- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- II-124-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00137-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto I. K. (I. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., dirbančio UAB „T.“ vadybininku, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-1141-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. B. 2019-01-14 surašė administracinio nusižengimo protokolą I. K. už tai, kad jis 2019-01-11, 16.41 val., Klaipėda, Liepų, Šiaurės pr., vairavo automobilį Hyundai Terracan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio ir jį kliudė, vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadinti du automobiliai, padaryta žala iki 15 BND. Tuo I. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus (b. l. 5).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-01-22 nutarimu Nr. 30-ANR_N-1141-2019 I. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda, už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda (b. l. 4).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019-01-25 gautas administracine tvarka nubausto I. K. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-01-22 nutarimą panaikinti. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė, eismo įvykio nebuvo ir jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Jo automobilis nesugadintas, o 20 metų senumo automobilis yra nusidėvėjęs (b. l. 3).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutiko su I. K. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, administracinio nusižengimo byloje yra surinkti įrodymai, tai yra asmenų paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kad I. K. neginčytinai padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos skundžiamu nutarimu jam paskirtos administracinės nuobaudos. Prašo I. K. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą (b. l. 27-29).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. K. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad 2019-01-11 po darbo automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Liepų g. pirmoje eismo juostoje ir rodė posūkį, norėdamas persirikiuoti į antrą eismo juostą. Įsitikino, kad šalia važiavęs automobilis įleidžia ir persirikiavo į antrą eismo juostą priekyje minėto automobilio. Tarpas persirikiuoti buvo pakankamas. Po to išgirdo garsinį signalą. Degė raudonas šviesoforas, atidarė automobilio dureles ir pažiūrėjo į signalizavusį vairuotoją. Pamatė, kad gale jo esančiame automobilyje sėdėjo žmogus, jo automobilio avarinis signalas nebuvo įjungtas, vairuotojas ramiai sėdėjo automobilyje, todėl I. K. užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui pajudėjo ir važiavo link tėvų namų. Mano, jog gale buvusį automobilį vairavęs V. V. signalizavo, nes jam nepatiko, kad I. K. persirikiavo į antrą eismo juostą prieš jį. Vėliau pastebėjo, kad automobilio, prieš kurį persirikiavo vairuotojas V. V. važiuoja jam iš paskos. I. K. išsigando, nes neturėjo jokių apsaugos priemonių, manė jog persekioja „maniakas“. Po kurio laiko pastebėjo, kad iš paskos važiavusio automobilio nėra. Po to jam paskambino iš policijos, pasakė, kad jis, I. K., užkliudė kitą automobilį. Iki atvažiuojant policijai apžiūrėjo savo automobilį, tačiau ant jo automobilio nebuvo jokių apgadinimų. Atvažiavus V. V. ant jo automobilio buvo daug įbrėžimų. I. K. manymu, tie subraižymai galėjo būti padaryti anksčiau. Jokio smūgio nebuvo.
