Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Eglei Valinčienei, dalyvaujant ieškovei Ž. S., jos atstovei advokato padėjėjai Rūtai Januškaitei, išvadą byloje teikiančios institucijos Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. V., nedalyvaujant atsakovui A. P. ir trečiajam asmeniui R. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo R. A., išvadą teikianti institucija Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai, o taip pat ir šaukimas į posėdį buvo įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu (68, 69-70, 82, 83 b.l.). Teismas ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti ir procesiniams dokumentams įteikti : užklausė viešuosius registrus apie atsakovo gyvenamąją ir darbo vietą (atsakovas nėra registravęs gyvenamosios vietos, nedirba), jo artimuosius (19, 33,34, 36, 37, 67, 72, 75, 77, 85, 86, 87, 88 b.l.), įteikinėjo procesinius dokumentus per artimuosius (motiną), per antstolį (29, 32 b.l.), skelbė atsakovo paiešką (38-39, 43, 45, 46, 48, 51, 53 b.l.), tačiau procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko (31, 57, 58 b.l.), atsakovo motina nepriėmė procesinių dokumentų (95 b.l.). Išnaudojant visas galimybes atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti ir procesiniams dokumentams įteikti, užsitęsė bylos procesas, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla iš esmės išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Trečiasis asmuo R. A. į teismo posėdį neatvyko, jai apie posėdį pranešta tinkamai (93 b.l.). Pateiktame teismui rašytiniame paaiškinime trečiasis asmuo prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir nurodo, kad atsakovas yra jos dviejų sūnų : I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nei ji, nei vaikai su atsakovu nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, atsakovas vaikais nesirūpina. Nors ir yra 2007-04-25 teismo nutartimi priteistas iš atsakovo išlaikymas vaikams, tačiau atsakovas jo nemoka, vaikai gauna išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo (90 b.l.).

Išvadą byloje teikianti institucija Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad Ž. S. šeima nėra įrašyta į Kazlų Rūdos savivaldybės Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovė ištekėjusi, jos šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai : L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (vaiko tėvystė nenustatyta), R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi L. Š. tėvystė nenustatyta, o CK 3.161 str. 2 d. įtvirtinta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, todėl palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus (22 b.l.). Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė Ž. S. (buvusi Š.) pagimdė sūnų L. Š. (8 b.l.). Vaikui tėvystė nėra nustatyta. Ieškovė ištekėjusi (6 b.l.), jos šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai : L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini) (8, 9, 10 b.l.). Ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino turto (11 b.l.). Ieškovės pajamos per mėnesį yra vidutiniškai 190 Eur/655 Lt (12 b.l.). Atsakovas nedirba, duomenų apie jo pajamas ir turtinę padėtį nepavyko nustatyti (86, 87, 88 b.l.), atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos (85 b.l.). Atsakovas turi du sūnus: I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini) (92 b.l.).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats vaiko gimimo faktas, sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo biologinius tėvus. Vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo jo gimimo dienos ir tai atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. nustatytą vaiko teisę nuo gimimo žinoti savo tėvus.

Tėvystės nustatymo pagrindas, pagal LR CK 3.148 str. 1d. nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu atveju ekspertizė nebuvo paskirta, nes atsakovas bylos procese buvo pasyvus – atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį neatvyko.

Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, vaiko pripažinimu, išlaikymu ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.

Ieškovės paaiškinimus, kad ji su atsakovu artimai bendravo, kad jis yra jos sūnaus L. Š. biologinis tėvas patvirtino teismo posėdyje apklaustos liudytojos ieškovės motina A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kurios nurodė, kad ieškovė, būdama nepilnametė, artimai bendravo su kaimynų sūnumi atsakovu A. P., dažnai kartu būdavo, nakvodavo vienas pas kitą. Teigė, kad ieškovė tapo nėščia nuo atsakovo dar būdama nepilnamete, apie nėštumą ieškovė pirmiausia pasisakė mamos draugei G. V., su kuria ir nuvyko pas ginekologą pirmajam patikrinimui. Gydytojai patvirtinus, kad Živilė tikrai nėščia, apie tai ieškovė pranešė atsakovui, o taip pat ir savo bei atsakovo tėvams, kurie palankiai sutiko šią žinią. Liudytojos nurodė, kad atsakovas su ieškove bendravo iki jos 6-ojo nėštumo mėnesio, jų santykiai išliko nepasikeitę. Tačiau per ieškovės 18-ojo gimtadienio šventę kilus konfliktui, kurio metu atsakovas sumušė ieškovę, jų santykiai nutrūko. Liudytojos A. Š. ir G. V. patvirtino, kad atsakovas nuo pat nėštumo pradžios pripažino būsimą kūdikį kaip savo, tačiau po kilusio smurto proveržio kai buvo išvytas iš ieškovės tėvų namų, jis daugiau nesilankė pas ieškovę, nebandė taikytis ir jų santykiai visiškai nutrūko. Liudytojos patvirtino, kad ieškovė iki bendravimo su atsakovu ir jų artimos draugystės metu jokių kitų draugų neturėjo, atsakovas buvo pirmasis jos artimas draugas, su kuriuo tuo laikotarpiu turėjo intymius santykius.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Kesko Agro Lietuva" v. akcinė bendrovė „ Tauragės grūdai", tretieji asmenys akcinė bendrovė „ Lietuvos geležinkeliai", akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas", uždaroji akcinė bendrovė „ Sekargas ir kompanija", bylos Nr. 3K-3-199/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai", bylos Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. P. N., bylos Nr. 3K-3-440/2008: ir kt).

