Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-10-13 · Byla Nr. A2.6.-12347-818/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-13
Bylos Nr.
A2.6.-12347-818/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11721-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
E. G.
Advokatai
Algauda Šimkūnienė
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-12347-818/2015Proceso Nr. 4-68-3-11721-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2., 2.7.4., 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Algaudai Šimkūnienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G., 2015-07-08 apie 09.44 val., (duomenys neskelbtini), ties namo Nr.2/2, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW touran“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Subaru Legacy“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš įvykio vietos E. G. pasišalino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

E. G. dėl padarytų teisės pažeidimų savo kaltę pripažino iš dalies, jis sutinka, jog dėl savo neatidumo jis sukėlė eismo įvykį bei apgadino svetimą automobilį, tačiau neigia kaltę dėl pasišalinimo. Nurodė, kad 2015-07-08 apie 9.00 val. ryte jis automobiliu „VW touran“ atvažiavo į darbą adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį bandė parkuoti gyvenamojo namo kieme, kuriame buvo daug kitų stovinčių transporto priemonių. Vairuojamu automobiliu jis lėtai judėjo atbulas bei pajuto kažkokį pasipriešinimą ir stumtelėjimą, išlipęs iš savo automobilio jis apžiūrėjo kitą šalia stovintį „Subaru“. Ant „Subaru“ priekinio bamperio valstybinio numerio tvirtinimo vietoje buvo matyti nežymus įbrėžimas, kitų apgadinimų jis nepamatė. Po to, jis su automobiliu „VW touran“ pajudėjo kiek į priekį bei vėl važiuodamas atbulas jį priparkavo aikštelėje. Nuėjo į darbą. Po kurio laiko atvykę policijos pareigūnai jam pranešė, jog jis sukėlė eismo įvykį bei apie tai nepranešė nukentėjusiajai. Nusileidęs į kiemą jis pamatė šalia stovinčio „Subaru“ ant kelio gulintį valstybinio numerio tvirtinimo rėmelį. Jam kilo abejonės, jog tai galėjo atsitikti nuo jo neatsargių veiksmų. Pažymėjo, jog po minėto kontakto jis išlipęs atidžiai apžiūrinėjo „Subaru“ ir jokių išmėtytų detalių (tame tarpe ir valstybinio numerio tvirtinimo rėmelio), nematė. E. G. pažymėjo, kad jo vairuojamas automobilis „VW touran“ šio įvykio metu sugadintas nebuvo. Papildomai jis nurodė, kad įvykio dieną jis vėžė savo mažametį sūnų į polikliniką, šiuos teiginius grindžia teismui patekta med. dokumento kopija, todėl neatmeta prielaidos, jog tą dieną buvo kiek išsiblaškęs, tyčios pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo.

Liudytoja J. G. paaiškino, kad 2015-07-08 ryte ji automobiliu „Subaru Legacy“ atvažiavo į darbą bei paliko jį stovinti (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme stovėjimo aikštelėje. Po pietų bendradarbiai ją informavo, jog yra apgadintas jos stovintis automobilis. Priėjusi prie savo automobilio pamatė, kad buvo nukritęs priekinio valstybinio numerio tvirtinimo rėmelis, pats rėmelis buvo sulenktas. Kadangi ši aikštelė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, todėl J. G. nuėjo pasidomėti kolegų, ar yra galimybė peržiūrėti vaizdo įrašą. Ji peržiūrėjo vaizdo įrašą bei pamatė, kaip atvažiavęs automobilis „VW“ važiuodamas atbulas kliudė jos stovintį „Subaru“, po to, vairuotojas (E. G.) išlipdamas iš savo automobilio apžiūrėjo apgadintą „Subaru“, vėl atsisėdo ir kažkiek pajudėjus priparkavo automobilį aikštelėje bei nuėjo. Liudytoja pažymėjo, jog vaizdo įraše gerai matyti, jog po kontakto stovintis „Subaru“, net sujudėjo. E. G. yra liudytojos bendradarbis, jam yra žinoma, jog ji vairuoja automobilį „Subaru“, tačiau jis nebuvo priėjęs ir nepasakė apie sukeltą įvykį. Pasak liudytojos, šio įvykio metu buvo apgadintas valstybinio numerio tvirtinimo rėmelis, kuris suskilęs nukrito ant asfalto, taip pat buvo apibrozdintas priekinis bamperis – dažų nubrozdinimo žymės.

