Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, žydų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 245 straipsnį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir J. S. paskirtas laisvės apribojimas trims mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas L. N. pasitikėjimu, 2013 m. spalio 15 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), socialiniame tinklapyje „Facebook“ L. N. pasiūlė užsisakyti prekių iš prekybos centro „Senukai“ su 50 % nuolaida, iš anksto žinodamas, kad prekių nenupirks, tą pačią dieną, tikslesniu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie prekybos centro „Senukai“, esančio Ukmergės g. 244, Vilniuje, iš L. N. sugyventinio V. K. paėmė 1390,18 Eur (4800 Lt), tačiau prekių nenupirko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai L. N. priklausantį turtą, pinigines lėšas – 1390,18 Eur (4800 Lt), tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, piktnaudžiaudamas L. N. pasitikėjimu, jau anksčiau pranešęs apie bankrutuojantį prekybos centrą, iš anksto žinodamas, kad prekių nenupirks 2013 m. spalio 16 d., tikslesniu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), iš L. N. sugyventinio V. K. paėmė 1375,70 Eur (4750 Lt) prekių su 50% nuolaida įsigijimui iš prekybos centro „Senukai“, tačiau prekių nenupirko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai L. N. priklausantį turtą, pinigines lėšas – 1375,70 Eur (4750 Lt), padarydamas jai bendrą 2765,88 Eur (9550 Lt) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu J. S. aiškino, jog parodymus yra davęs ikiteisminio tyrimo metu ir šiais parodymais prašė vadovautis. J. S. teisme nurodė, jog gautus pinigus perdavė T. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, t. y. įmonės, kuri nepateikė medžiagų, direktoriui. T. M. nurodė, jog jis gali parduoti statybines medžiagas su 50 procentų nuolaida. Šias prekes galima išsirinkti prekybos centruose „Senukai“ arba „Ermitažas“, tačiau geriau prekybos centre „Senukai“, kadangi prekes užperka būtent šiame prekybos centre. T. M. kaltinamajam aiškino, jog tokią nuolaidą gali padaryti, kadangi yra įsiskolinimai, yra bankrutuojančios įmonės, užperkamas didelis kiekis medžiagų, todėl papildomai gali nupirkti medžiagų ir kaltinamajam. J. S. teigė, jog tiksliai žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo didelį kiekį prekių. Prekių išrinkimu rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. A.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošėsi bankrutuoti, tačiau taip ir nebankrutavo. Apie T. M. buvo užsiminęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Pats grąžinti pinigų nukentėjusiajai nežadėjo. Pinigus paėmę asmenys mobiliojo ryšio telefone rodė banko išrašą, iš kurio buvo matyti, jog paimti pinigai buvo pervesti nukentėjusiajai. Pinigus T. M. perdavė grynaisiais, galimai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ofise. J. S. tvirtino, jog jam buvo kiekvieną dieną žadama, kad pinigai bus grąžinti. Tokią informaciją jis perduodavo ir nukentėjusiajai. Su statybinių medžiagų įsigijimu yra susiję T. M., A. A. ir Andrejus, kurio pavardės nežino. J. S. teigė, jog jis skambindavo T. M. ir sakydavo, kad reikia grąžinti pinigus. Su T. M. susirašydavo trumposiomis žinutėmis ir elektroniniu paštu, tokį susirašinėjimą gali pateikti teismui.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad jokio tikslo sukčiauti ir savo naudai įgyti L. N. turto neturėjo. Jis L. N. pažįsta maždaug trejus metus, jos vyrą V. K. – apie šešis mėnesius. Jie bendravo šeimomis. Jo žmona L. N. pažįsta apie 15 metų. Galimai 2013 m. spalio 15 d. jis susisiekė su L. N., norėjo jai pasiūlyti pigiau įsigyti statybinių prekių. L. N. pasakė informaciją, kad viena įmonė, kurios pavadinimo nežino, buvo įsigijusi didžiulį kiekį statybinių prekių iš prekybos centrų „Senukai“ ir „Elektromarkt“. Minėtą informaciją jis sužinojo iš savo pažįstamo A. A. pavardės, gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio nurodyti negali. L. N. jo pasiūlymas tiko. L. N. vyras V. K. per du kartus skirtingomis dienomis jam perdavė pinigus kartu su prekių sąrašais. J. S. tikslios pinigų sumos, kurią jam perdavė V. K., nurodyti negalėjo, galimai jam buvo perduota virš 9000 Lt. Perduotų V. K. pinigų jis neskaičiavo, neskaitė ir perduotų prekių sąrašų. Pinigus kartu su prekių sąrašais jis perdavė A. A. ilgą laiką jam žadėjo atvežti prekes, tačiau to padarė. Kai pareikalavo atiduoti pinigus, A. jo paprašė sąskaitos numerio. Jis A. perdavė arba L. N., arba V. K. sąskaitos numerį. A. taip pat ilgą laiką vis žadėjo pinigus pervesti, tačiau to nepadarė. (b. l. 90-91, 101)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. N. parodė, jog J. S. pažįsta nuo 2012 metų, jis yra jos geriausios draugės vyras. Jie bendravo šeimomis. L. N. aiškino, jog jos šeima statė namą, o J. S. žinojo, kad jiems yra reikalingos statybinės medžiagos. Iš J. S. gavo žinutę, kad jis gali gauti statybinių medžiagų už pusę kainos, nes neva jo draugo firma bankrutuoja. Pasiūlymą J. S. pateikė per „Facebook“ paskyrą. Jis nurodė, jog gali gauti virš 50 procentų nuolaidą statybinėms medžiagoms, bet reikia mokėti iš karto grynaisiais pinigais, o užsakytos medžiagos bus atvežtos po 1-2 dienų. Ji turėjo grynųjų pinigų, o J. S. apie tai žinojo, kadangi ji yra minėjusi, jog laimėjo bylą ir jai buvo priteista 20000 Lt. Pinigus J. S. perdavė nukentėjusiosios sugyventinis. Pas J. S. užsakė ir buitinę techniką. Sugyventinis J. S. padavė statybinių medžiagų sąrašą ir pinigus – 4800 Lt. J. S. prižadėjo, kad statybinės medžiagos bus pristatytos. Sugyventinis dar klausė, ar galima užsisakyti buitinę techniką, o J. S. atsakė, kad galima. Kitą dieną vyras pats nuvežė pinigus su sąrašu, perdavė apie 5000 Lt. Užsakytų prekių laukė apie savaitę. J. S. vis sakė, kad prekės bus atvežtos. Po to J. S. susirgo, buvo ligoninėje. Galiausiai J. S. liepė neskambinti jam ir jo žmonai, grasino telefonu. J. S. davė draugo telefoną, kuriam nukentėjusioji turėjo paskambinti dėl prekių. Iš pradžių tas draugas nekėlė telefono, vėliau atsiliepė, apie užsakytas medžiagas jis nieko nežinojo, po to sakė, kad reikia pasitarti su J. S.. J. S. sakė, kad įsigis prekes iš PC „Senukai“, tik pigesnėmis kainomis. J. S. aiškino, jog atvažiuos mašina su prekėmis ir su čekiais, teigė, jog reikia greitai apsispręsti, nes įmonė bankrutuoja, paskutinės valandos, kai galima apsipirkti. J. S. sakė, kad įmonė bankrutuoja ir turi galimybę pigiau nusipirkti prekes iš PC „Senukai“. J. S. žadėjo pervesti pinigus, dažniausiai sakydavo, kad pinigus pervedė penktadienį po pietų ir pirmadienį pinigai jau bus nukentėjusiosios sąskaitoje, vėliau jis apskritai nustojo bendrauti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. N. parodė, kad J. G. ją supažindino su savo vyru J. S.. Jie abu buvo atvažiavę pas ją į svečius. L. N. paaiškino, jog jos ir vyro namai buvo nepilnai įrengti, šį faktą matė J. S.. 2013 m. spalio 15 d. 10.35 val. ji gavo žinutę iš J. S., kurioje jis teiravosi, ar reikia statybinių medžiagų su 50 % nuolaida. Ji atsakė, kad reikia. J. S. paprašė jos vyro V. K. telefono numerio. Jos vyras pasakojo, kad su juo susisiekė J. S., juodu buvo susitikę prie PC „Senukai“, esančio Ukmergės g. Ten L. N. vyras J. S. perdavė 4800 Lt bei reikalingų prekių sąrašą. J. S. žadėjo prekes pateikti per 7 dienas. Kitą dieną L. N. vyras dar kartą buvo nuvažiavęs į PC „Senukai“ ir išsirinko reikalingas prekes bei paklausė J. S., ar dar galima užsakyti prekių. J. S. nurodė, kad galima. Tuomet