- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-550-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00093-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- S. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. S. du kartus teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Dessau-Roslau apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. S. S. taip pat nuteistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2020 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
3. Bausmės pradžia Lietuvoje – 2020 m. rugpjūčio 19 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 7 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2021 m. gegužės 24 d.) – 1 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisija 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikė nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinusi tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kurią nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, išlieka nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai. Atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės už tai, kaip pats prisidėjo prie nusikalstamo elgesio, ir ieško jį pateisinančių aplinkybių. Jis negeba atpažinti tų sričių, kurios yra probleminės, ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, taip pat tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos. Nuteistasis problemų sprendimams ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, nors ir turi konkrečių ateities planų, tačiau nežino / nenumato žingsnių, kaip tuos planus įgyvendins. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, jog galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai skundžiama 2021 m. liepos 27 d. nutartimi netenkino nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
6. Nuteistasis S. S. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
6.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad į (duomenys neskelbtini) jis atvyko tik 2020 m. rugsėjo 11 d., didžiąją dalį bausmės atliko (duomenys neskelbtini) pataisos įstaigoje, kur jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika eksperto 2018 m. spalio 9 d. buvo įvertinta 22 balais. Atvykus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus jis pateikė dokumentus, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) dirbo, mokėsi, laikėsi pataisos įstaigos taisyklių, neturėjo nuobaudų, bet į tai buvo neatsižvelgta. Prieš pat atvežant į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, per 5 minučių trukmės pokalbį su psichologe, ji nustatė, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 53 balai, nors aukščiau minėti dokumentai ir eksperto įvertinimas buvo pateiktas ir psichologei. Neatsižvelgiant į turimą informaciją, psichologė nustatė dar didesnius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo balus, nei kad jam buvo nustatyti (duomenys neskelbtini).
6.2. Nuteistojo teigimu, Komisija nepagrįstai mano, kad būdamas paleistas lygtinai jis pažeidinės probacijos taisykles, kadangi, net ir atlikdamas bausmę, per visą tą laiką jis nepažeidinėjo pataisos įstaigos taisyklių. Be to, jei pažeidinėtų taisykles, jis būtų grąžintas atgal į pataisos namus. Skunde nurodoma, kad pritaikius lygtinį paleidimą, laisvėje jis turi gyvenamąją vietą, taip pat darbą, tai patvirtinančias pažymas yra pristatęs pataisos įstaigos administracijai. Teismas nepagrįstai nurodo, kad jis daug kartų teistas, kadangi toks teiginys sudaro pagrindą manyti, kad asmens turimi teistumai užkerta kelią jam taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) turėjo 3 išvykas į miesto teritoriją ir be jokių nusiskundimų jis sugrįždavo laiku.
6.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikaltimus darė dar būdamas jauno amžiaus, ilgą laiką praleidęs laisvės atėmimo vietose jis ne tik suaugo, bet ir subrendo kaip žmogus. Nurodo, kad iki bausmės pabaigos liko tik 1 metai ir 2 mėnesiai, todėl prašo teismo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia probacijos pareigūnų priežiūra. Pažada laikytis probacijos taisyklių.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo S. S. skundas atmestinas.
9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 52 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas laisvėje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius.
