Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 235 straipsnio 3 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartis, kuria Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Romo Jacevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo G. K. ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą: 2009 m. kovo 29 d., apie 22 val., kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1–ąjį policijos komisariatą, esantį Tilžės g. 34, Klaipėdoje, ir pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., t. y. apie tai, kad 2009 m. kovo 29 d., apie 20.30 val., prie Sausio 15–osios g. 24 namo, Klaipėdoje, prie jo pribėgo trys vaikinai ir, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė 30 litų, 280 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ bei 40 litų vertės metalinį žiebtuvėlį.

Be to, G. K. buvo kaltinamas tuo, kad kaip liudytojas davė melagingus parodymus: 2009 m. kovo 31 d. nuo 10.15 val. iki 11.10 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1–ojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, Tilžės g. 34, Klaipėdoje, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr.31–1–00200–09 davė melagingus parodymus kaltindamas asmenis esą padarius sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., t. y. tuo, kad 2009 m. kovo 29 d., apie 20.30 val., prie Sausio 15–osios g. 24 namo, Klaipėdoje, prie jo pribėgo trys vaikinai ir, panaudodami peilį, pagrobė 30 litų, 280 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 20 litų vertės „Pildyk“ kortelę, 40 litų vertės metalinį žiebtuvėlį bei AB SEB Vilniaus bankas mokėjimo kortelę „Žalgiris“, kurią G. K. vėliau užblokavo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje įvertinęs įrodymus konstatavo, kad kaltinimai G. K. nepasitvirtino, kad teismas negali padaryti išvados, jog G. K. tyčia melagingai pranešė policijai apie nebūtą nusikaltimą ir apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus, todėl dėl šių nusikalstamų veikų padarymo G. K. turi būti išteisintas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie esminius BPK reikalavimų pažeidimus

Iš bylos domenų matyti, kad 2009 m. kovo 29 d. G. K. kreipėsi į policijos komisariatą pranešdamas apie nusikaltimą. Protokole - pareiškime užfiksuota, jog: G. K. pranešė apie tai, kad 2009 m. kovo 29 d., apie 20.30 val., Klaipėdoje, prie Sausio 15–osios g. 24 namo, prie jo pribėgo trys vaikinai ir grasindami peiliu pagrobė 30 litų, 280 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su „Pildyk“ kortele bei 40 litų vertės metalinį žiebtuvėlį; G. K. žino, kad vieno iš jį užpuolusių vaikinų vardas yra T., o kitus du vaikinus pažintų iš matymo. Iš apklausos protokolo matyti, kad 2009 m. kovo 31 d. apklaustas kaip liudytojas G. K. dalį protokole - pareiškime užfiksuotų duomenų patikslino, o dalį nurodė papildomai: patikslino, kad T. pavardė yra T., antrojo vaikino vardas – G., trečiojo vaikino vardas T. ir pravardė „zombis“; papildomai nurodė, kad iš jo buvo pagrobta dar ir AB SEB banko mokėjimo kortelė „Žalgiris“, kurioje pinigų nebuvo. Be to, tos apklausos metu G. K. paminėjo, kad ta kortele nebuvo pasinaudota, kad jis ją buvo užblokavęs.

G. K. pranešimo apie prieš jį padarytą nusikaltimą pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00200-09 pagal BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kuris buvo nutrauktas 2009 m. birželio 18 d. prokuroro nutarimu. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad tyrimo metu nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. K. galimai melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų nusikaltimą, o veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, prieš G. K. nebuvo padaryta. Prokuroro nutarime pažymima, kad G. K. nurodytas aplinkybes paneigia G. E., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, parodymai, 2009 m. gegužės 12 d. atliktos G. E. ir G. K. akistatos duomenys, iš bankų gauti duomenys. 2009 m. birželio 18 d. prokuroro kitu nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius BK 235 straipsnio 3 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, kuriuos galimai padarė G. K.. Šis tyrimas buvo užbaigtas kaltinamuoju aktu, byla buvo perduota į teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinį skundą atmetė. Ginčydamas šiuos procesinius sprendimus prokuroras kasaciniame skunde dar katrą analizuoja byloje surinktus įrodomus ir teigia, kad juos vertindamas pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas padarė dar ir apeliacinį procesą reglamentuojančių BPK normų esminių pažeidimų.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje paduoto prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad jame apeliantas ginčijo G. K. priimto išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą, pateikdamas savą byloje surinktų įrodymų vertinimą. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavo byloje surinktus įrodymus, taip atsakydamas į visus esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus, ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino teisingai ir padarė juos atitinkančias išvadas. Todėl prokuroro kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami, kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu, taip pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, yra nepagrįsti. Dar kartą įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog G. K. 2009 m. kovo 29 d. kreipėsi į policiją todėl, kad jo protokole - pareiškime nurodytu laiku ir vietoje tyrimo reikalaujantis įvykis buvo, kad tame įvykyje dalyvavo G. K. nurodyti asmenys, kad G. K. mobiliojo ryšio telefonas atsirado pas G. E.; liko nepaneigta, kad ir kiti G. K. nurodyti daiktai buvo iš jo atimti; bylos duomenys nepaneigia fakto, kad G. K. dėl plėšimo į policiją kreipėsi pagrįstai.

