- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- I-836-583/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo G. Č. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui dėl įpareigojimo atlikti tyrimą ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G.Č. skunde nurodo, kad 2012 m. spalio 10 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto I PK dėl 2012 m. birželio 10 d. įvykio aplinkybių Klaipėdos Girulių paplūdimyje ištyrimo, prašant atlikti tyrimą dėl asmenų, sulaikiusių jį ir jėga vertusių eiti į gelbėtojų patalpą, veiksmų teisėtumo ištyrimo, nustatant ar nebuvo viršyti įgaliojimai. 2012 m. spalio 21 d. gautas Klaipėdos apskrities AVPK Klaipėdos miesto pirmojo PK Viešosios tvarkos skyriaus raštas, kuriuo informuojamas apie jo pareiškimo persiuntimą nagrinėjimui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Pareiškėjo teigimu atsakovas nepagrįstai atsisakė atlikti tyrimą ir įvertinti nurodytų asmenų veiksmus, tuo nesilaikė policijos įstaigai keliamų tikslų ir uždavinių, todėl atsisakymas tirti pateiktą pareiškimą yra nepagrįstas. Pareiškėjas šiais ir skunde išsamiau išdėstytais argumentais, teismą prašo:
- įpareigoti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios tvarkos policijos skyrių atlikti tyrimą pagal 2012 m. spalio 10 d. Klaipėdos pirmojo PK viršininkui pateiktą pareiškimą.
Iš teismui teikiamo skundo priedų matyti, kad 2012 m. spalio 17 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius raštu Nr. 30-31-1-S-6224 pareiškėjas informuojamas, kad 2012 m. spalio 10 d. registruotas pareiškimas Nr. 0112000555524 persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėjas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu dėl tyrimo rezultatų ir skundu kreipėsi į teismą.
Šalies argumentai
Iš dokumentų kopijų, pridėtų prie skundo, matyti, kad 2012 m. spalio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK pareiškimu, prašydamas nustatyti asmenis, kurie 2012 m. birželio 10 d. Klaipėdos m., Girulių paplūdimyje jį sulaikė ir vertė eiti į gelbėtojų patalpą, bei nustatyti ar tokiais veiksmais nebuvo viršyti įgaliojimai ir padaryta neteisėta veika. Taigi šioje byloje pareiškėjas prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios tvarkos policijos skyrių atlikti tyrimą pagal 2012 m. spalio 10 d. Klaipėdos pirmojo PK viršininkui pateiktą pareiškimą. Pareiškėjas 2012 m. spalio 10 d. pareiškimu kreipėsi siekdamas, kad Klaipėdos AVPK pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl nurodomo įvykio aplinkybių. Iš 2012 m. spalio 17 d. rašto Nr. 30-31-1-S-6224 turinio matyti, kad atsakovas atsisakė tirti pareiškimą ir persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, t.y. de facto atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminį tyrimą pagal kompetenciją galinčią atlikti instituciją su pareiškimu dėl savo teisių pažeidimo, de facto prašydamas nustatyti galimai neteisėtą veiką įvykdžiusius asmenis bei šių asmenų atžvilgiu atlikti tyrimą dėl jų veiksmų teisėtumo, o ne dėl informacijos jam rūpimu klausimu gavimo dėl institucijos veiklos principų ir kt., todėl turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo apie administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką nagrinėjimo procedūra.
Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos suteikimo, taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo.
Su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir LR BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, LR BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Tuo tarpu LR BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš BPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas LR BPK nustatyta tvarka. Nors byloje aptariamu atveju atsakovas, formaliai žiūrint, nepriėmė nutarimo, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, faktiškai jis tokį atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą išreiškė 2012 m. spalio 17 d. raštu. Šiuos ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnų veiksmus pareiškėjas turi teisę apskųsti būtent aukščiau nurodytąja tvarka.
Atitinkamai, jei administraciniai teismai imtųsi vertinti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, jie faktiškai perimtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir turėtų aiškinti LR BPK nuostatas, nors tokios kompetencijos, kaip minėta, administraciniai teismai neturi. Dėl išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: nutartys administracinėse bylose Nr. A858-3031/2011; Nr. AS146-537/2011).
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais teismas,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.