- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- 1-152-903/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00693-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo I. J. įstatyminei atstovei J. J., jos ir nukentėjusiojo I. J. atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį:
jis 2013-09-03, apie 8.20 val., viešoje vietoje, atėjęs į buvusios sugyventinės J. J. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kieme, mažamečio R. K. ir nepilnametės E. J. akivaizdoje, elgdamasis įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, suėmė už kaklo ir pakėlė nepilnametį I. J. bei ranka vieną kartą jam sudavė per galvą, sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiu būdu V. K. įžūliu elgesiu tyčia demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, V. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį:
jis 2013-09-07, apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,56 promilės girtumas) viešoje vietoje, atėjęs į buvusios sugyventinės J. J. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kieme, pašalinių asmenų, t.y. policijos pareigūnų V. P. ir A. B. akivaizdoje elgdamasis įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, rėkė ant J. J. ir spjovė jai į veidą. Tokiais savo įžūliais ir akivaizdžiai agresyviais veiksmais V. K. tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotos 2013-09-03 nusikalstamos veikos neprisipažino, o kaltu dėl jam inkriminuotos 2013-09-07 nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad šiuo metu gyvena Klaipėdoje, su J. J. kartu nebegyvena nuo 2013 metų birželio mėn., pas ją gyvena jų sūnus R. K., kuriam 7 metai, todėl jis kartais atvažiuoja jo aplankyti. Su J. J. kartu gyvena jos vaikai I. J. ir E. J.. 2013-09-03 ryte jis atėjo prie J. J. namo kiemo vartų susitikti su savo sūnumi R. K.. Iš namų išėjo I. K. ir I. J.. Jis įėjo į kiemą, norėjo savo sūnų paimti ant rankų, tačiau I. J. pagriebė jo sūnų ir nunešė į automobilį. Tuo metu kieme nieko nebuvo. Jis I. J. nelietė. Tada į kiemą išėjo J. J. su dukra, jos konflikto negalėjo matyti, įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo, o jis išėjo į darbą. Kitą dieną, 2013-09-04, jis vėl atėjo į J. J. namų kiemą pasimatyti su sūnumi, tačiau J. J. jam to padaryti neleido, tarp jų įsiplieskė žodinis konfliktas, tačiau jis jai į sėdmenis nespyrė. 2013-09-07 dieną, per pietus, jis vėl atėjo J. J. namų kiemą pasimatyti su sūnumi, buvo išgėręs, su J. J. bendravo normaliai apie 10 minučių, kol atvyko policijos pareigūnai. Dėl to jis supyko ant J. J., nesusivaldė, tarp jų vėl įsiplieskė žodinis konfliktas. Policijos pareigūnams paprašius eiti su jais, jis spjovė J. J. į veidą ir nuėjo paskui policijos pareigūnus, nebuvo užsimojęs suduoti J. J..
Nukentėjusioji J. J. parodė, kad ji atėjus mokslo metams, kiekvieną rytą vaikus veža į mokyklą. 2013-09-03 ryte vaikai buvo susiruošę ir išėjo į kiemą, po to dukra grįžo, pasakė, kad į kiemą yra atėjęs V. K.. Ji išėjo į kiemą, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Sūnus I. J. tą rytą jai nieko neskė, tik grįžęs iš mokyklos pasakė, kad ryte V. K. iš pykčio, kad jis neleido paimti R. K., buvo sugriebęs jam už kaklo ir trenkė kumščiu per viršugalvį, jam skaudėjo galvą. Dukra ryte taip pat apie tai nekalbėjo. I. J. ir V. K. santykiai, kai gyveno kartu, buvo įtempti, V. K. jį pastoviai žemindavo. Dėl šio įvykio ji skambino įgaliotiniui R. N., tačiau jis nekėlė telefono ragelio, rašė SMS žinutę, tačiau pareigūnas atvyko tik po dviejų dienų, tiksliai neprisimena. 2013-09-04 ryte pamatė, kad į kiemą atėjo V. K., ji taip pat išėjo į kiemą. Tarp jų įsiplieskė eilinis žodinis konfliktas, jo metu V. K. užsimojo jai suduoti, bet pamatęs, kad kiemą iš šalia esančios gaisrinės pastato stebi žmogus, nuo smūgio susilaikė, tačiau įspyrė į sėdmenis, išeidamas pamojavo gaisrininkui. Ji vėliau nuėjo ieškoti to žmogaus, bet nerado. Vėliau jos advokatas suruošė pareiškimą, kurį ji išsiuntė į komisariatą ar atidavė įgaliotiniui, neprisimena. 2013-09-07, apie 12.30 val., į kiemą vėl atėjo neblaivus V. K., atsisėdo kieme ir sėdėjo. Ji prašė jo išeiti, bet jis neišėjo. Ji paskambino pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, ji su moterimi nuėjo į namą rašyti pareiškimo, o V. K. liko sėdėti su vyru pavėsinėje. Kai jos išėjo, policijos pareigūnas taip pat pakilo ir liepė V. K. eiti kartu. Tada V. K. ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir spjovė į veidą, ar bandė jai suduoti tą dieną neprisimena.
