Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo fakto nustatymo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys – A. S., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gruodžio 10 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, jog pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei ar duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paveldimo turto priėmimą valdyti, nėra gauta. Teismui visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, įsitikinus, kad pareiškėjas priėmė faktiškai valdyti paveldimą turtą, pareiškėjo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

P. R. Seniūnas ir A. S. 1989 m. gruodžio 15 d. susituokė, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus, suinteresuoto asmens A. S. (b. l. 9, 11).

A. S. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 10, 51).

A. S. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą deklaravęs tuo pačiu adresu nuo 1989 m. gruodžio 28 d. (b. l. 8).

Testamentų registro duomenimis, palikėjos įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra (b. l. 50).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa – butas – esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, t.y. santuokos metu (b. l. 12).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio po palikėjos mirties, kuri mirė (duomenys neskelbtini), todėl taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Kai palikimą sudaro pastatai (nagrinėjamu atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus (pareiškėjas pateikė įrodymus, kad mokėjo ir moka mokesčius už butą), suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, kadangi liko gyventi gyvenamajame bute, naudojasi nekilnojamuoju turtu kaip savo, be to prižiūri, moka mokesčius, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Pareiškėjo prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Teismas turėjo 24,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,59 Eur (dvidešimt keturių eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.