L. N. vyras nuvažiavo pas J. S. į namus, dar papildomai davė 4750 Lt ir reikalingų prekių sąrašą. J. S. pažadėjo, kad prekės bus pristatytos į jų namus, jiems nereikės niekuo rūpintis. Praėjus savaitei jokios užsakytos prekės jiems nebuvo pristatytos. Dėl pinigų, kurie buvo pateikti statybinėms medžiagoms, su J. S. bendravo L. N. vyras. Kiek jai pasakojo vyras, J. S. žinutėse rašė, kad pinigus grąžins, rašydavo, kad jis jau yra padaręs pavedimą ir jie pinigus gaus. (b. l. 48-49)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, jog J. S. L. N. pasiūlė įsigyti statybinių medžiagų. L. N. sutiko su pasiūlymu. Už statybines medžiagas J. S. buvo perduota apie 10000 Lt, tačiau šios medžiagos nebuvo pristatytos, pinigai negrąžinti. Pinigus J. S. perdavė liudytojas. Pinigai buvo perduoti per du kartus. Pirmą kartą buvo perduota apie 5000 Lt, o vėliau likę pinigai. Liudytojas vieną kartą pinigus perdavė PC „Senukai“, o kitą kartą perdavė pas J. S. namuose. Perdavus pinigus J. S. sakė, jog reikės palaukti. Prekės turėjo būti atvežtos L. N. į sodą. Dėl nepristatytų prekių ne kartą buvo kreipiamasi į J. S., kuris nurodydavo, jog reikia laukti, aiškindavo, kad yra iškilę problemų (kažkas užtruko, kažkas neatvažiavo). J. S. nurodė, jog įmonė gali pigiau gauti prekes, o vėliau ta įmonė nebeveiks, todėl reikia pinigus sumokėti į priekį, viską reikia daryti greitai. J. S. nesakė, kokia įmonė įsigys prekes. Prekes rinkosi PC „Senukai“, prekės turėjo būti iš minėto prekybos centro. J. S. keletą kartų prašė nurodyti banko sąskaitą ir žadėjo pervesti pinigus, tačiau pinigų nepervedė. J. S. aiškindavo, jog pinigus pervedė ir kad kitą dieną pinigai turėtų būti banko sąskaitoje, tačiau pinigų nebūdavo, kaltinamasis teigdavo, jog įvykdavo klaida. Liudytojas tvirtino, jog J. S. yra sakęs, jog ruošiasi rekonstruoti, įrenginėti namą. Nuo to laiko, kai buvo kalbėta apie namo įrengimą, iki J. S. pateikto pasiūlymo praėjo nedaug laiko. J. S. žinojo, kad L. N. laimėjo teismą ir gavo pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad 2013 m. spalio 15 d. ryte L. N. svetainės „Facebook “ profilį parašė J. S. ir siūlė už 50 % nuolaidą parduotuvės „Senukai“ kainomis įsigyti prekių. V. K. išsirinko įvairių prekių, kurių bendra suma be nuolaidos buvo 9612,66 Lt. Jis, sudarydamas prekių sąrašą, sumą apvalino ir todėl gavosi ne 9612,66 Lt, o 9615 Lt. Pritaikius 50% nuolaidą išėjo, kad prekės turėtų kainuoti 4806,33 Lt. Tą pačią dieną, į popietę, jis šalia prekybos centro „Senukai“, esančio Ukmergės g., Vilniuje, susitiko su J. S. ir jam perdavė 4806,33 Lt ir reikalingų prekių sąrašą. J. S. nurodė, kad prekės bus pristatytos per septynias dienas. Grįžus namo jis su L. N. nusprendė dar užsakyti prekių. Bendra prekių vertė be nuolaidos buvo 9501,45 Lt, bet jis, sudarydamas prekių sąrašą, sumą apvalino ir todėl gavosi ne 9501,45 Lt, o 9500 Lt. Pritaikius 50% nuolaidą gavosi, kad bendra prekių vertė 4750,72 Lt. 2013 m. spalio 16 d., prieš pietus, nuvyko pas J. S. į namus, esančius Rato g., Vilniuje. Padavė J. S. prekių sąrašą ir 4750,72 Lt. Iki šiol J. S. nėra grąžinęs pinigų, t. y. 9557,05 Lt, o taip pat nepristatė žadėtų prekių. (b. l. 58-59)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. nurodė, jog jis pažįsta J. S.. Jokie santykiai su J. S. šiuo metu nesieja. Anksčiau turėjo bendrų verslo reikalų, susijusių su grūdų pirkimu – pardavimu. Jokių kitų verslo reikalų kartu su J. S. neturėjo. Liudytojas nurodė, jog užsiima verslu, anksčiau jo veikla nebuvo susijusi su statybinėmis medžiagomis. Iš J. S. nėra gavęs jokių pinigų už statybines medžiagas ar buitinę techniką. J. S. jam yra siūlęs užsiimti verslu, susijusiu su statybinėmis medžiagomis. Kaltinamasis siūlė statybines medžiagas pigiau įsigyti ar parduoti.