Nukentėjusioji J. J. iš esmės analogiškus parodymus davė parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatos su V. K. metu (1 t., 54-58, 120-121 b.l.).
Iš nukentėjusiojo nepilnamečio I. J. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad 2013-09-03, apie 08.20 val., jis ėjo atidaryti vartų, o V. K. ėjo paskui jį, nes V. K. jau buvo kieme. V. K. norėjo paimti jo brolį R. K., tačiau jis neleido. Jis (I. J.) paėmė brolį iš rankų, V. K. supyko ir vieną kartą trenkė ranka jam per viršugalvį. Taip pat V. K. vadino jį necenzūriniais žodžiais, paskui per rūbus paėmė jį už kaklo, pakėlė, palaikė, po to paleido ir pasakė, kad jis pasakys, kad vaikai sumuštų I. J.. Kai jis buvo pakeltas už kaklo jam skaudėjo, buvo sunku kvėpuoti. Paskui sesė pakvietė mamą, o jis su broliu išėjo. Tą dieną daugiau niekas neįvyko (1 t., 64-66 b.l.).
Savo parodymus I. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat nustatyta, kad įvykio vieta yra įvažiavime į kiemą, ji matoma nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (1 t., 69-75 b.l.).
Iš liudytojos nepilnametės E. J. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad 2013-09-03 ji kartu su broliais išėjo į lauką, kur pamatė V. K.. V. K. jos broliui I. J. paėmė už kaklo, ir sudavė vieną smūgį į galvą ranka. Ji nuėjo apie tai pasakyti mamai (1 t., 83-84 b.l.).
Liudytojas policijos pareigūnas R. N. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jam yra žinomi dėl jų pastovių konfliktų. Dėl konfliktų J. J. jam skambindavo, jis važiuodavo paimti pareiškimų, kai negalėdavo nuvažiuoti, sakydavo J. J., kad skambintų pagalbos telefonu, taip pat J. J. atveždavo pareiškimus jam į darbą. Gavęs pareiškimus, jis apsiklausdavo V. K.. Jis yra priėmęs iš J. J. daug skundų dėl V. K. netinkamo elgesio, todėl negali priminti jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su šioje byloje inkriminuojamomis V. K. veikomis.
Liudytojas policijos pareigūnas A. B. parodė, kad tikslių įvykio aplinkybių dėl konflikto neprisiminena dėl tokių įvykių gausos, patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 76-77 b.l.), kad 2013-09-07, apie 13.00 val., patruliuojant su vyr. patrule V. P. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu, buvo paimtas J. J. pareiškimas apie tai, kad jos buvęs sugyventinis išgėręs alkoholio atėjo prie jos namo ir pradėjo belstis į langus, triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius. J. J. nurodė, kad taip elgdamasis jos buvęs sugyventinis trukdė jai ilsėtis bei vaikams ruošti pamokas. Bendraujant su J. J. ir jos buvusiu sugyventiniu V. K., jis elgėsi agresyviai bei jo ir kolegės akivaizdoje V. K. spjovė J. J. į veidą. V. K. buvo sulaikytas ir tarnybiniu automobiliu pristatytas į Klaipėdos rajono PK budėtojų dalį, kur V. K. buvo nustatytas girtumas. Po to V. K. buvo paliktas Klaipėdos rajono PK budėtojų dalyje tolimesniems veiksmams atlikti. Taip pat parodė, kad V. K. keikėsi, buvo agresyvus.