Liudytojas I. P. paaiškino, kad 2015-07-08 tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pareigūną pasitiko pil. J. G., kuri paaiškino, kad buvo apgadintas kieme jos stovintis automobilis „Subaru“. Pasak J. G., ji peržiūrėjo vaizdo įrašą bei pamatė, kaip automobilis „VW“ kieme važiuodamas atbulas kliudė šalia stovintį „Subaru“ ir jį apgadino, iš įvykio vietos vairuotojas pasišalino. I. P. apžiūrėjo apgadintą „Subaru“, sugadinimų aukštis 41.5 – 46.5 cm. Dėl šio įvykio surašė tarnybinį pranešimą.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esančius vaizdo įrašus iš eismo įvykio vietos (b. l. 8), iš įrašų tūrinio buvo matyti, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kiemą atvažiavo E. G. vairuojamas automobilis „VW touran“, vairuotojas važiuodamas atbulas bando priparkuoti automobilį, judėdamas lėtai „VW touran“ kliudė iš galo stovintį „Subaru“, nuo kontakto sujudėjo „Subaru“ kėbulas, E. G. išlipa iš savo automobilio, prieina prie „Subaru“ bei apžiūri kontakto vietą. Po to, jis vėl sėdo prie savo automobilio vairo ir nuvažiuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad E. G. iškelta versija, jog jis jam inkriminuojamus pažeidimus nepadarė, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Pažeidėjo keliamą versiją teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad liudytoja J. G. nuosekliai tvirtino, kad jai priklausantį automobilį „Subaru Legacy“ stovėjimo aikštelėje apgadino E. G., bandydamas savo transporto priemonę priparkuoti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Tai, jog „Subaru“ apgadino būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtina byloje esančių vaizdo įrašų duomenys. Vaizdo įraše matyti, kaip į aikštelė atvažiavęs automobiliu „VW touran“ E. G. važiuodamas atbulas bando parkuoti transporto priemonę, lėtai judėdamas jis nepaliko saugaus tarpo iš šono bei kliudė gale stovinčio automobilio „Subaru“ priekinę dalį. Iš vaizdo įrašo tūrinio matyti, jog nuo kontakto net sujudėjo „Subaru“ kėbulas. Tai, jog vairuotojas pajuto susidūrimą patvirtina ir E. G. tolimesni veiksmais, jis po minėto kontakto iš karto sustojo, išlipo iš savo automobilio bei prieidamas arčiau apžiūrėjo „Subaru“ priekinę dalį. E. G., net buvo kiek pasilenkęs prie apgadinto automobilio. Pats E. G. teismo posėdyje nurodė, kad jis pajuto kažkokį stumtelėjimą, todėl į tai reaguodamas buvo išlipęs iš automobilio. Teismo vertinimu, jis pajuto kontaktą bei suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Teismo posėdyje liudytojas I. P. nurodė, jog namo kieme, kur buvo apgadintas automobilis „Subaru“, jį pasitiko apgadintos transporto priemonės savininkė J. G., kuri pranešė, jog vaizdo įraše yra užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės. I. P. užfiksavo apgadinimus bei nubraižė eismo įvykio schemą. Minėto liudytojo duotas paaiškinimas apie automobilių apgadinimo vietą, sutampa su apgadinimų aprašymais, kurie nurodyti minėtos eismo įvykio schemos papildyme 2 pusėje, tai yra jų aukštis ir apgadinimų pobūdis su kito automobilio apgadinimais sutampa. Liudytojų manymu, tokie apgadinimai kontaktuojant automobiliams yra girdimi ir vairuotojas negalėjo nejausti šio susidūrimo. Pažymėtina, kad E. G. neneigia fakto, jog jis važiuodamas atbulas kliudė, t. y. girdėjo pašalinį garsą, stovintį automobilį „Subaru“ bei kiek pavažiavęs kieme buvo išlipęs iš savo automobilio. Pažymėtina, kad E. G. yra apgadinto automobilio „Subaru“ savininkės J. G. bendradarbis, jam buvo žinoma, kam priklauso ši transporto priemonė, jis turėjo galimybę J. G. pranešti apie sukeltą įvykį, tačiau to nepadarė. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo duomenimis (b.l. 14-17) automobilių „VW touran“ bei „Subaru“ apgadinimų aukštis bei pobūdis sutapo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). E. G. versija, kad jis nesuvokė ir nepajuto, jog sukėlė eismo įvykį, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Taip pat liudytoja J. G. paaiškino, kad sprendžiant iš vaizdo įrašo tūrinio smūgis buvo pakankamai stiprus, nes buvo sulenktas valstybinis ženklas bei sugadintas valstybinio numerio tvirtinimo rėmelis, nuo kontakto sujudėjo automobilis „Subaru“. Teismo manymu, pažeidėjas suprato ir suvokė, kad dėl jo neatsargių veiksmų kilo minėtas eismo įvykis bei norėdamas įsitikinti buvo išlipęs iš automobilio. Teismas neturi pagrindo netikėti J. G. bei I. P. paaiškinimais, be to, kaip jau buvo nurodyta, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, jog kelyje vairuotojai turi būti itin atsargūs ir dėmesingi – privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad pažeidėjas negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį, todėl teismas mano, jog E. G. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad E. G. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas vienas automobilis, žmonės nenukentėjo. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, E. G. išlaiko tris mažamečius vaikus.

Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį E. G. paskirtos didelės baudos dydis bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemonių atėmimas) rūšies jam neskirti bei mažinti piniginės baudos dydį. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 286 str. - 287 str., teismas,-

nutarė:

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskirti 29 (dvidešimt devynių) eurų baudą.

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti E. G. galutinę bausmę – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius