Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 10 parų areštu; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmė subendrinta su Telšių apylinkės Telšių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė; 3) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams; 4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi subendrintos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; laisvės atėmimo bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2026 m. vasario 14 d., apie 15.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto tarp jo ir sugyventinės K. Š. metu, tyčia spirdamas į dešinės kojos blauzdą, rankomis suėmęs už veido, abiejų skruostų juos spaudė, rankos kumščiu su jėga spausdamas į dešinį skruostą, rankomis gnybdamas į abi kojas bei tempdamas už plaukų, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei K. Š. ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad įvykis įvyko vasario 14 d., adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu jis gyvena kartu su K., nuomojasi butą. K. yra jo sugyventinė, jų santykiai tęsiasi apie 10 metų. Įvykio dieną norėjo persivesti pinigus į savo kortelę ir įvyko konfliktas. Pinigai yra bendri, jis sugyventinei yra davęs savo kortelę, ja naudojasi kartu. Pripažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, nurodytą kaltimajame akte. Jam inkriminuojamų smurtinių veiksmų neginčija, tik netempė už plaukų, buvo už jų paėmęs. Mano, kad visi kaltinamajame akte išvardinti veiksmai galėjo K. sukelti fizinį skausmą. Po konflikto matėsi ant K. kojų mėlynės nuo jo gnybimų. Nepamena visų detalių, buvo nervingas. Po konflikto išėjo iš namų, K. pasiliko namuose ir iškvietė policiją. Įvykio metu buvo blaivus. Pirmą kartą sugyventinės atžvilgiu panaudojo smurtą. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi. Yra suitaikęs su sugyventine, tik kartu negyvena. A. K., ji jam atleido, turtinių pretenzijų jam nereiškia. Kartu augina du 2 nepilnamečius vaikus, vienam iš jų – 5 mėnesiai, kitam – 8 metai. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą jam susitaikius su nukentėjusiąją, labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nors praeityje teistas, tačiau šiuo metu jo gyvenimo būdas jau yra pasikeitęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame

posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be paties kaltinamojo E. Š. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. Š. parodė, kad 2026 m. vasario 14 d., apie 15.30 val., buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir norėjo pažadinti savo sugyventinį E. Š., jog arba jis išvestų šunį į lauką ar kad pabūtų su vaikais – L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bei E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Jis jai pasakė ,,leisk man miegot“ ir tuomet ji jam pasakė, jog jų sūnus E. Š. yra sergantis ir jį reikia prižiūrėti, negalima palikti gulėti vieno. Tačiau E. Š. ėmė agresyvėti ir piktai pasakė ,,tai tu palik tą vaiką, eik nahui ir vesk tą šunį“ ir toliau ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip ,,tu kurva“ ,,žertva“. Tada jam pradėjo sakyti, kad jis nieko jai nepadeda, per naktis su draugais vartoja alkoholinius gėrimus, ją palieka vieną namie su dviem sergančiais vaikais. Tada sūnų E. Š. paguldė šalia sugyventinio, kad pažiūrėtų, kol išvesi šunį. Kai padėjo sūnų E. Š. į lovą, jis pradėjo verkti ir sugyventinis E. Š. atsikėlė ir jį prižiūrėjo. Tada ji greitai išėjo išves šunį į lauką. Jai sugrįžus į namus, sugyventinis E. Š. iškart į rankas įdavė sūnų E. Š. ir pats nuėjo miegoti. Tuomet ji jam pradėjo sakyti, jog taip su juo gyventi nebegali ir pasakė, kad susikrautų jam priklausančius daiktus, nes ji nori skirtis. Jis vėl pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais tokiais kaip ,,žertva“, ,,tu nieko verta“, ,,tu esi žemiau plintuso“, kitų žodžių nebeatsimena, nes jų buvo labai daug. Ir tada jis atsistojęs nuo lovos pradėjo sakyti ,,gali rinktis pinigus ant nuomos“, ,, eik pati dirbti“, ,,žiurėkis ir tvarkykis pati“. Tada ji iš jo banko sąskaitos persivedė sau 280 Eur, kadangi suprato, kad už nuomą turės sumokėti viena. Sugyventinis E. Š., pamatęs, kad ji persivedė pinigus į savo sąskaitą, pradėjo jai sakyti ,,persiųsk man pinigus atgal, nes čia mano pinigai“. Pasakė, kad poryt reikia mokėti nuomą, todėl pinigų neatiduos. E. Š. pradėjo stipriai agresyvėti, iš jos rankų atėmė jai priklausantį telefoną ir pasakė ,,telefono neatgausi, kol neatiduosi man savo banko kortelės“. Tuomet bandė pasiimti savo telefoną, bet jis neatidavė. Vėl bandė ir jį pasiėmusi, iš karto pasislėpė, nes žinojo, kad E. gali telefoną sudaužyti ar jį parduoti. Tada jis paėmė sūnaus L. Š. telefoną ir pasakė ,,kol tu neatiduosi kortelės, tol aš L. neatiduosiu jo telefono“. Bet telefoną jis vaikui atidavė, nes pamatė, kad sūnus dėl paimto telefono nusiminė. Su vaikais buvo kambaryje, L. Š. žiūrėjo animacinius filmukus, o ji atsistojusi krūtimi maitino sūnų E. Š.. Tada sugyventinis E. Š. nieko nesakęs jai įspyrė į koją. Ji jam nieko nesakė, kad jos vyresnis sūnus nesuprastų. Tada sugyventinis pamatęs jog sūnus L. Š. per telefoną žiūri animacinius filmukus ir jų nemato, paėmė ranka jai už veido, t. y. abiejų žandų, ir pradėjo spausti. Paleidęs žandus, jis viena ranka laikė jos galvą, o kita ranka sugniaužė kumštį ir su jėga spaudė jai į žandą. Tuo metu ji neturėjo galimybės apsiginti, nes rankose laikė beveik 5 mėnesių kūdikį ir maitino jį krūtimi. Jam tik žodžiu pasakė ,,kodėl tu taip elgiesi? Ar viskas tik dėl pinigų? Juk vaikai namuose“. Tada jis ją su kūdikiu rankomis pradėjo stumti iš kambario, tačiau ji iš kambario vis tiek neišėjo, nes išsigando, kad jis jos stipriai nesumuštų. Tada sugyventinis E. Š. toliau pradėjo agresyvėti ir ją vadinti visokiais žodžiais, prikaišioti, kad jų sūnus yra užaugintas patėvių, o ne jo paties. Po pokalbio E. Š. iškart pradėjo ant jos pulti, t. y. pradėjo gnaibyti jai kojas ir su ranka suspaudė visą jos veidą. Tuomet sūnus pamatęs, jog E. Š. prieš ją smurtauja, jį apsikabino ir jam pasakė, kad daugiau taip nedarys. Tačiau tuo metu, kai jis buvo apsikabinęs sūnų L. Š., jam nematant, ranka suėmė už jos galvos plaukų ir pradėjo temti. Vėl prasidėjo pokalbis dėl pinigų ir sugyventis E. Š. paprašė sūnaus L. Š. išeiti iš kambario, tačiau sūnus iš kambario neišėjo ir tada E. Š. griežtai pasakė ,,eik iš kambario“, tačiau sūnus vis tiek neišėjo. Tada E. Š. jį pats iš kambario išvijo ir uždarė duris, laikė durų rankeną ir neįleido į kambarį. Tada sugyventinis E. Š. paleido durų rankeną ir greitai norėjo pulti ant jos, bet sūnus L. Š. greit įbėgo į kambarį ir sugyventinis E. Š. sustojo ir nieko jai nebedarė. Tada sugyventiniui E. Š. pasakė, kad išeitų ir kambario, kad atiduos banko kortelę. Atidavė jam banko kortelę ir jis išėjo iš namų. Tada jis pradėjo rašyti, kad atiduotų pinigus, ji nebenorėdama jokių konfliktų, tuos pinigus pervedė į jo sąskaitą. Dėl tokio sugyventinio elgesio ji yra sukrėsta, po jo gnaibymų, suėmimų už veido, jai paliko nedidelės kraujosruvos ant kojų, veido. Tokiu savo elgesiu sugyventinis E. Š. jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 9-13).

2026 m. vasario 15 d. – 2026 m. vasario 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja K. Š. nurodė, kad 2026 m. vasario 14 d., apie 15.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis E. Š. žodinio konflikto metu koja ne mažiau vieną kartą spyrė jai į dešinės kojos blauzdą. Taip pat su abejomis rankomis paėmė už veido, t. y. abiejų žandų ir pradėjo spausti keletą sekundžių bei paleidęs žandus, viena ranka laikė jos galvą, o kita ranka sugniaužė kumštį ir su jėga spaudė jai į žandą. Taip pat po kurio laiko sugyventinis dar labiau pradėjo agresyvėti ir savo rankomis žnaibė jos abi kojas. Konflikto pabaigoje sugyventinis kažkuria ranka suėmė už jos galvos plaukų, pradėjo temti. Tokiais minėtais veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 9-13).

2026 m. vasario 15 d. – 2026 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo pirmame aukšte esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Į butą patenkama pro rudos spalvos šarvo duris. Įėjus į butą, patenkama į bendrą koridoriaus – svetainės – virtuvės patalpą. Dešinėje pusėje esančioje sienoje matomos rudos spalvos durys į vonios – tualeto patalpą, toliau dešinėje pusėje matomos dvejos rudos spalvos durys su stiklais durys. Pro kairiau esančias duris patenkama į vieną iš buto kambarių, kur vyko konfliktas. Įėjus į kambarį, prie dešinėje pusėje esančios sienos, stovi komoda, ant kurios sudėti įvairūs buities daiktai, kosmetika, vaikiški žaislai, už jos matoma spintelė, ant kurios taip pat sudėti įvairūs daiktai. Toliau prie sienos matoma dvigulė miegamojo lova, greta kurios stovi kūdikio lopšys, kairėje pusėje nuo įėjimo į kambarį matoma spinta (1 t., b. l. 24-33).