Iš susirašinėjimo SMS žinutėmis tarp L. N., V. K. ir J. S. matyti, kad 2013 m. lapkričio 26 d. 15.10 val. L. N. parašė adresatui, kurio numeris (duomenys neskelbtini), įvardintam J. ir J.: „Labas, J., vėl neveža technikos... O kaip su pinigais už daiktus, tai nors šituos pinigus grąžink.“ Į žinutę atsakoma: „Aš žinau jie man skambino, pasakiau, kad ilgiau atidėlioti negaliu ir tegul patys skambina arba grąžina pinigus, o aš tau rytoj pinigus užvešiu, pažadu. Neapvilsiu, L., ir juos patampysiu šiandien, kad rytoj vežtų.“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. lapkričio 12 d. 15.07 val. rašoma: „Nespėsiu, draugeli, šiandien. Aš pinigus tau rytoj perduosiu, o kitą penktadienį 14 valandą atveš, jau konkrečiai sutarėme“. Į minėtą žinutę buvo atsakyta: „Ok.“ „O rytoj kelintą ir kur apytiksliai?“. Į šią žinutę atsakoma: „Susiskambiname iš ryto. Aš šiandien pailsėsiu dar ir rytoj“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J. ir J., 2013 m. lapkričio 13 d. 17.29 val. gauta žinutė: „Aš rytoj pinigus užvešiu, tikrai, tiesiog nespėsiu atsiimti šiandien. Labai ilgai ligoninėje voliojausi, dabar žmogų iki rytojaus laukti, kuris pinigus turi. Jaša“. Į šią žinutę atsakoma: „Lauksim rytoj“, o į šią žinutę 17.30 val. gaunamas atsakymas: „Ačiū, L., nepykite please, tai dėl ligos“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. lapkričio 15 d. 9.42 val. gauta žinutė: „Labas. Man negera, būsiu namie, man užveš pinigus ir tave paprašysiu užvažiuoti pas mane atsiimti, kai tik jis atvažiuos. Atleisk, V., dėl visų nepatogumų, čia iš karto ir su statybos medžiagomis be manęs nuspręsite.“ Vėliau 13.41 val. buvo gauta žinutė: „Aš vis dar laukiu, tik nepergyvenk, aš tau garantuoju, kad viskas bus sutvarkyta ir su medžiagomis, ir su pinigais.“ Į šią žinutę 13.42 val. atsakoma: „Ok, aš mieste, irgi lauksiu.“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. lapkričio 16 d. 22.30 val. gauta žinutė: „Labas, senuk. Tau šiandien pervedė 7500 Lt, nurodė „paskolos grąžinimas“, kvitą pats mačiau, tai kad tikrai bus pirmadienį po 13 valandos pasakė. Dėl medžiagų rytoj pakraus.“, o 22.32 val. gauta žinutė: „Atleisk, kad viskas taip užsitęsė, taip susidėjo aplinkybės, aš tikrai tiesiog norėjau padėti jums su medžiagomis“. Į minėtą žinutę atsakoma: „Labas. Viskas gerai, nepergyvenk, rytoj paskambink, kai tik pradės judėti su medžiagomis.“ Vėliau 22.44 val. gauta žinutė: „Man kai ryt paskambins, iš kart tau surinksiu.“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. lapkričio 17 d. 12.07 val. gauta žinutė: „Labas. Jau pasikrovė, bet sakė veš rytoj, ne nuo manęs priklauso, aš labai prašiau, kad šiandien, bet niekaip negali. Suprantu, kad užtruko 3 savaites, rytoj viską padarysime“. Į gautą žinutę 12.07 val. atsakoma: „Labukas. Kelintą rytoj konkrečiai jie gali pasakyti? Gerai būtų iš anksto žinoti.“. Vėliau gauta žinutė: „Taip. Aš tiksliai sužinosiu ir tau paskambinsiu šiandien. Bet vis tiek apsimoka, žymiai pigiau.“. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. lapkričio 18 d. 10.14 val. buvo išsiųsta žinutė: „Labas. Kaip ten reikalai, kaip ten mašina?“. Į šią žinutę 10.14 val. atsakyta: „V., jie vilkina, tie kas padarė pavedimą, irgi nesuprantu, kodėl vilkina, ir aš tave vėl apviliu. Aš labai atsiprašau jūsų, pinigus grąžinsiu trečiadienį, o medžiagas arba rytoj arba trečiadienį.“. Vėliau 14.35 val. gauta žinutė: „Aš pats grąžinsiu visus pinigus, 2600.“, o 14.37 val. gauta žinutė: „Bet gal dar atveš, dar žada, sako, kad jie kažkokių problemų turi.“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. lapkričio 28 d. 11.37 val. gauta žinutė: „Parašyk tiksliai, kokia visa suma, aš pabandysiu paprašyti žmogų perduoti tau, nes aš grįšiu arba labai vėlai arba rytoj po darbo.“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. lapkričio 29 d. 10.01 val. gauta žinutė: „Atsiųsk bet kokios sąskaitos numerį, kur pervesti pinigus, susitikti su jumis nenoriu.