- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-08
- Bylos Nr.
- ATP-732-493/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04585-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pažeidėjas
- Andriaus Čitavičiaus
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Andriaus Čitavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimo Andriaus Čitavičiaus administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2016 m. birželio 11 d., 21.28 val., Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 14,00 km, vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną pradedančiajam vairuotojui 70 km/h greitį, važiavo 128 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį 58 km/h. Šiais veiksmais A. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimu A. Č. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.A. Č. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimą pakeisti – pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti arba teisę vairuoti transporto priemones atimti trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui.Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas jo administracinių teisės pažeidimų bylą, neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir pareigūnams bei teismui stengėsi padėti nustatyti objektyvią tiesą. Jo manymu šias aplinkybes teismas nurodė deklaratyviai ir jų nevertino. Apeliantas teigia, kad jis prižiūri labai sunkų garbaus amžiaus onkologinį ligonį A. G., be to, jis studijuoja mediciną aukštojoje mokykloje ir yra charakterizuojamas teigiamai.Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad jo padarytas pažeidimas sukėlė itin didelį ir realų pavojų kitiems eismo dalyviams, nes jis važiavo rajono keliu, ten nebuvo nei intensyvaus eismo, nebuvo nei pėsčiųjų, nei dviratininkų ar vadeliotojų ir jis, važiuodamas tokiu greičiu, niekaip neišsiskyrė iš bendro kitų važiuojančių transporto priemonių srauto, be to, jo padarytas pažeidimas niekam nesukėlė jokių realių sunkių pasekmių. Teismo teiginį, kad jis sąmoningai ignoravo nustatytus greičio ribojimus, galima suprasti kaip jo siekį tyčia pabrėžti savo pranašumą prieš kitus eismo dalyvius ar siekį demonstruoti nepagarbą įstatymui ir taip patirti kažkokias teigiamas emocijas, tačiau iš tiesų jis tuo metu skubėjo prižiūrimam ligoniui nuvežti šiltą maistą, pasuko ne į tą įvažiavimą, nerado vietos apsisukti, bijojo pavėluoti ir greitį viršijo stengdamasis kompensuoti prarastą laiką. Teismas, konstatavęs, kad jis tikrai prižiūri ligonį, nutarime nepagrįstai tvirtina, kad sergančiu giminaičiu gali pasirūpinti ir kiti artimieji, nes jis nėra vienintelis galintis tai daryti. Tačiau be jo šį labai sunkiai sergantį šeimos narį teoriškai dar galėtų prižiūrėti jo teta V. R., tačiau praktiškai tai nerealu, nes ji yra gydytoja, dirba pamainomis ir nuolat turi budėti.Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat neatsižvelgė ir į jo sveikatos būklę. Teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad jis serga sunkia bronchinės astmos forma, pasireiškiančia pastoviais ir dažnais dusulio priepuoliais. Jei priepuolis prasideda visuomeniniame transporte, tai jis sukelia labai daug problemų tiek jam pačiam, tiek ir aplinkiniams. Vien mintis, kad jam teks važiuoti perpildytu visuomeniniu transportu, kur jam dažnai trūksta oro ir pilna įvairių ore esančių dirgiklių, jam dažnai iššaukia astmos priepuolį, kadangi šie priepuoliai galimi ir nerviniu pagrindu.Galimas pažeidimų recidyvas yra mažai tikėtinas, nes jis yra tikras, kad jau vien piniginė nuobauda, kuri lyginant su sunkia šeimos turtine padėtimi yra didžiulė, vien tik šis bylos nagrinėjimo procesas jam yra didžiule pamoka gyvenime, todėl tikrai niekada daugiau nedarys jokių tyčinių teisės pažeidimų. Be to, jis labai išgyvena ir dėl to, kad šiuo pažeidimu sukėlė tiek daug rūpesčių savo šeimai.
Atsiliepime į Andriaus Čitavičiaus apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad nuobauda A. Č. paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Andriaus Čitavičiaus skundas atmetamas.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-54-2014 ir kt.).Skirdamas nuobaudą A. Č. apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir gailisi), pažeidimo pobūdį (A. Č. padarė itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą), pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, ir šias aplinkybes įvertinęs paskyrė teisingą nuobaudą – piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į apelianto skunde nurodomas aplinkybes, skirti švelnesnės nuobaudos taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.Išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia didelius nepatogumus jam asmeniškai ar rūpintis kitais asmenimis. Andriaus Čitavičiaus apylinkės teismui nurodytos aplinkybės, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam neigiamas pasekmes, nesudaro pagrindo neskirti šios nuobaudos, kadangi kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. Apeliantas turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo artimiesiems dar prieš darydamas pažeidimą, todėl, padaręs jį, privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.Nors apeliantas nurodo, kad nesukėlė jokių realių sunkių pasekmių, žala kitų asmenų turtui ir sveikatai padaryta nebuvo, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau šie apelianto argumentai, sprendžiant klausimą dėl LR ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra nepagrįsti, kadangi už apelianto nurodomus pažeidimus, tuo atveju jei jo pažeidimas būtų sukėlęs sunkias pasekmes, jam grėstų daug griežtesnės nuobaudos, taigi nagrinėjamu atveju tai jo atsakomybės nešvelnina.Apelianto elgesys, kuomet, kaip jis nurodo, skubėjo prižiūrimam ligoniui nuvežti šiltą maistą, pasuko ne į tą įvažiavimą, nerado vietos apsisukti, bijojo pavėluoti ir greitį viršijo stengdamasis kompensuoti prarastą laiką, laikytinas lengvabūdišku ir neatsakingu, kadangi ligoniui negrėsė joks pavojus, pavėluoti apeliantas neturėjo kur, o jo nurodoma aplinkybė yra menkavertė ir nesuponuoja pagrindo ženkliai viršyti leistiną greitį bei sukelti pavojų tiek kitų eismo dalyvių turtui, tiek gyvybei ir sveikatai. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo, vertintinos ne tik pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, bet ir paties pažeidimo pobūdis. Šiuo atveju A. Č. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – būdamas pradedančiuoju vairuotoju, neturėdamas pakankamos vairavimo patirties, leistiną greitį viršijo daugiau nei 50 km/val. A. Č. lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, savo paties bei aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Vien tai, kad asmuo pasižada daugiau tokių pažeidimų nedaryti, nesudaro pagrindo švelninti administracinės nuobaudos.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog už padarytą administracinį teisės pažeidimą administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus baudą ir papildomą nuobaudą – sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, paskiriant trumpiausią jos terminą. Teismo įsitikinimu, tokia nuobauda, paskirta kartu su bauda, laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimą nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.