Iš liudytojos policijos pareigūnės V. P. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2013-09-07, apie 13.00 val., jai patruliuojant su vyr. patruliu A. B. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Nuvykus šiuo adresu, kieme buvo vyriškis, kurio paklausė, kas kvietė policiją. Jis nurodė, kad tiksliai nežino ir ranka parodė į namą, sakydamas, kad ,,kažkas iš čia”. Akivaizdžiai buvo matyti, kad vyriškis yra neblaivus. Supratę, kad vyriškis galėjo dalyvauti konflikte, jam neleido išeiti iš kiemo ir pasiūlė kartu nueiti išsiaiškinti aplinkybių. Nuėjus prie namo, iš vidaus išėjo moteris, kuri nurodė, kad kartu su pareigūnais esantis vyriškis vaikšto po jos langais, beldžia į langus, neleidžia mokytis vaikams, trukdo jos ramybę. Moteris reikalavo, kad vyriškis paliktų jos kiemą, o vyriškis garsiai šaukdamas reikalavo pasimatyti su savo vaiku, iš ko buvo galima suprasti, kad jie turi bendrą vaiką. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu vyriškis vadino moterį įvairiais necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais tiksliai ji nepamena. Konfliktas vyko kieme tarp gyvenamojo namo ir kieme esančios pavėsinės, ant keliuko. Konflikto vieta, turėjo matytis nuo pagrindinio kelio, o kieme vykusį triukšmą tikrai turėjo girdėti, jei kas ėjo pro šalį, ar buvo netoliese. Ar vyriškis buvo užsimojęs suduoti moteriai, negali pasakyti, tačiau pamena, kad jis būdamas agresyvus moteriai iš pykčio spjovė į veidą. Visas konfliktas truko apie 5 minutes, gal ir daugiau, ir vyriškio elgesys tikrai buvo netinkamas viešoje vietoje. Pati šioje situacijoje nukentėjusia nesijaučia, nes tai darbo kasdienybė, kadangi su agresyviais piliečiais tenka bendrauti dažnai, tačiau pati situacija buvo tikrai įtempta, nes nežinojo, ko tikėtis iš agresyvaus ir neblaivaus vyriškio. Kadangi moteris pageidavo rašyti pareiškimą, ji su ja nuėjo į namo vidų, o kolega A. B. su vyriškiu liko lauke. Moteris po konflikto buvo akivaizdžiai susijaudinusi, sukrėsta. Kai moteris parašė pareiškimą, ji grįžo į kiemą ir kartu su kolega vyriškį pristatė į Klaipėdos rajono PK budėtojų dalį. Komisariate jam buvo nustatytas girtumas (1 t., 85-86 b.l.).
Iš 2013-09-09 protokolo pareiškimo matyti, kad J. J. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK pranešdama, kad 2014-09-03 V. K. sudavė jos sūnui I. J., 2013-09-04 atėjęs V. K. ant jos šaukė, bandė suduoti į veidą bei spyrė į sėdmenis, o 2013-09-07 V. K. bandė suduoti jai į veidą, tačiau jai pavyko pabėgti (1 t., 1 b.l.)
Šalies argumentai
Iš 2013-09-07 pareiškimo matyti, kad J. J. pateikė pareiškimą dėl V. K. veiksmų 2013-09-07 atvykusiems policijos pareigūnams (1 t., 21 b.l.).
Iš 2013-09-07 Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės I kuopos I būrio vyriausiojo patrulio A. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-09-07, apie 13.23 val, gavo iškvietimą pas J. J. adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo gautas jos pareiškimas dėl V. K. elgesio. Jiems bendraujant su J. J., V. K. elgėsi agresyviai, jų akivaizdoje spjovė J. J. į veidą. V. K. buvo pristatytas į Klaipėdos rajono PK, kur jam buvo nustatytas 3,56 promilės girtumas (1 t., 23 b.l.).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-09-07, 14.23 val., V. K. nustatytas 3,56 promilės girtumas (1 t., 24 b.l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kieme (1 t., 32-35 b.l.).