“ „Jeigu iki 14 valandos neatsiųsi, viską pervesiu į tavo sąskaitą“. Vėliau 15.59 val. gauta žinutė: „Pinigai į tavo žmonos sąskaitą pervesti iš Citadelės banko prieš 10 minučių, paskambink į SEB, paaiškins, kad jie juos pamatys.“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. gruodžio 2 d. 13.26 val. gauta žinutė: „Pervedimą padarys tik šiandien, penktadienį turėjo, bet nebuvo buhalterio, šiandien padarys tikrai, visą sumą. Aš persiųsiu mokėjimo pavedimą į el. paštą.“. Į šią žinutę buvo atsakyta 13.26 val.: „(duomenys neskelbtini).“. Vėliau 16.19 val. buvo gauta žinutė: „Pervedė. Būsiu vakare prie kompo, persiųsiu mokėjimo pavedimą“, o 19.13 val. buvo gauta žinutė: „Atsiųsk prašau žmonos asmens kodą, prašo, kad be klaidų.“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. gruodžio 3 d. gauta žinutė: „Mes irgi dar negavome, irgi laukiame, pervedė jums ir mums, garantuoja, kad šiandien viską gausime. Esu tikras šiandien bus.“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. gruodžio 16 d. 15.25 val. gauta žinutė: „Jis nespėja nuvažiuoti, krauna mašinas Marijampolėje ir rytoj atvažiuos mano. Aš padarysiu viską, kas įmanoma, kad greičiau atiduočiau mašiną ir iš karto tau paskambinsiu.“. Iš to paties telefono abonentinio numerio 2013 m. gruodžio 17 d. 21.34 val. gauta žinutė: „Pas mane vėl nusikėlė į rytdieną, aš stengiuosi kaip begalėdamas. Juodoji juosta. Jau greitai viską išspręsiu ir atsiskaitysiu.“. Iš to paties telefono abonentinio numerio 2013 m. gruodžio 23 d. 11.41 val. gauta žinutė: „Labas. Aš pamenu, laukiu, šiandien garantavo atsiskaityti už mašiną. Iš kart tau perskambinsiu ir atvešiu ten, kur būsi.“. Į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. gruodžio 24 d. 14.29 val. buvo išsiųsta žinutė: „Labas. Kaip ten tavo reikalai? Šventės čia pat, o man visai nelinksma darosi. Nors ką nors paduotum.“. Į šią žinutę gautas atsakymas 14.52 val.: „Labas nespėjo jis vakar, bus rytoj ir viską atiduos, o šiandien iš viso nėra, iš ko paimti, visi švenčia.“. Į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. gruodžio 25 d. 14.40 val. išsiųsta žinutė: „Labas. Kelintą šiandien susitinkame?“. Į šią žinutę 14.43 val. gautas atsakymas: „Kaip tik aš susitiksiu, iš karto paskambinsiu ir atvažiuosiu, neduodu jam ramybės nuo ryto, rašau ir skambinu.“, o 2013 m. gruodžio 27 d. 16.07 val. gauta žinutė: „Rusas pinigus šiandien pervedė J. į sąskaitą, ji gaus pirmadienį ir iš karto perves L.“. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip J., 2013 m. gruodžio 30 d. 13.47 val. gauta žinutė: „Jeigu nenustosi terorizuoti mano žmonos, aš pradėsiu terorizuoti tave, kai gausime pinigus, tada ir perves. Nemanau, kad vertėtų privesti prie ribos.“ Į šią žinutę atsakyta 13.50 val.: „Pats parašei, kad J. man turi pervesti, todėl jos ir klausiu, o ne terorizuoju, pats sakei, kad šiandien.“. (b. l. 25-42)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Byloje yra neginčytinai įrodyta, jog J. S. pasiūlė L. N. pigiau įsigyti statybinių medžiagų bei buitinės technikos. L. N. su tokiu pasiūlymu sutiko ir per V. K. perdavė J. S. 9950 Lt, kas atitinka 2765,88 Eur, tam, kad būtų įgytos pageidaujamos prekės. Taip pat byloje yra neginčytinai įrodyta, kad L. N. užsakytos prekės nebuvo pristatytos, pinigai nukentėjusiajai nebuvo grąžinti. Pats J. S. šiuos faktus pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, juos taip pat patvirtina nukentėjusiosios L. N., liudytojo V. K. parodymai bei baudžiamojoje byloje esantis susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis bei elektroniniu paštu. Tuo pačiu J. S. tvirtino, jog jis neketino apgauti L. N. ir jos neapgavo, kadangi iš jos gautus pinigus jis perdavė asmeniui, kuris turėjo įgyti užsakytas statybines medžiagas ir buitinę techniką, tačiau šis asmuo savo įsipareigojimų neįvykdė, užsakytų prekių nepristatė, pinigų nukentėjusiajai negrąžino. Vis tik byloje surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais, paneigia paminėtus J. S. teiginius bei leidžia konstatuoti, jog jis apgaule įgijo svetimą, t. y. L. N. priklausantį, turtą.

Teisme J. S. atsisakė duoti parodymus ir nurodė, jog parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, todėl šiais parodymais jis ir prašė vadovautis. J. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog L. N. pinigus, kuriuos jam perdavė V. K., jis perdavė asmeniui vardu A.. J. S. negalėjo nurodyti minėto asmens pavardės, gyvenamosios vietos ar telefono numerio, taip pat kitų šį asmenį apibūdinančių duomenų, kurie leistų nustatyti jo asmens tapatybę. Be to, J. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad negali nurodyti įmonės, iš kurios buvo ketinama įsigyti prekes, kurias ši įmonė turėjo ar buvo įsigijusi iš „Senukai“ bei „Elektromarkt“. Vis tik teisme J. S. jau aiškino, kad su statybinių medžiagų įsigijimu yra susijęs ne tik asmuo vardu A., bet ir T. M., A. A.. Teisiamojo posėdžio metu J. S. tvirtino, kad pinigus perdavė T. M., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pinigus šiam asmeniui greičiausiai perdavė šios įmonės ofise. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad J. S. paaiškinimai dėl to, kam jis perdavė nukentėjusiosios pinigus, nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, todėl jais tikėti nėra jokio pagrindo.

Teisme apklaustas liudytojas A. A. nieko apie baudžiamojoje byloje tiriamas aplinkybes paaiškinti negalėjo. Liudytojas tik nurodė, kad pažįsta J. S. ir T. M., su kuriuo nesimatė dvejus ar trejus metus, nukentėjusiosios jis nepažįsta. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pobūdį nieko nežino, su kaltinamuoju bendro verslo neturėjo, jam nėra skolingas, kaltinamasis jam jokių pinigų už statybines medžiagas nėra davęs, taip pat jis nėra įsigijęs statybinių medžiagų ar buitinės technikos iš T. M. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti A. A. parodymais. Taigi šio liudytojo parodymai, be jokių abejonių, paneigia J. S. teiginius, kad A. A. yra susijęs su nukentėjusiajai priklausančių pinigų įgijimu bei panaudojimu. Čia pažymėtina, jog iš SODRA duomenų matyti, kad A. A. 2013-2016 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo.

Kaip jau minėta, J. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis pinigus perdavė asmeniui vardu Andrejus, tačiau kaltinamasis nenurodė jokių šio asmens tapatybę leidžiančių nustatyti duomenų. Teisme kaltinamasis jau aiškino, kad nukentėjusiosios pinigus perdavė T. M.. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius kaltinamojo teiginius. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Registrų centro Gyventojų registrų departamento duomenų matyti, jog T. M. išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo 2013 m. birželio 1 d., t. y. iki to, kai V. K. J. S. perdavė L. N. pinigus. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenys patvirtina, jog T. M. 2008 m. gruodžio 22 d. buvo išrinktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau iš SODRA pateiktos informacijos matyti, jog nėra duomenų apie tai, kad T. M. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 31 d. būtų dirbęs Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. S. negalėjo nurodyti, iš kokios įmonės turėjo būti įsigytos statybinės medžiagos, kokia įmonė turėjo pristatyti užsakytas medžiagas, nors teisme jau aiškino, kad šios medžiagos turėjo būti įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tikrai įsigijo didelį prekių kiekį (čia pabrėžtina, kad iš UAB „KESKO SENUKAI LITHUANIA“ pateiktos informacijos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtraukta į šios įmonės klientų sąrašus, o UAB „Ermitažas“ pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių pirkimų). Taigi teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, kaltinamojo teiginius, kad jis pinigus neva perdavė asmeniui vardu A. ar T. M., vertina tik kaip niekuo nepagrįstą kaltinamojo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas pastebi ir tai, jog J. S. teisme nurodė, kad su T. M. dėl prekių pristatymo L. N. bei pinigų grąžinimo susirašinėjo trumposiomis žinutėmis ir elektroniniu paštu, tokį susirašinėjimą gali pateikti teismui. Vis tik, kaltinamajam teisme pasiūlius prisijungti prie jo naudojamo elektroninio pašto ir parodyti minėtą susirašinėjimą, šis tai daryti atsisakė ir nurodė, jog tokį susirašinėjimą pateiks vėliau, tačiau jokio susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis ar elektroniniu paštu kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu taip ir nepateikė. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų J. S. versiją, kad jis L. N. pinigus perdavė kitam asmeniui, kuris būtų turėjęs nupirkti ir pristatyti prekes nukentėjusiajai.

Byloje yra neginčytinai nustatyta, jog statybinės medžiagos ir buitinė technika nukentėjusiajai nebuvo pristatyta, pinigai negrąžinti. Iš L. N. ir V. K. parodymų matyti, jog J. S. aiškino, kad prekės nėra pristatytos, kadangi yra iškilę kažkokių problemų. J. S. prašė nurodyti banko sąskaitų numerius, kad būtų galima grąžinti pinigus, aiškino, jog pinigai buvo pervesti, tačiau iš tikrųjų jokie pinigai taip ir nebuvo pervesti, o vėliau bendravimas su J. S. apskritai nutrūko. Tokius L. N. ir V. K. teiginius patvirtina tiek paties J. S. parodymai, tiek baudžiamojoje byloje esantis susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis bei elektroniniu paštu. Teismas konstatuoja, jog toks J. S. elgesys, t. y. pažadai, jog prekės bus pristatytos, aiškinimas, kad prekės nėra laiku pristatytos dėl kažkokių problemų, kurios nei nukentėjusiajai, nei liudytojui nebuvo konkretizuojamos, vėliau pažadai, jog pinigai bus pervesti, pažadai atsiųsti mokėjimo pavedimus, tačiau neatliekant jokių veiksmų, iš dalies patvirtina, kad J. S. iš tikrųjų apgaudinėjo nukentėjusiąją ir neatliko jokių veiksmų, kad būtų įgytos jos užsakytos prekės.

Byloje esantis susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis bei elektroniniu paštu turinys taip pat iš dalies patvirtina tai, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, t. y. apgaulės būdu įgijo L. N. pinigines lėšas. Iš minėto susirašinėjimo matyti, jog J. S. pasiūlė L. N. įsigyti statybinių medžiagų su 50 procentų nuolaida. Taip pat nurodė, jog mokėti už šias prekes reikia iš karto. Kai L. N. pranešė, kad toks pasiūlymas ją sudomino, jai iš karto buvo nurodyta, kad prekes reikia užsakyti būtinai tą pačią dieną, nes kaltinamasis prekes užsakinėja ir savo broliui, taip pat nurodyta, jog tuo atveju, jeigu prekių bus užsakoma daug, galima dar didesnė nuolaida. L. N. pasiteiravus, iki kada vėliausiai galima pateikti užsakymą, jai buvo atsakyta, jog iki tos dienos 17 val., kadangi įmonė ruošiasi bankrutuoti. Kitą dieną L. N. jau pati kreipėsi į J. S. klausdama, ar dar galima užsisakyti prekių. Nukentėjusiajai buvo atsakyta, jog prekes užsisakyti ir pinigus perduoti galima iki tos dienos 18 val. Taigi iš aptarto susirašinėjimo turinio matyti, jog J. S. L. N. pateikė iš tikrųjų gerą pasiūlymą (prekių įsigijimo kainos prasme), kurio atsisakyti buitį besitvarkančiam asmeniui (J. S. žinojo, kad L. N. stato/tvarko namą) yra sudėtinga, ir tuo pačiu nurodė, kad dėl pasiūlymo priėmimo reikia apsispręsti per pakankamai trumpą laiką, t. y. kelias valandas, pinigus sumokant iš anksto. Teismas čia pastebi, kad nurodydamas priežastis, kodėl reikia užsakymą pateikti kuo greičiau, J. S. žinutėse aiškino, jog jis prekes užsakinėja ir savo broliui, o vėliau jau nurodė, kad kažkokia įmonė turi bankrutuoti. Taigi J. S. paaiškinimai dėl būtinybės užsakyti prekes tą pačią dieną jau pasiūlymo metu nebuvo nuoseklūs. Čia būtina pabrėžti ir tai, kad nors nukentėjusiajai buvo nurodyta, jog ji prekes turi užsisakyti ir pinigus perduoti iki tam tikro termino, taip pat buvo nurodytos priežastys, kodėl taip turi būti padaryta, nukentėjusiajai į J. S. kreipusis kitą dieną dėl papildomo prekių įsigijimo, J. S. nurodė, kad prekių dar galima užsakyti, nors jis dieną prieš ir buvo nurodęs, jog prekes būtina užsakyti iki tos dienos 17 val. Taigi aptarti faktai leidžia konstatuoti, jog L. N. pateiktas pasiūlymas nebuvo realus, o jo priėmimo sąlygos buvo nustatytos tokios, kad pateiktam pasiūlymui įvertinti nukentėjusioji turėtų mažai laiko ir J. S. kuo greičiau būtų perduoti pinigai. Čia pabrėžtina ir tai, jog L. N. bei V. K. parodymai leidžia konstatuoti, jog J. S., prieš pateikdamas nukentėjusiajai pasiūlymą dėl prekių įsigijimo, žinojo, kad L. N. stato (tvarko) namą ir jai reikia statybinių medžiagų, taip pat kad ji turi pakankamai didelę pinigų sumą, kurią gavo laimėjusi bylą. Tokie nukentėjusiosios ir liudytojo paaiškinimai leidžia teigti, jog J. S. paprasčiausiai pasinaudojo savo žiniomis apie L. N. poreikius ir galimybes juos patenkinti, šiais poreikiais manipuliuodamas, neketindamas įvykdyti savo pažadų, įgijo nukentėjusiajai priklausančias pinigines lėšas.