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad įvykio dieną važiuodamas Mokyklos gatvės tiltu nusileido žemyn ir iš važiavo į Liepų gatvę, persirikiavo į antrą eismo juostą ir važiavo link sankryžos su Šiaurės pr., kur yra šviesoforas. Asmuo, vairuojantis sidabrinį visureigį, I. K., pralenkė jį važiuodamas pirma juosta ir užkirto kelią persirikiuodamas į antrą eismo juostą. I. K. vis artėjo ir „spaudė“, bandė „įlįsti“, jie abu važiavo vienodu greičiu. Už V. V. automobilio kitų automobilių nebuvo, priekyje, toje pačioje eismo juostoje prie šviesoforo jau stovėjo du automobiliai. Įvyko smūgis. I. K. automobilis išvažiavo į priekį. I. K. atidarė automobilio dureles, pažiūrėjo į jį, tačiau netrukus dureles uždarė ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui nuvažiavo į priekį. V. V. važiavo iš paskos I. K. ir signalizavo jam. Važiavo iš paskos, nes nebuvo įsidėmėjęs I. K. automobilio valstybinio numerio. I. K. nestojant, nusprendė paskambinti policijai ir pareigūnams pranešinėjo kur važiuoja. Tuo metu važiavo Šiaurės pr., I. K. automobilis nusuko į Pakruojo g. Kretingos gatvėje ties „Iki“ parduotuve I. K. prieš perėją aplenkė du automobilius, o jis, V. V., atsiliko. Vėliau Dragūnų rajone pasivijo I. K. automobilį. Po to, I. K. automobilį ir vėl pametė iš akiračio. Matė link Panevėžio g. važiuojantį policijos automobilį. Pats sustojo aikštelėje prie bažnyčios apžiūrėti savo automobilio. Įvykio metu buvo apgadintos jo automobilio keleivio pusės priekinės durelės, jos apibraižytos. Veidrodėlis buvo pusiau užlenktas, tačiau neapgadintas. Prie jo privažiavę pareigūnai rodė nuotraukas iš duomenų bazės, iš kurių jis atpažino I. K.. Kartu su pareigūnais nuvyko prie I. K. namo. I. K. neigė važiavęs, teigė buvęs namuose. Kai policijos pareigūnė pasakė I. K., kad skambino žmogus ir važiuodamas jam iš paskos nurodė važiavimo maršrutą, tada I. K. lyg ir pripažino, kad kažkur dalyvavo, tačiau neigė kliudęs jo automobilį. Pareigūnai po kelis kartus liniuote matavo ant automobilių buvusius apgadinimus ir nustatė, kad apgadinimai vienodame aukštyje. Po to, I. K., nežinodamas kaip išsisukti, sakė, kad blogai pasijuto, todėl buvo iškviesta greitoji. Vėliau I. K. pradėjo teigti, kad V. V. į jį atsitrenkė. Jo tėvas pradėjo grasinti, fotografuoti V. V. automobilio numerius. Padarytą žalą vertina 300 Eur.
Liudytoja D. M. parodė, kad įvykio dieną kartu su I. K. važiavo Liepų g. ir norėjo pasukti link Luizės prekybos centro. I. K. norėjo persirikiuoti iš pirmos į antrą eismo juostą ir „įlindo“, persirikiavo. Gale važiavusio automobilio vairuotojas nenorėjo jo įleisti, tačiau I. K. reikėjo sukti, todėl jis persirikiavo. I. K. persirikiuojant gale važiavęs asmuo sumažino greitį. Gale važiavusio automobilio vairuotojas kartą pasignalizavo. I. K. atidarė duris, iškišo galvą, pažiūrėjo į gale buvusį vairuotoją. Vairuotojas sėdėjo savo automobilyje, avarinis signalas nebuvo įjungtas. Suprato, kad nieko neįvyko ir važiavo toliau. Pastebėjo, kad paskui juos važiuoja aplenkto automobilio vairuotojas. Išsigando, nes manė, kad juos persekioja, todėl pakeitė maršrutą. Nuvažiavo link Vasaros estrados, paskui pasuko ir nuvažiavo namo. Kai atvažiavo į namus, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, po pusvalandžio paskambino policijos pareigūnas. Vėliau pareigūnai aiškinosi aplinkybes. I. K. apžiūrėjo automobilį jau atvažiavus pareigūnams. Važiuojant smūgio ji nepajuto.
