- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-723-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01037-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- UAB „Klaidija“
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Ričardas Noreika, Saulius Juška
- Kategorijos
- 16.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-723-370/2011
2011 m. spalio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovės UAB „Klaidija“ atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovui V. V., jo atstovui advokatui Sauliui Juškai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-838-646/2010 pagal ieškovo UAB „Klaidija“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu dokumentinio proceso tvarka teismo prašė priteisti iš atsakovo 10 151,79 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2009-10-22 su ieškovu sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo ieškovo įmonėje ekspeditoriumi. Atsakovas buvo atleistas iš darbo. Atsakovui dirbant įmonėje, jam buvo duota 11 282,19 Lt komandiruotės į Maskvą išlaidoms, tačiau atsakovas į komandiruotę neišvyko, už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą 2010-02-12 jis buvo atleistas iš darbo, tačiau visų gautų pinigų negrąžino. Atsakovas darbo metu iš gautos sumos 196,50 Lt panaudojo teisėtai, 633,90 Lt ieškovas išskaitė iš atsakovo darbo užmokesčio, o 300 Lt atsakovas grąžino pats.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-06-16 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovas pareiškė prieštaravimus, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pinigus darbdavys pervesdavo į kortelę, grynųjų pinigų atsakovas nebuvo gavęs, o 10 000 Lt kasos išlaidų orderį pasirašė dėl psichologinio spaudimo kaip kompensaciją automobilio remontui – 2010-01-14 atsakovas su jam skirtu automobiliu „IVEKO EBU536“ padarė avariją, kurios metu automobilis buvo nežymiai apgadintas. 2010-01-18 atsakovas buvo pakviestas pas bendrovės vyr. buhalterę, kuri jam paaiškino, jog atsakovas privalo pasirašyti 10 000 Lt kasos išlaidų orderį, šie pinigai neva bus skirti automobilio remontui. Atsakovui buvo prigrasinta, kad nepasirašius, jis neteks darbo. 2010-02-12 atsakovas buvo atleistas iš darbo, išrašytas raštas apie 8 755 Lt skolą, todėl neaišku, kodėl ieškovas reikalauja 10 151,79 Lt. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pinigai atsakovui buvo duoti neva komandiruotei, nes tuo metu atsakovo automobilis buvo remontuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-12-07 galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir iš atsakovo priteisė 10 151,79 Lt be teisinio pagrindo įgytų piniginių lėšų, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 652 Lt bylinėjimosi išlaidų (152 Lt žyminis mokestis ir 500 Lt už advokato teisinę pagalbą) ieškovui, taip pat 26,38 Lt procesinių dokumentų išlaidų valstybei.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės pripažino, jog jis ieškovui yra skolingas ir stengėsi skolą grąžinti – pervesdamas tris kartus po 100 Lt. Atsakovo iškelta versija, kad jis 10 000 Lt kasos išlaidų orderį pasirašė dėl psichologinio spaudimo kaip atlygį už autoįvykio metu apgadintą transporto priemonę, tačiau realiai tokios pinigų sumos negavo, vertintina kritiškai, nes atsakovas savo ranka ne tik pasirašė, bet ir užrašė gautą sumą žodžiais. Taip pat atsakovas patvirtino aplinkybę, kad jam 2010-01-11 buvo išduota Rusijos viza, tai, remiantis CPK 187 str., laikytina pripažintu faktu ir teismas į tai atsižvelgė darydamas išvadą, kad atsakovas realiai buvo ruošiamas komandiruotei į Rusiją. Atsakovas liko negrąžinęs 10 151,79 Lt, kurie laikytini atsakovo įgytais be teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas be pagrindo pripažino atsakovo pripažintu faktu aplinkybę, kad atsakovas buvo ruošiamas komandiruotei. Teismas visiškai neužsiminė apie įsakymą dėl komandiruotės. Komandiruotė ir išlaidos jai nebuvo įformintos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Rusijos vizą atsakovas įsigijo savo lėšomis. Atsakovas pirmosios instancijos teismo prašė ieškovą pateikti įsakymą apie komandiruotę, iš kurio būtų matyti, jog atsakovui buvo duoti 10 000 Lt, kur atsakovas turėjo vykti ir kokiu tikslu, tačiau prašymas buvo atmestas. Teismo taip pat buvo prašoma, kad ieškovas pateiktų kitų darbuotojų, vykusių į Rusiją, komandiruočių įsakymus ir kasos išlaidų orderius tam, kad palyginamuoju metodu būtų galima nustatyti, ar komandiruotei į Rusiją (ar panašų regioną) reikalinga 10 000 Lt suma, tačiau ir šis prašymas buvo atmestas. Taip pat teismas netenkino ir kitų atsakovo prieštaravimuose pareikštų prašymų: iš ieškovo išreikalauti atsakovo darbo laiko ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių originalus, automobilio „IVEKO EBU536“ defektacijos aktą ir su automobilio remontu susijusius buhalterinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, rėmėsi vieninteliu įrodymu – 2010-01-18 kasos išlaidų orderiu Nr. 11. Netenkindamas atsakovo prašymų, teismas neleido atsakovui gintis ir rinkti kitus įrodymus. Nesuprantamas buhalterijos elgesys duodant darbuotojui pinigus be direktoriaus įsakymo. Visa tai patvirtina, jog atsakovas buvo darbdavio apgautas.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas teisme pripažino, kad vairuotoju–ekspeditoriumi dirba apie 20 metų ir jam puikiai žinoma pervežimo įmonėse susiformavusi atsiskaitymo už komandiruotes tvarka, kartu jam gerai žinoma parašo vertė buhalteriniuose dokumentuose, todėl atsakovo argumentas, kad jis pasirašė prigrasintas, neturi jokio pagrindo. Atsakovas 10 000 Lt gavimą patvirtino du kartus, t. y. pasirašė kasos išlaidų orderį ir po 8 dienų pasirašė avanso apyskaitą. Be to, po atleidimo iš darbo atsakovas dar tris kartus dengė savo įsiskolinimą po 100 Lt. Taigi atsakovo teiginiai dėl grasinimo ir dėl pinigų negavimo prieštarauja tiek paties atsakovo pasirašytiems dokumentams, tiek jo veiksmams. Atsakovo argumentai dėl komandiruotės nepaneigia atsakovo skolos įmonei fakto, pats atsakovas pripažino, kad buvo padaryta viza. Atsakovo prašymai dėl įsakymų apie komandiruotes pateikimo buvo nepagrįsti, kadangi nesusiję su šios bylos dalyku ir negalėtų paneigti rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų atsakovui išmokėjimą.
Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu šalys savo poziciją palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovas nuo 2009-10-22 iki 2010-02-12 dirbo pas atsakovą vairuotoju–ekspeditoriumi, 2010-01-18 pasirašė 10 000 Lt kasos išlaidų orderį (b. l. 18), 2010-01-26 pasirašė avanso apyskaitą (b. l. 17).
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo padarytais rungimosi principo ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimais – teismas neišreikalavo atsakovo prašomų įrodymų, bylą išnagrinėjo remdamasis vieninteliu įrodymu – 2010-01-18 kasos išlaidų orderiu.
Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Civiliniame procese galioja įrodymų sąsajumo taisyklė, kurio esmė ta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Atsakovas ginčijo ieškovo reikalavimą atsikirsdamas aplinkybėmis, kad kasos išlaidų orderį pasirašė prigrasintas, kad neteks darbo, o faktiškai šios pinigų sumos negavo, jis darbdavio buvo apgautas.
CK 1.91 str. 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Realus grasinimas reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CK 1.91 str. 4 d.). Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.).
Atsakovo prašyti išreikalauti rašytiniai įrodymai – darbdavio įsakymas dėl komandiruotės, darbo laiko ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių originalai, automobilio „IVEKO EBU536“ defektacijos aktas ir su automobilio remontu susiję buhalteriniai dokumentai – negali nei patvirtinti, nei paneigti anksčiau nurodytų CK 1.91 straipsnyje išdėstytų reikšmingų aplinkybių egzistavimą. Ieškovas nurodė, kad įsakymas dėl komandiruotės į Rusiją nebuvo priimtas, todėl jo išreikalauti ir nebuvo įmanoma. Atsakovas savo suklydimo jam pasirašant kasos išlaidų orderį nesiejo su įsakymo dėl komandiruotės priėmimo faktu, t. y. jis neteigė, kad pasirašė manydamas, jog toks įsakymas yra priimtas, o žinodamas – nebūtų pasirašęs. Taip pat įsakymo nebuvimo faktas neįrodo, kad atsakovui pasirašant kasos išlaidų orderį jam buvo grasinta. Tas pats pasakytina ir apie darbo laiko ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių originalus. Aplinkybės dėl ketinimų atsakovą išsiųsti į komandiruotę galėtų būti reikšmingos įrodinėjant pinigų išmokėjimo atsakovui pagrindą, o ne patį išmokėjimo faktą arba atsakovo valios trūkumus šį faktą patvirtinant savo parašu. Pinigų išmokėjimo atsakovui faktu grindžiamam ieškovo reikalavimo pagrįstumui neturi įtakos komandiruotės įforminimo trūkumai, jei tokie ir būtų. Be to, pats atsakovas pripažino, kad buvo paruošta viza į Rusiją. Aplinkybė, kad atsakovas už ją sumokėjo pats, nepaneigia aplinkybės, jog buvo ruoštasi jo komandiruotei, nes atsakovas net neteigė, kad vizą išsiėmė kokiu nors kitu tikslu. Taip pat atsakovas neginčijo, kad po automobilio „IVEKO EBU536“ apgadinimo jis buvo išvykęs į komandiruotę, t. y. automobilio „IVEKO EBU536“ būklė neturėjo įtakos jo galimybėms vykti į komandiruotę, kaip atsikirtimuose teigė atsakovas. Atsakovo prašymas išreikalauti automobilio „IVEKO EBU536“ defektacijos aktą ir su automobilio remontu susijusius buhalterinius dokumentus buvo atmestas pagrįstai, nes ieškovas savo reikalavimo faktinio pagrindo ir dydžio negrindė automobilio apgadinimo faktu ir remonto kaina.
Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį remdamasis vieninteliu įrodymu – 2010-01-18 kasos išlaidų orderiu (b. l. 18). Atsakovas po aštuonių dienų, t. y. 2010-01-26, pasirašė avanso apyskaitą (b. l. 17), kurioje aiškiai nurodytos atsakovo avansu gautos sumos ir gavimo datos. Taip pat atsakovas netgi atleistas iš darbo ieškovui kas mėnesį dengė įsiskolinimą po 100 Lt (b. l. 20–22). Šiais rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės nepatvirtina atsakovo teiginių dėl grasinimo, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas dengė skolą netgi nebebūdamas ieškovo darbuotoju ir nebebūdamas nuo jo ekonomiškai priklausomas.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš apelianto priteistinos ieškovui pastarojo apeliacinėje instancijoje patirtos 400 Lt (b. l. 85) atstovavimo išlaidos (CPK 98 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo V. V. ieškovui UAB „Klaidija“ priteisti 400 Lt atstovavimo išlaidų.