2026 m. vasario 16 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusioji K. Š. parodė kūno vietas, kur matomos kraujosruvos, atsiradusios žnybiant, spaudžiant, t. y. ant kairio skruosto matomas paraudimas. Dešinio raktikaulio srityje matomas paraudimas. Ant dešinės ir kairės šlaunų bei dešinės blauzdos matomos kraujosruvos (1 t., b. l. 46-53).

2026 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi prie ikiteisminio tyrimo pridėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai. Aprašyta tik ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija. Iš vaizdo įrašo (export-6plct) matyti, kad atvykę pareigūnai pasako, dėl ko atvyko ir paklausia, ar moteriai buvo sukeltas fizinis skausmas. Moteris teigia, kad buvo, nes yra mėlynės, kurios yra skaudžios ir dar dabar skauda. Vaizdo įrašo metu moteris bendrauja su policijos pareigūnais. Įtariamojo patalpose nėra. Iš vaizdo įrašo (export-3gs5c) matyti, kad pas moterį atvyko medikai. Ji nurodo, kad nežino, ar matosi sužeidimai, kuriuos padarė sugyventinis. Ji teigia, kad spaudė rankomis. Taip pat nurodo, kad ant kojos yra mėlynė, kuri atsirado, kai sugyventinis įgnybė (1 t., b. l. 57-59).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariu fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. Š. 2026 m. vasario 14 d., apie 15.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto tarp jo ir sugyventinės K. Š. metu, tyčia spirdamas į dešinės kojos blauzdą, rankomis suėmęs už veido, abiejų skruostų, juos spaudė, rankos kumščiu su jėga spausdamas į dešinį skruostą, rankomis gnybdamas į abi kojas bei tempdamas už plaukų, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei K. Š.. Aplinkybes dėl naudoto smurto nukentėjusiosios K. Š. atžvilgiu nurodė tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tai įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis E. Š. smurtaudamas prieš K. Š. sukėlė jai fizinį ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

Byloje gauti kaltinamojo E. Š. ir nukentėjusiosios K. Š. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiąja (1 t., b. l. 144-146, 147, 148-149, 150).

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. E. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo elgesio, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąją K. Š., tai patvirtina pateiktas rašytinis taikos susitarimas, E. Š. ir K. Š. parodymai teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji K. Š. nurodė, kad nei turtinė, nei neturtinė žala jai nebuvo padaryta, ji kaltinamajam neturi pretenzijų, prašo, kad kaltinamojo atžvilgiu baudžiamoji byla būtų nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu. Nurodytos aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų sąlygas.

Viena iš būtinų BK 38 straipsnio taikymo sąlygų – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. Š. praeityje ne kartą teistas (1 t., b. l. 104-105, 82-102), nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Pažymėtina, kad ankstesnis teistumas neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, tačiau BK 38 straipsnyje nenumatyta, kad tik pirmą kartą nusikaltęs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, t. y. ši aplinkybė nepanaikina galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatų. Nors, kaip minėta, E. Š. anksčiau ne vieną kartą teistas, tačiau teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, paskutinį kartą kaltinamasis teistas 2019 m., paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs prieš daugiau nei 1,5 metų, duomenų, kad iki šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad kaltinamasis per pastaruosius penkerius metus nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 104-105). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad dirba užsienyje, su nukentėjusiąją augina du nepilnamečius vaikus, yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nėra. Anksčiau E. Š. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis nusikalto spontaniškai, atsitiktinai, neapgalvotai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsnis). Teismo manymu, sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja, įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgusi į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu bei tai, kad kaltinamasis nurodė, jog dirba užsienyje, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, jis vienintelis išlaiko šeimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslingiausia nuteistajam yra paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones – nemokamus darbus ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 70, 72² straipsniai).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 2 d. nutartimi kaltinamajam E. Š. paskirtas gynėjas ir išaiškinta nurodyta BPK 106 straipsnio 2 dalis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 87,50 Eur (2 t., b. l. 1-4). Nagrinėjamu atveju E. Š. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad E. Š. teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, šiuo nuosprendžiu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios E. Š. paliktina galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su garso ir vaizdo įrašais (1 vnt.) (vokas prie baudžiamosios bylos) paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją K. Š..

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kol nuosprendis įsiteisės, E. Š. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su garso ir vaizdo įrašais (1 vnt.) (vokas prie baudžiamosios bylos), palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

E. Š. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.