Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. L. , institucijai, priėmusios nutarimą atstovui Arvydui Kostinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. L. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) vedėjos nutarimu V. L. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda - 2000 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn V. L. patraukta už tai, kad neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo statybos darbams, savavališkai rekonstravo foto laboratorijos, esančios J. B. g. Palangoje patalpas, perkeldama patalpų išorinę sieną apie 1,3 m (skaičiuojant nuo naujos atitvaros išorinio paviršiaus) už patalpų ribų, užimdama valstybinės žemės plotą. Taip nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.1 ir 18.2 punktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

V. L. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį už tai, kad neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo statybos darbams, savavališkai rekonstravo foto laboratorijos patalpas, esančios J. B. g. Palangoje patalpas, perkeldama patalpų išorinę sieną apie 1,3 m (skaičiuojant nuo naujos atitvaros išorinio paviršiaus) už patalpų ribų, užimdama valstybinės žemės plotą. Statybos darbai užfiksuoti 2010 m. birželio 8 d. savavališkos statybos aktu (b.l.35). Protokole ir nutarime (b.l. 18-20; 29-30) nurodyta, jog tokiais savo veiksmais V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų bei Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau – Reglamentas) 18.1 ir 18.2 punktų reikalavimus.

ATPK 159 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, rekonstravimą ar kapitalinį remontą mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Tai yra blanketinė teisės norma. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Teisės pažeidimo protokole ir nutarime minima Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata numato bendrą reikalavimą, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad statytojas privalo Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Statybos įstatymo 23 straipsnis numato, kada statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskiriant tam tikras išimtis kai statybos leidimas nėra privalomas, tai yra nesudėtingų statinių statybai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V skyriuje numatyti privalomi dokumentai statybos darbams pradėti ir 18 punktas numato, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) nustatytąja tvarka gavo ir perdavė rangovui šiuos dokumentus: statybos leidimą (18.1 punktas); nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (jei pagal rangos sutartį jį rengia statytojas (užsakovas)) ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą.

Iš 2010 m. birželio 8 d. savavališkos statybos akto Nr.SSA-30-100608-00021 (b.l.35-36) matyti, kad vykdoma foto laboratorijos, adresu J. B. g. 6, Palangoje rekonstravimo darbai: perkelta patalpų išorinė siena apie 1,3 m. (skaičiuojant nuo naujos atitvaros išorinio paviršiaus) už patalpų ribų, taip atribojamas patekimas į statinio šiluminio mazgo patalpą. Šių aplinkybių neneigia ir pati V. L. , tai patvirtina ir prie statybos sustabdymo akto pridedama fotonuotrauka (b.l.38). Kaip matyti, prašymą projektavimo sąlygoms gauti V. L. pateikė 2010-04-28, tačiau leidimas rekonstrukcijos darbams nebuvo išduotas. Pakartotinai V. L. kreipėsi 2010-08-09, jau po savavališkos statybos akto surašymo.

V. L. pažeidimo fakto neneigia, tačiau skundą grindžia įvykdytos veikos sukeltų pasekmių neadekvatumu taikytai administracinei nuobaudai, sunkia materialine padėtimi. Teismo prašo įvertinti aplinkybes susijusias su jos asmenybe, turtine padėtimi ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, numatančias, kad galima paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, t.y. sumažinti paskirtąją baudą arba skirti įspėjimą.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šių reikalavimų skiriant administracinę nuobaudą buvo laikomasi.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006). V. L. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo iš esmės pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė Institucijos pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš neįgaliojo pažymėjimo (b.l.9) matyti, kad V. L. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Jos teigimu, jos gaunama neįgalumo pašalpa sudaro tik 408 litai, iš kurių perka vaistus, moka mokesčius. Duomenų, kad V. L. būtų bausta administracine tvarka, teismui nėra pateikta. Įvertinęs šias aplinkybes, atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, turtinę bei socialinę padėtį, pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad paskirtoji administracinė nuobauda - 2000 litų bauda, neproporcingai suvaržytų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtinius interesus. Šias aplinkybes teismas pripažįsta išskirtinėmis, sudarančiomis teisines prielaidas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtosios baudos dydį. Todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-30-100826-00006, dalyje dėl paskirtosios administracinės nuobaudos – baudos dydžio, keistinas ir skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali – t.y. skirtina administracinė nuobauda - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

V. L. skundą patenkinti, pakeisti 2010 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos L. M. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ATN-30-100826-00006 V. L. paskirtą nuobaudą įspėjimu.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.