Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-05 · Civilinė byla Nr. 2S-393-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-05
Bylos Nr.
2S-393-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
UAB „NORFOS MAŽMENA“
Ieškovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS (S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „NORFOS MAŽMENA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-15129-728/2011 pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „NORFOS MAŽMENA“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 52921,45 Lt skolos, 1733,44 Lt delspinigių, 677,57 Lt palūkanų, 8,49 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „NORFOS MAŽMENA“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos; atsakovo UAB „NORFOS MAŽMENA“ turto suradimą bei areštą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad UAB „SERNETA“ ir atsakovas UAB „NORFOS MAŽMENA“ 2005-02-03 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos su kiemo statiniais, esančiais Kuršių g. 1, Kauno m., kurių plotas – 5932,66 kv. m. Šalys susitarė, jog ieškovas išnuomoja atsakovui sutartyje nurodytas patalpas su kiemo statiniais laikinai atlygintinai valdyti ir naudotis, o tuo tarpu nuomininkas įsipareigojo mokėti sutartyje sutartą nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. Pagal sutarties 4.3 p. nuomos mokestis sudaro 22 Lt už vieną kv. m, kas iš viso kas mėnesį nuo 2005-02-03 iki 2005-05-03 sudarė 119131,10 Lt, nuo 2005-06-01 kas mėnesį sudarė 126624,96 Lt (be PVM). 2010-08-27 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „SERNETA“ perleido nuosavybės teises UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Kartu su šia sutartimi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perėmė ir visus UAB „SERNETA“ sutartinius įsipareigojimus. Sutarties 12.1 p. numato, kad jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio sutartyje nustatytu laiku, jis privalo mokėti nuomotojui 0,1 proc. delspinigius nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartyje šalys susitarė, kad jeigu nuomininkas pavėluoja nustatytu laiku atsiskaityti už komunalines paslaugas, jis privalo mokėti LR teisės aktais arba sutartimi už komunalines paslaugas teikiančiais ūkio subjektais nustatyto dydžio netesybas, .y. 0,06 proc., kas sudaro 4189,90 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra ūkine komercine veikla besiverčiantys subjektai ir yra tarp šalių sudarytas komercinis sandoris, prievolei mokėti palūkanas taikytinas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Kadangi atsakovo prievolė mokėti palūkanas už skolą atsirado pirmuoju 2011 m pusmečiu, todėl dydis šiai prievolės daliai yra 8,05 proc. Remiantis minėto įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d., už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo priteistinos taip pat 8,49 proc. metinių palūkanų. Ieškovas pažymėjo, jog vien tik ieškovas pagal atskirus įvairių nekilnojamojo turto nekilnojamųjų patalpų nuomos sutartis už skirtingus periodus atsakovui yra pareiškęs ieškinius įvairiuose teismuose, kurių sumos yra pakankamai didelės. Atsakovas skolos nepadengia, vengia atsiskaityti su savo esamais klientais. Atsakovas negrąžina skolos ir nesikreipia į ieškovą dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Atsakovas yra nesąžiningas ir nemoka skolos bei nereaguoja į pretenzijas (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.205 str. LR CPK 144 str., 145 str. 1 d. 1 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-19 priėmė nutartį, kuria nutarė: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „NORFOS MAŽMENA“ nekilnojamo ir kilnojamo turto bei atsakovo turtinių teisių areštą 18146,45 Lt sumai, o šio turto nesant arba esant nepakankamai - atsakovo piniginių lėšų areštą 18146,45 Lt sumai, leidžiant atsiskaityti tik su valstybės biudžetu, valstybinio socialinio draudimo biudžetu bei ieškovu. Teismas nurodė, kad LR CPK 144 str. numatyta, jog teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekimas užtikrinti ieškovo interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė pagrindinės skolos ir paskaičiuotų delspinigių bei palūkanų sumai. Teismas padarė išvadą, kad, pritaikius minėtas apsaugos priemones, kurios yra laikinos, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas, todėl konstatavo, kad ieškovo prašymas turi būti tenkinamas. Reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma 18146,45 Lt yra ženkli. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog teismo sprendimas gali tapti neįvykdomu arba sunkiai įvykdomu dėl skolininko vengimo vykdyti pareigą, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei atsakovo turtinių teisių areštą, o šio turto nesant arba esant nepakankamai - atsakovo piniginių lėšų areštą 18146,45 Lt sumai. Teismas pažymėjo, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas nepranešus apie tai atsakovui, kadangi toks pranešimas realiai sukels grėsmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba jų taikymą padarys neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „NORFOS MAŽMENA“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-19 nutartimi UAB „NORFOS MAŽMENA“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones - nekilnojamojo turto ar kito ilgalaikio turto areštą 18146,45 Lt. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino UAB „NORFOS MAŽMENA“ turtinę padėtį, kadangi pareikšto ieškinio suma nėra didelė, lyginant su UAB „NORFOS MAŽMENA“ turtine padėtimi. Esant didesnei ieškinio sumai, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio suma yra didelė, ar ne. Atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, todėl nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. UAB „NORFOS MAŽMENA“ balanso ir pelno ataskaitos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam asmeniui. Vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti ir kitas bylos aplinkybes, svarbias šio klausimos sprendimui, t.y. ar ieškinio dydis, lyginant su bendrovės ūkine veikla, gaunamu pelnu ir apyvarta, o taip pat bendrovės autoritetu ar vardu versle, duodą pagrindą išvadai, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-320/2006). UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikė jokių duomenų ir/ar įrodymų apie UAB „NORFOS MAŽMENA“ siekį paslėpti turtą, mėginti savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ir kitaip bandyti sumenkinti savo turtinę padėtį. UAB „NORFOS MAŽMENA“ valdo 120 prekybos centrų „NORFA“, kuriuose turi daug ir įvairaus turto. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir prašant laikinųjų apsaugos priemonių (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Apelianto argumentai, jog nėra objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui, net atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą, vertintini kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ekonomiškumo principo, areštavo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesat ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas.

Teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniams asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes tai yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Skundžiama nutartimi areštuotas atsakovo turtas 18146,45 Lt sumai neviršija ieškinio sumos. Teismas daro išvadą, kad turto areštas pagal ieškinio sumą atitinka proporcingumo principą ir siekiamą tikslą užtikrinti pareikštą ieškinį.

Apelianto argumentai, kad įmonė dirba pelningai, palyginus su jos metine apyvarta ir turimu turtu, kad atsakovas mano, jog pareikšto ieškinio suma yra maža atsakovo įmonei, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Apelianto pateikti duomenys (b.l. 138-166) dėl įmonės turtinės padėties nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertino, ar yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra ūkinę – komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, nes ieškovo reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB „NORFOS MAŽMENA“ 18146,45 Lt sumai nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o šio turto nesant arba esant nepakankamai - atsakovo piniginių lėšų areštą 18146,45 Lt sumai, leidžiant atsiskaityti tik su valstybės biudžetu, valstybinio socialinio draudimo biudžetu bei ieškovu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, nes šiuo atveju dėl didelės ieškinio sumos buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą. Tai neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Tai, kad apeliantas valdo 120 prekybos centrų „NORFA“, kuriuose turi daug ir įvairaus turto, tai, kokia yra vykdoma atsakovo veikla ir apyvartos apimtys bei tai, kad apeliantas turi pakankamai pajamų ir yra didelė, pelningai veikianti įmonė, nesuteikia jokių teisinių privilegijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios pareikštiems reikalavimams ir užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 144 str. –148 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė