Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

L. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus miesto savivaldybėje, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2013-05-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 145 str. 1 d. – 5 MGL dydžio bauda, į bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (1 parą), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, galutinę bausmę paskiriant 3 MGL dydžio baudą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. U. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2016 m. rugpjūčio 13 d., apie 18 val. 15 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,38 promilių girtumas) konflikto metu, dėl to, kad motina G. G. jo neįleido į namus, jis tyčia sudavė kumščiu į nosį, savo neblaiviai (nustatytas 2,10 promilių girtumas) motinai G. G., po ko dešine koja spyrė nukentėjusiajai G. G. į kairę akį ir nemažiau dviejų kartų tyčia spyrė pastarajai į nugarą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. G. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaip matyti iš kaltinamojo L. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis su motina G. G. prižiūri močiutę V. J.. Tarp jo su motina konfliktų pasitaiko dažnai. Konfliktai visada įvyksta dėl jų girtumo. 2016 m. rugpjūčio 13 d. jis su pažįstamu, kurio nenori nurodyti „Šilo" garažuose gėrė alų. Vakare, gali būti apie 18 val. 15 min. grįžo į namus, bet niekas neatidarė durų, buto durų raktų neturėjo, todėl labai įpyko. Į butą pateko pro praviras balkono duris. Kambaryje pamatė girtą motiną G. G., ji žiūrėjo televizorių. Jis buvo įpykęs ant motinos, kad ši jo neįleido į butą, todėl ją aprėkė, išvadino įžeidžiančiais žodžiais. Tada G. G. jam pirma sudavė į nosį, po ko jis nesusilaikė ir automatiškai dešiniu delnu smogė motinai į nosį. Nuo šio smūgio motina parvirto ant lovos ir tada jis, jai gulinčiai ant lovos, dešine koja įspyrė į skruostą ir išsigandęs ką padarė atsisėdo ant lovos šalia motinos. Močiutė tuo metu buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Dėl smurto prieš motiną labai gailisi (b.l. 41, 44).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. U. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios G. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 17-18, 31-32), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 12-13, 14-15), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK tarnybiniu pranešimu (b.l. 5-6), specialisto išvada (b.l. 27) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2016 m. rugpjūčio 13 d., apie 18 val., būnant namuose grįžo sūnus L. U.. Į namus jis negalėjo patekti, nes buvo užrakintos durys. Ji jam durų nerakino, nes žinojo, kad sūnus neblaivus, o būdamas neblaivus jis nuolat konfliktuoja. Jis spardė buto duris, bet ji jam vis tiek durų neatidarė. Buvo savo kambaryje, kai į butą įėjo sūnus Lukas, kuris pateko į butą įlipęs per balkoną (gyvena pirmame aukšte) ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl ko ji jo neįsileido į namus. Jis vadino ją įžeidžiančiais žodžiais ir trenkė dešine ranka į veidą, pataikydamas į nosį, bei spyrė dešine koja jai į veidą, pataikydamas į kairę akį. Po to jis gal du kartus įspyrė ir į nugarą. Dėl visų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, iš nosies bėgo kraujas, susidarė kraujosruva po kaire akimi, buvo prakirsta nosis. Ligoninės priėmimo skyriuje jai buvo nustatytas girtumas, suteikta pirmoji pagalba. Pas medicinos ekspertą ji nevažiuos, nes tam neturi lėšų. Su sūnumi yra buvę konfliktų ir anksčiau, tačiau jis niekada nesmurtaudavo. Prašo sūnų L. U. už jos sumušimą nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b.1. 17-18).

Kaip matyti iš nukentėjusiosios G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji dėl patirtų sužalojimų į jokią gydymo įstaigą dėl tolimesnio gydymo nesikreipė, gydėsi namuose. Jos mama V. J. buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Sūnus jos atsiprašė, didžiausia bėda yra ta, kad Lukas nedirba ir vartoja alkoholį (b.1. 31-32).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio 2016 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK vyriausiojo patrulio M. R. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, pareiškėja G. G. paaiškino, kad kilus konfliktui su sūnumi šis jai trenkė į nosį, vadino necenzūriniais žodžiais, dėl smurto patyrė fizinį skausmą, iš nosies gausiai kraujavo. L. U. paaiškino, kad motina pati eidama per kambarį griuvo ir susižalojo nosį, sulaikomas L. U. elgėsi ramiai (b.1. 5-6).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, jame užfiksuota įvykio vieta (b.l. 12-13, 14-15).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio asmens apžiūros protokolo, ant G. G. nosies, ties viduriu, matomas paraudimas, ties kaire akimi matoma kraujosruva, patinimas (b.1. 19-21).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados Nr. G 2744/2016(01), G. G. nustatyta nosies sumušimo diagnozė, kaip sužalojimas nevertinamas, nes nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui (b. 1. 27).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio alkotesterio parodymų, L. U. nustatytas 2.38 promilių girtumas (b.l. 7).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2016 m. rugpjūčio 13 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu su juo gyvenantys tėvai (LR BK 248 str. 2 d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis L. U., dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu su juo gyvenančią motiną – nukentėjusiąją G. G., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d. (LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo sukėlimas, padarytas prieš ją smurtaujant (kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamasis L. U. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir bausmės dydžiu (b.l. 77-79).

Sankcijoje už kaltinamajam L. U. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė bausmė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Svarstant kaltinamojo L. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas vieną kartą. Pastarasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikaltimu turtinė žala padaryta nebuvo. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo L. U., kaip niekur nedirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam L. U. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, - laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 str.). Paskirta laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo L. U. asmenybę, jo, kaip nedirbančio asmens užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str. 2d. 8-9 p.p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; b) per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam L. U. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; b) per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d., 18⁴⁰ val. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d., 12³⁴ val., t.y. dvi kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas, kada kaltinamasis L. U. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šias kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. pagrindu kaltinamajam L. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam L. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.