Liudytoja policijos pareigūnė F. R. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog įvyko eismo įvykis ir iš įvykio vietos pasišalino automobilis, o pranešėjas važiuoja paskui pasišalinusį automobilį, nes įtaria, kad vairuotojas galimai neblaivus. Budėtojas nuolat palaikė ryšį su pranešėju ir pagal pranešėjo paaiškinimą pranešinėjo, kur važiuoja pasišalinęs automobilis. Jie buvo su nežymėtu tarnybiniu automobiliu. Pranešėjas informavo, kad pametė iš įvykio vietos pasišalinusį automobilį Panevėžio gatvėje. Pagal valstybinius numerius, kuriuos nurodė nukentėjusysis, nustatė automobilio savininką. Nukentėjusysis nurodė ir automobilio spalvą. Ji, liudytoja, paskambino automobilio savininkui ir paklausė, ar jam priklauso nukentėjusiojo nurodytas automobilis ir pasakė, kad atvažiuos. Nuvyko kartu su nukentėjusiuoju, kuris paaiškino, kad I. K. persirikiuodamas kliudė jo automobilį ir nuvažiavo iš įvykio vietos. I. K. iš pradžių nurodė, kad nieko nežino, po to aiškino, kad kaip ir juto smūgį, tačiau bijojo sustoti, kad jo nesumuštų. I. K. paaiškinimą buvo sunku suprasti. Pagal apgadinimus nustatė, kad tarp tų automobilių kontaktas buvo. Matavo automobilių apgadinimo aukščius. Nukentėjusiojo automobilio buvo apgadintas dešinys automobilio šonas, o I. K. automobilio lyg nuo rato link durelių apgadinimai. I. K. buvo nurodyta, kad reikia nuvykti į komisariatą pateikti paaiškinimą. I. K. vengė vykti į komisariatą, nurodė, kad blogai jaučiasi, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau jokių I. K. sveikatos sutrikimų nenustatyta. Paklausė medikų, ar I. K. gali vykti į komisariatą. Tuomet I. K. tėtis nuvežė jį į komisariatą. Abu vairuotojai buvo blaivūs. I. K. aiškino, kad kitas vairuotojas neįleido jo persirikiuoti, o nukentėjusysis teigė, kad I. K. persirikiavo priekyje „užkišdamas“ savo automobilį. Buvo apgadinti abudu automobiliai, tačiau apgadinimai buvo nežymūs. Apžiūrint automobilius buvo matyti, kad apgadinimai šviežūs.
Liudytojas policijos pareigūnas T. P. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyboje. Atvyko pagal pranešimą dėl eismo įvykio, iš kurio pasišalino automobilis. Pagal pranešėjo nurodymus, t. y. nurodytas gatves, kuriomis važiavo paskui pasišalinusį automobilį, važiavo. Vienoje iš sankryžų pranešėjas pametė pasišalinusį automobilį, tačiau pagal pranešėjo nurodytą valstybinį numerį surado automobilio savininką, susisiekė su juo ir nustatė gyvenamąją vietą. Nuvažiavus į automobilio savininko gyvenamąją vietą pareigūnai bendravo tiek su pranešėju, tiek ir su kitu vairuotoju, pasišalinusiu iš įvykio vietos, fiksavo automobilių apgadinimus, matavo, kolegė F. R. fotografavo. I. K. paaiškinimus keitė, iš pradžių teigė, jog jokio smūgio nejuto, vėliau teigė, kad lyg ir juto, tačiau nuvažiavo išsigandęs. Jo paaiškinimas buvo nenuoseklus. O nukentėjusysis situaciją pasakojo nuosekliai. Apgadinimai buvo ant abiejų automobilių, jie buvo minimalūs, tačiau įžiūrimi. Akivaizdžiai matėsi, kad apgadinimai šviežūs. Buvo blogos oro sąlygos, šlapia, o įbrėžimo žymėse matėsi nusivalęs purvas. Apgadinimų aukščiai atitiko. Liudytojas patvirtino 2019-01-12 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobilio Hyudai Terracan , JTE 074, apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas. Automobilio Opel Astra, (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys (b.l.11).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. K. skundas netenkintinas.
I. K. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
I. K. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2019-01-11, 16.41 val., Klaipėda, Liepų, Šiaurės pr., vairavo automobilį Hyundai Terracan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio ir jį kliudė, vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadinti du automobiliai, padaryta žala iki 15 BND, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punkte numatytus reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Nagrinėjamu atveju I. K. vairuojamas automobilis siekė persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrą, turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir tik tada atlikti manevrą. KET 222 punkte įtvirtinta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (Žin., 1996, Nr. 119-2772). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, jog nukentėjusiojo automobilio vairuotojas įvykio vietoje buvo ir panaudojo garsinį signalą, tačiau, nepaisant to, eismo įvykį sukėlęs vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino.
Skundą pateikęs I. K. neigia pažeidęs Kelių eismo taisykles, nurodo, jog eismo įvykio nebuvo, automobilių apgadinimai yra seni. Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, liudytojų policijos pareigūnų parodymai paneigia šiuos I. K. teiginius.
