- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- AN2-207-209/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 5 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 17NTAN-98399485-17 nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nutarimo duomenimis, santykiai tarp sutuoktinių V. Z. ir J. N.-Z. yra įtempti, nepasitenkinimas vienas kito elgesiu kyla esant net ir paprasčiausiam nesusikalbėjimui. Tačiau tokie sutuoktinių tarpusavio santykiai turi būti sprendžiami abipusiu sutarimu, o to nepasiekus, kylančios elgesio problemos gali būti sprendžiamos pasitelkiant psichologus. Kadangi nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad sutuoktinių 2017 m. vasario 20 d. ir 2017 m. kovo 12 d. konfliktai namuose vyko jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, taip pat nėra nustatytas abiejų sutuoktinių girtumas, todėl negalima daryti prielaidos, kad tėvai buvo girti ir negalėjo tinkamai rūpintis savo vaikais. Šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. Z. jį skundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi V. Z. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad abu tėvai atsakingi už elgesį esant vaikams. Pareiškėjas, žinodamas apie žmonos emocines problemas po tėvo mirties, jai netikėtai, esant vaikams, pranešė nemalonią naujieną, po ko žmona susijaudino, o jis paskambino policijai. Sūnus, kuris ginčijosi su motina, įvykio metu buvo vyresnis nei 17 metų, į konfliktą buvo įtrauktas tėvo iniciatyva. Pats sūnus mano, kad policijos nereikėjo kviesti. Tuo tarpu pareiškėjas netrukus po įvykio iš namų išeina bei palieka abu vaikus rūpintis žmonai, nebijodamas, kad ši netinkamai atliks savo pareigas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. Z. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą: pareiškėjo skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą, o esant esminių įrodymų trūkumų grąžinti bylą policijai tyrimui atlikti.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, priimta netinkamai nustačius faktines aplinkybes ir netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl apylinkės teismas padarė prieštaringas ir nepagrįstas išvadas, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai.
Pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ypatingai su jų įvertinimu bei padarytomis išvadomis. Teismas netinkamai nustatė, kad kelionė buvo nupirkta ir, kad ši naujiena, jog pareiškėjas su sūnumi planuoja vykti į kelionę yra nemaloni, po ko sutuoktinė susijaudina. Be to, kelionė buvo tik planuojama ir tai patvirtina liudytojo J. parodymai. Taip pat žinia apie pažintinę kelionę, į kurią vyksta tėvas su sūnumi negali būti nemaloni sutuoktinei.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog dėl įvykio pareiškimą jis parašė tik po to, kai 2017 m. kovo 12 d. sutuoktinė iškvietė policiją. Pažymi, kad pareiškėjas atvyko į komisariatą ne savo valia, o buvo iškviestas šios bylos tyrėjos, kaip įvykio dalyvis, nes bylos tyrimas buvo pradėtas anksčiau, t. y. po to, kai policijos pareigūnai buvo užregistravę 2017 m. vasario 20 d. įvykį. Sutuoktinė 2017 m. kovo 10 d. tyrėjai buvo davusi rašytinį paaiškinimą, kuris buvo melagingas, nes ji nurodė, kad tarp jos ir pareiškėjo buvo įvykęs konfliktas dėl buitinių dalykų, kurio metu vaikai nedalyvavo, buvo kituose kambariuose, o sutuoktinis iškvietė policiją norėdamas ją pagąsdinti. Iš sutuoktinės ir sūnaus parodymų matyti, kad konfliktas vyko tarp motinos ir sūnaus J.. Būtent dėl sutuoktinės minėtame paaiškinime nurodytų neteisingų aplinkybių bei siekiant ateityje išvengti sutuoktinės konfliktų šeimoje, pareiškėjas parašė minėtą pareiškimą.
Taip pat teismas neteisingai įvertino garso įraše girdimą moters verksmą. Pareiškėjo nuomone, verksmas gali būti nuoširdus, graudus ir pan., tačiau garsus verksmas gali būti ir priešingas, t. y. isteriškas, provokuojantis, demonstratyvus, tikslingas, nenuoširdus ir pan. Būtent pareiškėjui paskambinus prašyti pagalbos, prasidėjo verksmas balsu, neva ją šeimos nariai psichologiškai terorizuoja. Be to, girdimas verksmas negali pagrįsti kas buvo konflikto iniciatorius.