Teismas daro išvadą, jog anksčiau aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad J. S. apgaulės būdu įgijo L. N. pinigines lėšas, t. y. 2765,88 Eur (9550 Lt), ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, jog J. S. L. N. pateikė melagingą informaciją, kad PC „Senukai“ bankrutuoja, nepasitvirtino, ji nėra pagrįsta baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo J. S. veiksmų kvalifikacijos nekeičia.

Teismas nenustatė J. S. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas J. S. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis anksčiau yra teistas, taip pat ir pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka, jis yra vedęs, nedirba, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas. Teismas mano, jog aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad J. S. šiuo atveju tikslingiausia skirti laisvės apribojimo bausmę, nustatant jam įpareigojimus, kurie užtikrintų tiek tinkamą kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios (civilinės ieškovės), tiek visuomenės interesus. Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu J. S. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu. J. S. skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas šiek tiek viršijantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje numatytą šios bausmės vidurkį. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Paskirtoji bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis, bendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš J. S. priteisti L. N. 2765,88 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 145,00 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Baudžiamojoje byloje buvo įrodyta, kad dėl J. S. nusikalstamų veiksmų L. N. patyrė 9550 Lt, kas atitinka 2765,88 Eur, žalą. Pažymėtina, jog pats J. S. teisme neginčijo to, jog būtent tokia pinigų suma jam buvo perduota. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl yra tenkinamas.

Civiliniame ieškinyje taip pat buvo prašoma priteisti L. N. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl J. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą bei kitus nepatogumus.

Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnis. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal šią teisės normą neturtinė žala atlyginama ne tik kai ji padaryta dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai ar gyvybei, bet ir dėl kitų nusikaltimų, tačiau šiuo atveju jos padarymo faktas nėra preziumuojamas, o jis turi būti įrodytas. Esant nusikaltimo faktui, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Nukentėjusioji L. N. bei jos atstovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl kaltinamojo J. S. veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą ir pan. L. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad baigus namo statybas ji turėjo susituokti su savo sugyventiniu, tačiau dėl pinigų trūkumo nebuvo galima užbaigti namo statybų, todėl ji taip ir neištekėjo. Vis tik V. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog su L. N. nėra sudaręs santuokos, kadangi paprasčiausiai nepasiteikė progos. Pastebėtina, kad net ir pripažinus tai, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų galėjo patirti papildomus rūpesčius, kad jautėsi apgauta ar pažeminta, savaime nereiškia, kad dėl to ji patyrė neturtinę žalą. Teigtina, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo teisiniuose santykiuose reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Nei nukentėjusioji, nei jos atstovas, išskyrus deklaratyvius teiginius apie patirtą neturtinę žalą, nepateikė jokių įrodymų, taigi nurodytos aplinkybės apie dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą bei kitus nepatogumus nepagrįstos įrodymais, negali būti pripažintos atitinkančiomis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinės žalos sąvoką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, jog 2014 m. sausio 15 d. L. N. už atstovavimą bei dokumentų surašymą advokatui sumokėjo 500 Lt, kas atitinka 144,81 Eur. Taigi nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato pagalbai jai turi būti atlygintos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti J. S. paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9, 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. S. paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Į bausmę įskaityti pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką ir šiuo teismo nuosprendžiu įskaitytą laiką nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2012 m. liepos 21 d., kuris buvo prilygintas keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios atstovo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš J. S. L. N. priteisti 2765,88 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat iš J. S. L. N. priteisti 144,81 Eur turėtoms advokato išlaidoms atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.