11. Apeliantas skunde nurodė, kad liko neįvertintos aplinkybės apie jo teigiamą elgesį bausmės atlikimo (duomenys neskelbtini) metu. Nurodo, kad nėra pagrindo manyti, kad jis pažeidinės probacijos taisykles ir gali vėl nusikalsti, kadangi atlikdamas bausmę jis visą laiką laikėsi pataisos įstaigų reikalavimų. Aukštesnysis teismas šį skundo argumentą laiko nepagrįstu, kadangi, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pats nuteistasis pokalbio su resocializacijos specialiste metu nurodė, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) jis dirbo pataisos įstaigos virtuvėje, tačiau 2019 m. gruodžio 6 d. buvo atleistas, nes nevykdė nurodymų. Ir nors atlikdamas bausmę Lietuvoje jis nei paskatinimų, nei nuobaudų neturi, tai nereiškia, kad jo elgesys yra nepriekaištingas ir sudaro pagrindą manyti, kad jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai, šios aplinkybės, kad S. S. neturi nuobaudų, tik įrodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
12. Nors, pasak nuteistojo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (duomenys neskelbtini) buvo įvertinta žymiai mažesniu balu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepasitikėti ir nesutikti su Lietuvoje pataisos įstaigoje atliktu S. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu. Pažymėtina, kad S. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką įvertinta 52 balais, nurodoma, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 25 balai, o likę 27 – dinaminiai, kuriuos ir toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali ir net privalo mažinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, kuris vyko 2020 m. lapkričio 11 d., jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pasikeitė (sumažėjo) tik 1 balu, kas neleidžia teigti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai teigti, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Nuteistasis skunde nurodė, kad paleistas lygtinai jis turės kur gyventi, kur dirbti, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, negali būti vertinamos kaip užtikrinančios tinkamą nuteistojo elgesį laisvėje ir negali veikti kaip apsauginis faktorius nenusižengti, juo labiau įvertinus tai, kad nuteistojo šeiminiai ryšiai buvo tvirti ir tuo metu, kai jis darė nusikalstamas veikas. Sutiktina su skundo argumentu, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė būdamas dar jauno amžiaus (Lietuvoje pirmą kartą teistas už nusikalstamas veikas, padarytas dar 2005 metais), tačiau pažymėtina, kad ne tik įkalinimo įstaigoje praleistas laikas, bet ir nuteistojo elgesio bei mąstymo pokytis turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad jo elgesys pakoreguotas pakankamai.
14. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo savęs vaizdas kiek vienpusiškas, nesavikritiškas. S. S. save vertina tik iš teigiamos pusės, negeba įžvelgti savyje dalykų, kuriuos norėtų pakoreguoti, savo asmenybe yra visiškai patenkintas. S. S. įvardino, kad bausmės atlikimo metu, padedamas psichologų, stengėsi keisti savo mąstymą ir elgesį, šiuo metu geba tvardytis bei pradėjo galvoti apie veiksmų pasekmes, tačiau pasakojime apie nusikaltimus atsispindi polinkis veikti greitai, neapgalvotai, neapsvarstant veiksmų pasekmių ir nepasimokant iš savo ankstesnio patyrimo. Kalbant apie emocinių ir fizinių impulsų kontrolę bei remiantis žinomais faktais, galima manyti, jog S. S. impulsų kontrolė vidutinė ir nors šiuo metu jis teigia, jog kilusius nesutarimus sprendžia kalbėdamasis, tačiau gyvenime yra buvę atvejų, kai naudojo agresiją kitų žmonių atžvilgiu bei prarado savitvardą. Kalbant apie nusikaltimą, S. S. įvardina, kad kaltę pripažįsta, tačiau kaltės jausmas negilus. Situaciją analizuoti geba, tačiau tik iš dalies. Negeba prisiimti atsakomybės už tai, kaip pats prisidėjo prie nusikaltimo, ir ieško jį pateisinančių aplinkybių, negeba paaiškinti motyvų. Kaip teigia nuteistasis – viskas vyko impulsyviai. S. S. nurodo, jog šiuo metu neturi problemų, tačiau skundžiasi blogu maistu, privatumo stoka, teigia, jog trūksta darbo, galimybės užsiimti sportu. Apskritai negeba atpažinti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos. Problemų sprendimams asmuo ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas. Turi konkrečių ateities planų, tačiau nežino/nenumato žingsnių, kaip tuos planus įgyvendins. Aukštesniojo teismo manymu, nuteistojo mąstymo pokyčiai šiuo atveju yra nėra įtikinantys, kad S. S. elgesys yra pakoreguotas tinkamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų.
15. Nors nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentuoja jo padarytas nusikalstamas veikas ir teistumus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamų veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo, negali būti pripažįstama savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pobūdis atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad stebimi ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys aspektai – atvykęs į pataisos namus S. S. sutiko dirbti, tačiau darbo negavo dėl darbo vietų trūkumo, pataisos įstaigoje yra mandagus, stengiasi dalyvauti pozityviose veiklose, socialinės reabilitacijos programose. Tačiau vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir kitus aspektus. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo S. S. pažangos, leidžiančios pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
17. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
18. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo S. S. skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.