Pareiškėjas sutinka, kad abu tėvai atsakingi už elgesį esant vaikams. Tuo tarpu tyrėja nustatė, kad kilus konfliktui, pareiškėjas sutuoktinei pasiūlė išeiti į lauką pasivaikščioti, bandė konfliktą užgesinti. Negalėdamas suvaldyti kilusio ginčo, konflikto tarp motinos ir sūnaus, paskambino telefonu prašydamas pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą. Nusiraminus sutuoktinei policijos pareigūnus norėjo atšaukti, bet jau buvo per vėlu. Tokiu būdu pareiškėjas, kaip tėvas, elgėsi atsakingai vaikų atžvilgiu, bandė suvaldyti kilusį konfliktą be jokio smurto, tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau apylinkės teismas padarė išvadą, kad šeimyninį konfliktą inicijavo pareiškėjas, o sūnus, kuris ginčijosi su motina, į konfliktą įtrauktas pareiškėjo iniciatyva. Pažymi, kad teismo posėdyje sūnus J. patvirtino, kad pareiškėjas ir po išėjimo iš namų, apsigyvendamas šalia, visapusiškai rūpinasi vaikais. Tai patvirtina tėvo atsakingą elgesį vaikų atžvilgiu. Tuo tarpu teismas nurodė, kad pareiškėjas po konflikto išėjo iš namų ir paliko vaikus rūpintis sutuoktinei.
Be to, teismas be patvirtinančių įrodymų vertino sutuoktinės emocines problemas po tėvo mirties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutuoktinė turėjo emocinių bei kitų problemų ir prieš netektį, t. y. nuo 2015 metų. Tai yra teismas neturėjo sureikšminti tėvo netekties, vertindamas bylos aplinkybes ir darydamas išvadas, nes tai konfliktui įtakos neturėjo. Be to, teismas šališkai nutartyje išdėstė sutuoktinės parodymus, kuriuose ji aiškiai pasakė, kad konfliktas vyko tarp jos ir sūnaus. Taip pat teismas užfiksavo ne visus sūnaus parodymus. Pareiškėjo nuomone, apylinkės teismas buvo šališkas vertindamas byloje esančius įrodymus, siekdamas pateisinti sutuoktinės elgesį vaiko atžvilgiu ir pagrįsti, kad konfliktas vyko tarp trijų šeimos narių.
Pareiškėjas pažymi, kad 2017 m. vasario 20 d. konfliktas dėl planuojamos kelionės, kurio metu sutuoktinė garsiai rėkė, šaukė, verkė ir psichologiškai veikė vaikus, įvyko tarp motinos ir vyresniojo sūnaus J.. Neabejotinai šis motinos elgesys turi būti vertinamas kaip netinkamas, ji negali užtikrinti vaiko teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi, elgiasi socialiai pavojingai, tokiu būdu netinkamai panaudodama motinos valdžią. Pareiškėjas, teikdamas skundus iš esmės siekė, kad ginčai (konfliktai) tarp motinos ir vaikų pasibaigtų bei vaikai galėtų harmoningai augti darnioje aplinkoje, apsaugoti vaikus nuo žalingo poveikio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato atstovas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. Z. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais.
V. Z. skundas atmestinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. N.-Z. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Pažymėtina, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, apygardos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirti duomenys nepatvirtina J. N.-Z. kaltės padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodytų motyvų ir kitų aplinkybių, todėl apygardos teismas papildomai dėl jų nepasisako.
Nors pareiškėjas apygardos teismui pateikė papildomus duomenis apie galimus naujus J. N.-Z. nusižengimus, tačiau šiuo metu teismas negali jų vertinti, nes skundas nagrinėjamas dėl 2017 m. vasario 20 d. ir 2017 m. kovo 12 d. įvykių.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 5 d. nutarimas bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.