Iš 2013-09-04 J. J. pareiškimo matyti, kad pareiškimas registruotas komisariate 2013-09-06, uždėta rezoliucija „R. N. patikslinti įvykio aplinkybes, priimti sprendimą“, pareiškime nurodyta, kad 2013-09-04 V. K. atėjęs į namo kiemą, keikėsi necenzūrinais žodžiais ir jai įspyrė į sėdmenis, o 2013-09-03 sudavė ranka per galvą jos sūnui I. J. (1 t., 19 b.l.).
Nors kaltinamasis V. K. paaiškino, kad jis 2013-09-03 nelietė I. J., tačiau, teismo nuomone, tokią jo versiją paneigia nukentėjusiojo I. J., nukentėjusiosios J. J. ir liudytojos E. J. parodymai. Nukentėjusysis I. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui nedvejodamas parodė, kad tos dienos rytą V. K. iš pykčio, kad jis neleido paimti jam jo sūnaus, vieną kartą kumščiu trenkė per viršugalvį ir jį suėmė už kaklo. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, iš esmės tokias pačias aplinkybes jis nurodė parodymų patikrinimo metu, be to, tokius kaltinamojo V. K. veiksmus matė liudytoja E. J. ir apie tai vėlgi davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nors kaltinamasis teigia, kad E. J. negalėjo matyti neva jo naudoto smurto prieš I. J., tačiau pats parodė, kad tą rytą matė E. J., išeinančią iš namo, kas leidžia daryti išvadą, kad ši liudytoja galėjo matyti įvykio aplinkybes. Nors J. J. nematė įvykio, tačiau jai nekilo abejonių dėl vaikų nurodytų aplinkybių, dėl ko ji parašė pareiškimą policijos įstaigai.
Taigi nukentėjusiojo I. J., nukentėjusiosios J. J. ir liudytojos E. J. bei iš dalies paties kaltinamojo V. K. parodymais byloje patikimai nustatyta, jog kaltinamasis V. K. 2013-09-03, apie 8.20 val., viešoje vietoje, atėjęs į buvusios sugyventinės J. J. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kieme, mažamečio R. K. ir nepilnametės E. J. akivaizdoje, elgdamasis įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, suėmė už kaklo ir pakėlė nepilnametį I. J. bei ranka vieną kartą jam sudavė per galvą, sukeldamas jam fizinį skausmą. Teismui nekyla abejonių, kad tokiais įžūliais ir akivaizdžiai agresyviais veiksmais V. K. viešoje pašaliniams asmenims prieinamoje ir matomoje vietoje tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Priešingai nei kaltinamajame akte, tokia V. K. veika kvalifikuotina tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi I. J. nėra V. K. artimas giminaitis ar šeimos narys ir jis nėra mažametis, o pagal teismų praktiką viešosios tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.) apima paprastą fizinio skausmo sukėlimą (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.).
Vėlgi kaltinamasis V. K. dėl jam inkriminuotos 2013-09-07 nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, pripažino, kad konfliktavo su J. J. ir ją apspjovė, tačiau neigė, kad buvo užsimojęs suduoti nukentėjusiajai. Teismo nuomone, ši kaltinamojo versija nėra paneigta. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu suabejojo, ar tą dieną V. K. buvo užsimojęs jai suduoti, policijos pareigūnai, buvę įvykio metu, neprisiminė, kad V. K. taip būtų elgęsis. Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms iš šio kaltinimo šalintina aplinkybė, jog V. K. 2013-09-07 užsimojęs grasino nukentėjusiajai suduoti į veidą.