Ieškovė, teigdama, kad atsakovas yra jos sūnaus L. Š. tėvas, rėmėsi liudytojų A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) parodymais, kadangi remtis moksliniais įrodymais dėl atsakovo pasyvumo ir nedalyvavimo teisminiame procese nebuvo galimybės atlikti DNR ekspertizės tėvystei nustatyti.

Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002, 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis,priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-427/2008, ir kt.). Taigi teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, konkrečiai : ieškovės ir liudytojų parodymais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažįsta įrodytu faktą, kad 1999 m. gruodžio mėnesį, t.y. prieš 9 mėnesius iki vaiko L. gimimo (duomenys neskelbtini), ieškovė artimai bendravo ir lytiškai santykiavo su atsakovu A. P., todėl labiau tikėtinu laikytinas faktas, jog ieškovė tapo nėščia nuo atsakovo. Todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus L. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas A. P. (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Iš atsakovo prašoma priteisti periodinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. Š. po 145 Eur/500 Lt kas mėnesį. Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo (22 b. l.).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). CK 3.155 str. įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, viena iš tėvų pareigų yra materialiai išlaikyti vaikus. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str. 1 d., 3.195 str.), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 str. 3 d., 3.159 str. 1 d.), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Ieškovė dirba, augina tris nepilnamečius vaikus. Jos pajamos per mėnesį yra vidutiniškai190 Eur/655 Lt (12 b.l.). Ieškovė nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, taip pat ji neturi ir nuosavybės teise privalomo registruoti kilnojamojo turto. Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, kadangi atsakovas tokių duomenų nepateikė, o teismui užklausus viešuosius registrus taip pat duomenų apie atsakovo pajamas ar turtą negauta.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą mažamečiui sūnui, pagal galimybes užtikrina jo teisę į maistą, apavą, drabužius, į jo ugdymą. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja.

Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo jauną amžių ir profesinį pajėgumą, dėl sveikatos būklės negalėtų susirasti labiau apmokamą darbą, kad galėtų užtikrinti savo vaikų pakankamą išlaikymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, šiuo metu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 145 Eur/500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2013-12-16 (1 b.l.) iki sūnaus pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškinio reikalavimą išlaikymą vaikui priteisti nuo 2010-12-02. CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė ieškinį pareiškė 2013-12-16. Jos reikalavimas priteisti išlaikymą nuo 2010-12-02 vertintinas kaip reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus. Ieškovė teigia, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie vaiko gimimą, kadangi jis turėjo ją pats matyti su vaiku atvykusią pas savo tėvus, arba tai sužinoti iš savo artimųjų. Tačiau šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų. Be to ji pati teismo posėdyje patvirtino, kad apie vaiko gimimą atsakovui ar jo artimiesiems nepranešė, su atsakovu nebuvo susitikusi ir nebendravo nuo pat santykių nutraukimo jai esant 6-ame nėštumo mėnesyje. Taigi, ieškovė neįrodė ir teismas nepripažino fakto, kad atsakovui yra žinoma apie jo pradėto vaiko gimimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nuo 2010-12-02 nevykdo pareigos išlaikyti vaiką. Teisės į išlaikymą atsiradimo diena laikytina ta diena, nuo kurios ši teisė pažeista. Kadangi atsakovas iki ieškinio pareiškimo nebuvo gera valia pripažinęs vaiko L. Š. tėvystės (priešingu atveju nebūtų sprendžiamas teisme ginčas tarp šalių dėl tėvystės nustatymo), vaiko tėvystė nustatyta tik patenkinus 2013-12-16 pareikštą ieškinį, todėl vaiko Lauryno teisė gauti išlaikymą iš tėvo A. P. atsirado tik nustačius, kad šis yra L. Š. biologinis tėvas. Todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti paskirti įstatyminę nepilnamečio vaiko L. Š. atstovę jo motiną Ž. S. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė už ieškinio reikalavimą yra sumokėjusi 72 Lt / 21 Eur žyminį mokestį (4 b.l.). Nuo likusios ½ dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė teismo nutartimi buvo atleista (15 b.l.). Taip pat ieškovė patyrė 87 Eur/300 Lt atstovavimo išlaidų (101-102 b.l.).

Nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl atmestos ieškinio dalies ieškovai yra įstatymu atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), dėl ko ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susiję tik su jos patenkintų reikalavimų dalimi, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei jos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos : 21 Eur/72 Lt žyminis mokestis ir 87 Eur/300 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 108 Eur/372 Lt – CPK 93 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 21 Eur/72 Lt žyminio mokesčio už tėvystės nustatymą, 52 Eur/180 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.) ir 16,07 Eur/55,49 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 89,07 Eur/307,54 Lt - CPK 92 str., 96 str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra L. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui L. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ) / 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2013 m. gruodžio 16 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo už tris metus priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), ieškovei Ž. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jos turėtas bylinėjimosi išlaidas : 21 Eur/72 Lt žyminį mokestį ir 87 Eur/300 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) /372 Lt (tris šimtus septyniasdešimt du litus).

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta(duomenys nesklebtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei : 73 Eur/252 Lt žyminio mokesčio ir 16,07 Eur/55,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 89,07 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 07 centus) / 307,54 Lt (tris šimtus septynis litus 54 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.