ir vaistiniu preparatu, ir maisto papildu, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl M. N. veikos kvalifikavimo. Apylinkės teismas skirdamas nuobaudą, pagrindiniu teisės aktu, kurio reikalavimai yra pažeisti nurodė Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr.B1-527 „Dėl maisto tvarkymo subjektų ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“, t.y. visiškai kitą teisės aktą nei nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau nuobaudą vis vien paskyrė pagal ATPK 44¹ str., jog yra pažeisti Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimai.

Pažymėtina, kad byloje yra maisto papildo „Blue pill 8000 mg“ (Ziyinzhuangryang), gamintojo atitikties sertifikatas, kuriame nurodyta, jog minimas preparatas yra būtent maisto papildas (b.l.10-11). Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad išnagrinėjus bylos medžiagą teismas nustatė, jog M. N. prekiavo maisto papildu (tačiau nutarime taip pat nurodė, kad pažeidėjas prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais)) ir papildomai nurodė, kad pažeidėjas neturėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto maisto tvarkymo pažymėjimo sutinkamai su Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr.B1-527 „Dėl maisto tvarkymo subjektų ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais.

Išanalizavus bylos medžiagą darytina išvada, kad apylinkės teismas nesiėmė visų pakankamų priemonių byloje esantiems neaiškumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t.y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (žr. 2009 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).

Tik surinkus ir įvertinus minėtus įrodymus, galima nuspręsti, ar M. N. veiksmuose yra ATPK 44¹ str. numatyto teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.