Teisme I. K. paaiškino, jog 2019-01-11 po darbo automobiliu Hyundai Terracan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Liepų g. pirmoje eismo juostoje ir rodė posūkį, norėdamas persirikiuoti į antrą eismo juostą. Įsitikino, kad šalia važiavęs automobilis įleidžia ir persirikiavo į antrą eismo juostą priekyje minėto automobilio. Buvo pakankamas tarpas, kad persirikiuoti. Jokio smūgio nebuvo. Po to išgirdo garsinį signalą. Mano, jog gale buvusį automobilį vairavęs V. V. signalizavo, nes jam nepatiko, kad jis, I. K., persirikiavo į antrą eismo juostą prieš jį. Vėliau pastebėjo, kad automobilio, prieš kurį persirikiavo, vairuotojas V. V. važiuoja iš paskos. Jis, I. K., išsigando, nes neturėjo jokių apsaugos priemonių. Po kurio laiko pastebėjo, kad iš paskos važiavusio automobilio nėra. Po to jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad jis, I. K., užkliudė kitą automobilį. Iki atvažiuojant policijai apžiūrėjo savo automobilį, tačiau ant jo automobilio nebuvo jokių apgadinimų. Taigi, nors I. K. neigė jutęs smūgį, tačiau parodė, kad apžiūrėjo savo automobilį. Iš byloje esančių I. K. rašytinių paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas nurodė važiavęs Liepų g. ir prieš sankryžą su Šiaurės pr. persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą, eismo įvykio faktą neigė (b. l. 10, 13).
Kartu su I. K. įvyko metu važiavusi liudytoja D. M. davė iš esmės analogiškus parodymus, kiek jie susiję su eismo įvykiu. Liudytoja parodė, kad įvykio dieną kartu su I. K. važiavo Liepų g. ir norėjo pasukti link Luizės prekybos centro. I. K. norėjo persirikiuoti iš pirmos į antrą eismo juostą, nes jam reikėjo pasukti ir „įlindo“, persirikiavo. Gale važiavusio automobilio vairuotojas nenorėjo jo įleisti. Gale važiavusio automobilio vairuotojas kartą pasignalizavo. I. K. atidarė duris, iškišo galvą, pažiūrėjo į gale buvusį vairuotoją. Vairuotojas sėdėjo savo automobilyje, avarinis signalas nebuvo įjungtas, suprato, kad nieko neįvyko ir važiavo toliau. Tačiau priešingai nei nurodė I. K., liudytoja D. M. parodė, kad I. K. apžiūrėjo automobilį jau atvažiavus pareigūnams.
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad įvykio dieną važiavo Liepų gatve, antra eismo juosta ir važiavo link sankryžos su Šiaurės pr., kur yra šviesoforas. Asmuo, vairuodamas sidabrinį visureigį, I. K., pralenkė važiuodamas pirma juosta ir užkirto kelią persirikiuodamas į antrą eismo juostą. I. K. vis artėjo ir „spaudė“, bandė „įlįsti“, jie abu važiavo vienodu greičiu. I. K. persirikiuojant pajuto smūgį. Prieš jį persirikiavęs I. K. buvo atidaręs automobilio dureles, pažiūrėjo į jį, tačiau netrukus dureles uždarė ir nuvažiavo. Jis, nukentėjusysis, važiavo iš paskos I. K. ir signalizavo jam, o jam nestojant paskambino policijai ir nuolat pranešinėjo kur važiuoja. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nuosekliai nurodė visą maršrutą, kuriuo važiavo paskui iš įvykio vietos pasišalinusį automobilį, nurodė pareigūnams pasišalinusio automobilio valstybinius numerius ir pagal pareigūnų parodytas nuotraukas atpažino jį vairavusį asmenį. Nukentėjusysis patvirtino, kad įvykio metu apgadintos (apibraižytos) jo automobilio keleivio pusės priekinės durelės. Padarytą žalą vertina 300 Eur. Rašytiniame paaiškinime, pateiktame įvykio dieną, V. V. nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 9).
Teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai F. R. ir T. P. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą apie eismo įvykį, iš kurio pasišalino įvykio kaltininkas. Pagal pranešėjo, kuris palaikė ryšį su budėtoju, nurodymus važiavo nurodytomis gatvėmis. Pranešėjui nurodžius, jog pametė iš akiračio pasišalinusį automobilį, pagal pranešėjo pateiktus duomenis – valstybinį numerį nustatė automobilio savininką, susisiekė su asmeniu ir susitarė susitikti nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Klaipėda). Liudytojai policijos pareigūnai analogiškai parodė, jog apžiūrėjo automobilius ir matė šviežius apgadinimus, matavo apgadinimų aukštį ir nustatė, kad automobilių apgadinimai – subraižymai yra vienodame aukštyje. Liudytoja F. R. patvirtino, jog abejoti pranešėjo paaiškinimais dėl buvusio eismo įvykio ir kaltininko pasišalinimo iš įvykio vietos nebuvo pagrindo, nes pranešėjas ne tik pranešė apie eismo įvykį, nurodė nuvažiavusio automobilio valstybinius numerius, automobilio spalvą, tačiau važiuodamas iš paskos nuolat perduodavo informaciją kokiomis gatvėmis važiuoja pasišalinęs automobilis. Liudytojas T. P. patvirtino, jog automobilių apžiūros metu matė šviežius apgadinimus. Apgadinimai buvo ant abiejų automobilių, nors jie buvo minimalūs, tačiau įžiūrimi, akivaizdžiai matėsi, kad apgadinimai šviežūs. Buvo blogos oro sąlygos, šlapia, o įbrėžimo žymėse matėsi nusivalęs purvas. Jei išbrėžimai būtų buvę senesni, jie turėjo būti padengti purvu. Automobilių apgadinimai užfiksuoti byloje pateiktuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 11). Liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, jog teikdamas pirminius paaiškinimus I. K. buvo nenuoseklus. Iš pradžių teigė, kad buvo namuose, vėliau paaiškino, kad važiavo Liepų gatve ir prieš sankryžą su Šiaurės pr. iš pirmos eismo juostos persirikiavo į antrą, nes norėjo sukti į Šiaurės pr. Liudytojų policijos pareigūnų parodymai nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje. Teismas neturi pagrindo jais netikėti. Teismo posėdžio metu liudytojas T. P. patvirtino 2019-01-12 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 7-8). Byloje pateikta skaitmeninė laikmena su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai. Pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnė nurodo, jog ant I. K. automobilio esančių apgadinimų aukštis ir lokalizacija atitinka V. V. automobilio Opel Astra apgadinimų aukštį (b. l. 41).
Išanalizavus pateiktus įrodymus darytina išvada, jog skundą pateikęs I. K. pažeidė KET 126 ir 222 punktų reikalavimus, t. y. persirikiuodamas nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio ir jį kliudė, po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos. Byloje surinktų duomenų pakanka I. K. kaltei dėl padarytų pažeidimų pagrįsti. Skundą pateikęs I. K. privalėjo įsitikinti, kad yra pakankamas tarpas persirikiavimui ir persirikiuoti tik įsitikinęs, jog atlikti manevrą saugu. I. K. pažeidė šį KET reikalavimus ir kliudė V. V. vairuojamą automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko nuvažiavo iš eismo įvykio vietos nekreipdamas dėmesio į tai, jog nukentėjusio automobilio vairuotojas jam signalizuoja. Teismui nekyla abejonių, jog I. K. 2019-01-11, 16.41 val., Klaipėda, Liepų, Šiaurės pr., vairavo automobilį Hyundai Terracan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio ir jį kliudė bei nuvažiavo iš įvykio vietos, kai padaryta žala iki 15 BND. Šie I. K. veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalie ir ANK 417 straipsnio 8 dalies sudėtį.
Konstatuotina, kad I. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, I. K. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, skundžiamu nutarimu skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog I. K. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-01-22 nutarimas Nr. 30-ANR_N-1141-2019 paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. K. (I. K.) skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1141-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.