Taigi iš dalies paties kaltinamojo V. K., nukentėjusiosios J. J. ir liudytojų A. B. bei V. P. parodymais byloje patikimai nustatyta, jog kaltinamasis V. K. 2013-09-07, apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,56 promilės girtumas) viešoje vietoje, atėjęs į buvusios sugyventinės J. J. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kieme, pašalinių asmenų, t.y. policijos pareigūnų V. P. ir A. B. akivaizdoje elgdamasis įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, rėkė ant J. J. ir spjovė jai į veidą. Teismui nekyla abejonių, kad tokiais įžūliais ir akivaizdžiai agresyviais veiksmais V. K. viešoje pašaliniams asmenims prieinamoje ir matomoje vietoje tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tokia jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
V. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. tuo, kad jis mušdamas žmogų sukėlė fizinį skausmą:
jis 2013-09-04, apie 8.30 val., atėjęs į buvusios sugyventinės J. J. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu J. J. vieną kartą koja spyrė į sėdmenis ir tokiu būdu smurtaudamas sukėlė J. J. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. K. padaręs jam šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną jis buvo nurodytoje vietoje ir tarp jo su J. J. kilo žodinis konfliktas, tačiau jis jai nespyrė į sėdmenis. Nors nukentėjusioji teismo posėdyje parodė, kad V. K. tą dieną konflikto metu jai spyrė į sėdmenis, tačiau byloje, be nukentėjusiosios parodymų, nėra kitų įrodymų, patvirtinančių šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Laikyti J. J. parodymus itin patikimais, vieninteliais nulemiančiais teismo išvadą dėl V. K. kaltės padarius 2013-09-04 nusikalstamą veiką, jos akivaizdaus konflikto su V. K. kontekste, teismas neturi pakankamao pagrindo. Esant išdėstytam, teismas konstatuoja, kad byloje nėra patikimų įrodymų, paneigiančių kaltinamojo V. K. versiją, jog jis 2013-09-04 nespyrė į sėdmenis nukentėjusiajai J. J. įsiplieskusio konflikto metu. Gi pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tokiu būdu V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dėl inkriminuotos 2013-09-04 nusikalstamos veikos išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl 2013-09-07 nusikalstamos veikos padaymo pripažintina tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarę apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis V. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus viešajai tvarkai per labai trumpą laiką prieš asmenis, su kuriais anksčiau gyveno ir su kuriais gyvena jo sūnus, vieno nusikaltimo metu sukėlė skausmą nepilnamečiui, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, baustas administracine tvarka, teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas išnykęs. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus atskirus nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos sankcijoje numatytos vienos iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimai, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir toliau dirbti arba per visą bausmės laiką registruotis darbo biržoje, ir per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Nukentėjusiojo I. J. civilinis ieškinys dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.
Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems I. J. ir J. J. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo V. K. veiksmais – jis 2013-09-03 viešoje vietoje iš pykčio dėl menkavertės priežasties kitų nepilnamečių asmenų akivaizdoje suėmė už kaklo ir pakėlė nepilnametį I. J. bei ranka vieną kartą jam sudavė per galvą, sukeldamas jam fizinį skausmą, o 2013-09-07 viešoje vietoje konflikto metu policijos pareigūnų akivaizdoje rėkė ant J. J. ir spjovė jai į veidą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių V. K. nusikalstamų veiksmų viešoje vietoje nukentėjusieji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, I. J. ir fizinį skausmą, taip pat pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje. Kita vertus, I. J. rimtesnių sveikatos sužalojimų nepatyrė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas laiko galimu priteisti iš nuteistojo V. K. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam I. J. ir 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. J., kas, teismo nuomone, užtikrins nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jam paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2013-09-03 veika) laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir toliau dirbti arba per visą bausmės laiką registruotis darbo biržoje, ir per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2013-09-07 veika) laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir toliau dirbti arba per visą bausmės laiką registruotis darbo biržoje, ir per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir toliau dirbti arba per visą bausmės laiką registruotis darbo biržoje, ir per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2013-09-04 veika) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiojo I. J. ir J. J. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies, ir iš nuteistojo V. K. priteisti nukentėjusiajam I. J. 500 Lt (144,81 Eur), o nukentėjusiajai J. J. 300 Lt (86,89 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinių ieškinių dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.