Be to, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad: apeliaciniame skunde prokuroras akcentavo aplinkybę, kad G. E. ir T. T. parodymus davė prisiekę sakyti tiesą ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą; teigdamas, kad dėl to tuos parodymus reikėtų vertinti kaip atitinkančius tikrovę, prokuroras ignoruoja aplinkybę, kad būtent įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir apklausimas šių asmenų be jų sutikimo G. E. ir T. T. ikiteisminio tyrimo Nr. 31-1-00200-09 metu duotus parodymus padaro neteisėtais. Ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00200-09 pagal BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius buvo pradėtas G. K. pranešimo apie prieš jį padarytą nusikaltimą pagrindu. Pranešime ir savo pirmuosiuose parodymuose G. K. T. T. ir G. E. įvardijo kaip jį apiplėšusius asmenis. Laikantis BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatų, šie asmenys negalėjo būti apklausti kaip liudytojai, nes jie galėjo duoti parodymus apie savo pačių galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuos asmenis buvo galima apklausti kaip liudytojus tik taikant toje pačioje BPK normoje numatytą išimtį, t. y. gavus jų sutikimą tokiai apklausai ir neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BPK 82 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių G. E. ir T. T. apklausų protokolų kopijų matyti, kad liudytojais jie buvo apklausti bendra tvarka, nepaisant BPK 80 straipsnio 1 punkte užfiksuoto draudimo, t. y. pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką. Byloje nustatyta, kad ir 2009 m. gegužės 12 d. akistata tarp G. K. ir G. E. buvo atlikta, pažeidžiant BPK reikalavimus. Šio procesinio veiksmo protokole yra užfiksuoti tik G. E. parodymai, duomenų, kad būtų pasiūlyta duoti parodymus apie įvykio aplinkybes ir G. K., protokole nėra. Taip buvo pažeistas BPK 190 straipsnio 3 dalies reikalavimas pasiūlyti duoti parodymus apie įvykio aplinkybes abiems į akistatą suvestiems asmenims, ir, tik tų parodymų išklausius, užduoti jiems klausimus. G. K. kaip liudytojo papildoma apklausa 2009 m. gegužės 12 d. buvo atlikta jo akistatos su G. E. pagrindu, todėl ir tos apklausos metu gautų duomenų negalima laikyti gautais teisėtu būdu. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad duomenys, paneigiantys G. K. parodymus, jog G. E., T. T. ir dar vienas asmuo prieš jį įvykdė plėšimą, t. y. patvirtinantys, jog tie parodymai melagingi, yra gauti pažeidžiant BPK nustatytą tvarką. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, tokie duomenys negali būti laikomi įrodymais.

Kasaciniame skunde akcentuojami ir iš bankų gauti duomenys apie G. K. turėtą mokėjimo kortelę „Žalgiris“. Anot kasatoriaus, tie duomenys neabejotinai patvirtina, kad G. K. parodymai apie mokėjimo kortelę yra žinomai melagingi. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ir šis prokuroro teiginys prieštarauja bylos medžiagai. Banko Snoras rašte nurodyta, kad G. K. priklausančia mokėjimo kortele „Žalgiris“ bandymų pasinaudoti po 2009 m. kovo 29 d. nebuvo, kad klientas šios kortelės neblokavo. AB SEB banko rašte nurodyta, kad G. K. šiame banke sąskaitų neturi. Analizuojant G. K. parodymus, matyti, kad pranešime apie plėšimą banko kortelės pagrobimo jis net nepaminėjo. Duomenys apie kortelę atsirado vėlesniuose parodymuose. Akivaizdu, kad tie duomenys nėra tikslūs. Apklaustas liudytoju 2009 m. kovo 31 d. G. K. tvirtino, kad iš jo buvo pagrobta AB SEB banko išduota mokėjimo kortelė „Žalgiris“, kad joje pinigų nebuvo, tačiau šią kortelę po įvykio G. K. buvo užblokavęs. 2009 m. gegužės 12 d. atliktos papildomos apklausos metu G. K. parodė, kad banko kortelę buvo praradęs anksčiau, t. y. iki įvykio. Iš bankų pažymų matyti, kad AB SEB banko kortelės G. K. apskritai neturėjo, o turėtos Snoro banko kortelės neblokavo. Kolegija pažymi, kad ir nelogiška būtų blokuoti kortelę, kurioje nėra pinigų. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad byloje patikimai nustatyta tik tai, kad savo mokėjimo kortelės „Žalgiris“, G. K. nebuvo užblokavęs, o dėl tos kortelės praradimo aplinkybių kategoriškų išvadų padaryti negalima. Tvirtindamas, kad vien dėl tikrovės neatitinkančio teiginio apie tariamą kortelės užblokavimą, G. K. turėtų atsakyti pagal BK 235 straipsnį, prokuroras neatsižvelgia į tai, kad pagrindu atsakomybei pagal minimą BK normą gali būti ne bet kurie apklausos metu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, o melagingi parodymai apie svarbias esminės reikšmės bylai turinčias aplinkybes, t. y. melagingi parodymai apie įrodinėjimo toje byloje dalyką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė buvo ar nebuvo po įvykio užblokuota mokėjimo kortelė, esminės reikšmės bylai neturi. Todėl tikrovės neatitinkančių duomenų apie šią aplinkybę pateikimas negali būti pagrindu atsakomybei pagal BK 235 straipsnį.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl prokuroro kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.