Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant ieškovei O. Č., ieškovės atstovei advokatei I. I., atsakovei S. P., atsakovės S. P. atstovui advokatui A. M., atsakovui Z. P., atsakovų Lietuvos valstybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vyresniajai specialistei G. R., trečiojo asmens – individualios įmonės „Vilkaraistis“ - atstovui D. Č., trečiojo asmens - J. B. įmonės – atstovui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal O. Č. ieškinį S. P., Z. P., Lietuvos valstybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys tretieji asmenys IĮ “Vilkoraistis”, J. B. IĮ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė G. R. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2007 metų lapkričio mėnesį D. Č. su komisija nuvyko į vietą nustatyti O. Č. sklypo ribas. Jis matavimo metu sukasė kapčius. Visi sutiko su nustatytomis ribomis ir pasirašė. Nustatant ribas, buvo vadovautasi žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriame buvo tik sklypų numeriai. Koordinatės, nurodytos ieškinyje, nėra suderintos, nepasirašytos ir neregistruotos Registrų centre. Iš Gilūtų kolūkio valdybos protokolo bei 1974-05-29 nubraižyto šio sklypo plano seka, kad P. buvo skirtas penkiolikos arų sklypas, todėl teigti, kad šiandien ieškovė O. Č., kuriai suformuotas 36 arų sklypas, yra nuskriausta, būtų neteisinga. Iš kadastrinių matavimų ir generalinio plano skirtumų matyti, kad S. P. atsisakė dalies generaliniame plane nurodyto ploto. Ieškovė iki šiol nėra pateikusi nekilnojamojo turto kadastro išrašo - nėra pateikusi nei rūsio, nei pamatų, nei šulinio teisinės registracijos. Abrisas yra sudedamoji nuosavybės atkūrimo bylos dalis, kuris nesuteikia teisinio pagrindo suformuoti didesnį plotą. Geodezinius planus galima būtų patikslinti tik tuo atveju, jei ieškovas su atsakovu susitartų gražiuoju. Be to, šiandien nėra jokių duomenų, kad ieškovė yra namų valdos naudotoja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei O. Č. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, kiemo rūsys, pirtis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Ignalinos rajono savivaldybėje (t. 1, b. l. 15), kuriuos ieškovė paveldėjo po motinos G. P. mirties. Žemės sklypas, kuriame yra šie statiniai, nuosavybės teise priklauso valstybei. 1974-04-16 Gilūtų kolūkio valdyba protokolu Nr. 5 ieškovės tėvui V. P. (P.) išskyrė 0,15 ha ploto žemės sklypą individualaus namo ir ūkio pastato statybai naudotis neterminuotai (t. 1, b. l. 11). Pagal šį protokolą 1974-05-29 buvo nubraižytas išskirto sklypo planas, kurį patvirtino Ignalinos rajono architektas (t. 1, b. l. 12). 1974-06-28 tarp Gilūtų kolūkio ir V. P. (P.) buvo pasirašyta sutartis apie žemės sklypo pardavimą individualaus gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje (t. 1, b. l. 14). UAVA 2000-08-30 įsakymu.Nr. (duomenys neskelbtini), kuris byloje nėra ginčijamas, buvo patvirtintas VĮ “Valstybinis žemėtvarkos institutas” 1999-2000 parengtas Ignalinos rajono Mielagėnų seniūnijos Gilūtų kadastrinės vietovės žemės reformos projektas (t. 1, b. l. 24), pagal kurį ieškovės motinai G. P. buvo suformuoti 2,98 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypai, išsinuomoti iš valstybės (t. 1, b. l. 118). Ieškovės namų valdos sklypas ribojasi su atsakovų S. P. ir Z. P. priklausančia namų valda. Pagal žemėtvarkos projektą atsakovams S. P. ir Z. P. buvo suformuoti 3 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai, iš jų ir 0,2050 ha dydžio namų valdos žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė O. Č. 2007-10-16 kreipėsi į UAVA su prašymu paskirti komisiją, kuri paženklintų žemės sklypų ribą tarp jos ir atsakovės S. P. žemės sklypų. 2007-11-23 buvo sudarytas V. P. (P.) 0,36 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo abrisas, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuriuos pasirašė ieškovė O. Č. ir atsakovė S. P. (t. 1, b. l. 35, 36). J. B. įmonė atsakovės S. P. prašymu 2008-04-26 nustatė atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis ir sudarė žemės sklypo planą (t. 1, b. l. 37). UAVA Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius, patikrinęs atsakovės S. P. žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą, nustatė, kad žemės sklypo planas yra parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo riba atitinka teritorijų planavimo dokumentu suformuotas žemės sklypo ribas, ir, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės motina suderino jai suprojektuotų namų valdos žemės sklypo plotą bei ribas, į ieškovės sutikimą su paženklinto namų valdos sklypo ribomis ir plotu, 2008-05-22 suderino 2008-04-26 atsakovų 2050 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų planą (t. 1, b. l. 37). Utenos apskrities viršininkas 2008-06-19 įsakymu Nr. 14-1019 patvirtino S. P. ir Z. P. sklypo žemės kadastro duomenis ir įsakė Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui šį sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t. 2, b. l. 7). Utenos apskrities viršininko 2008-09-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. buvo leista pirkti iš valstybės naudojamą 0,2050 ha namų valdos žemės sklypą, esantį Gilūtų kaime, Mielagėnų seniūnijoje, Ignalinos rajone, už 842,40 Lt (t. 1, b. l. 122). 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, sumokėję 842,40 Lt, šį žemės sklypą atsakovai S. P. ir Z. P. įsigijo iš valstybės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (t. 1, b. l. 119-120). 2008-11-26 valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktu žemės sklypas buvo perduotas atsakovams (t. 1, b. l. 121). UAB ITIC įmonė O. Č. prašymu 2010-11-23 nustatė ieškovės žemės sklypo kadastro duomenis ir sudarė žemės sklypo planą (t. 3, b. l. 29), kuriame pažymėtas ginčijamas plotas.

Iš ieškinio ir šalių paaiškinimų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovų Puzirauskų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Pažymėtina, kad tokią šios bylos ginčo esmę buvo nurodžiusi ir Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009-04-16 nutartyje (t. 1, b. l. 81-82).

Sprendžiant tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų, naudotojų esančius ginčus dėl žemės sklypų ribų turi būti vadovaujamasi CK 4.45 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2004). Pagal CK 4.45 str. ribų neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo žemės sklypo ribas, į sklypuose esančius statinius, į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus, nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus. CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismine tvarka. Tokia tvarka žemės sklypo ribos nustatomos esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypų savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą - sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-11-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010, konstatavo, kad pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Kaip ir kiekvienu atveju esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus.

Atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys (taip pat ir sklypo ribos) buvo nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuoti kadastro dokumentuose ir įrašyti į kadastrą. Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalis). Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustačius žemės sklypo ribas, jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje.

Byloje esantis ginčijamas abrisas ir Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad ieškovei sklypų ribos buvo žinomos ne tik iš dokumentų, bet ir buvo žinoma, kur vietoje yra jos ir atsakovų sklypus skirianti riba. Ieškovė teisme paaiškino, jog abrisą pasirašė tik dėl to, kad D. Č., įkalęs riboženklius, paaiškino jai, kad iki riboženklio bus žemė, kurią ji galės tik arti, o toliau bus trijų metrų pločio žalia juosta, kuri taip pat priklausys jai. Be to, abrise buvo nurodyta, kad žemės sklypo plotas yra 36 arai. Tačiau pirminiame ieškinyje O. Č. buvo nurodžiusi visai kitas aplinkybes - apie riboženklius ji tada nieko neminėjo ir nurodė, kad abrisą ieškovė pasirašė dėl suklydimo, kadangi tarp taškų 3–4 buvo nurodyti du skaičiai, o ji yra silpnaregė, todėl neįžiūrėjo ties skaičiumi 23,6 nubraižytos punktyrinės linijos, o projekto autorius nepaaiškino ribų nustatymo abrise įrašytų duomenų ir ženklinimo reikšmės (t. 1, b. l. 3-9). Tokie prieštaringi ieškovės teiginiai vertintini kaip siekimas suklaidinti teismą. Matininkas D. Č. paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo ginčas dėl ribos tarp jų sklypų, tačiau galų gale jos susitarė, ir jis įtvirtino riboženklius jų suderintoje vietoje. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė, ir ieškovė. Abi jos pasirašė ant D. Č. sudaryto abriso bei sklypo ribų nustatymo akto ir nekėlė jokių klausimų. Pažymėtina, jog niekas neneigė ir to fakto, kad ieškovės naudojamo sklypo ribų nustatyme dalyvavo jos sutuoktinis N. Č., turintis teisinį išsilavinimą (t. 2, b. l.129-130), su kuriuo ieškovė derino dokumentų dėl sklypo ribų nustatymo pasirašymo klausimus. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad Žemės ūkio ministerijos 1993-03-31 įsakymu Nr. 174 patvirtintoje Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikoje nustatytos ribų tarp gretimų valdų savininkų (žemės naudotojų) derinimo tvarka nebuvo pažeista, nes riba tarp gretimų valdų buvo nustatyta dalyvaujant abiejų valdų esamam ar būsimam savininkui, ar naudotojui, kurie savo parašais patvirtino, kad jų interesų konflikto nėra. Taip pat akivaizdu, kad J. B. įmonei 2008-04-26 rengiant 2050 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ir nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nebuvo būtinumo atlikti šio sklypo ir atsakovės sklypo ribos paženklinimo darbus, t. y. paženklinti sklypą riboženkliais ar atstatyti sunaikintus riboženklius, nes riboženkliai buvo įtvirtinti dar 2007-11-23. Ir ieškovė neginčija, kad P. žemės sklypo plane (t. 1, b. l. 37) nurodyta žemės sklypo riba 6-8, ir jos žemės sklypo plane nurodyta riba 1-2, sutampa su D. Č. įtvirtintais riboženkliais. Taigi, 2008-04-26 suformuoto P. žemės sklypo riba visiškai atitiko šalių 2007-11-23 suderintą ribą, todėl teismas konstatuoja, kad 2050 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis Gilūtų kaime, Mielagėnų seniūnijoje, Ignalinos rajono savivaldybėje, buvo suformuotas bei 2008-11-26 atsakovams parduotas teisėtai ir kad šis pardavimas nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Teismas taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju riba 6-8 tarp šalių žemės sklypų yra aiški iš esamų dokumentų, todėl nėra sąlygų taikyti CK 4.25 straipsnį ir nėra pagrindo ją nustatyti kitaip, nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nepakeitus sklypų ribos, būtų kažkokiu būdu suvaržytos ieškovės galimybės naudotis sklypu ar sklype esančiais jai priklausančiais pastatais.

Be to, būtina pažymėti, kad ieškovė apie jos ginčijamų riboženklių pastatymą sužinojo 2007-11-23, kai jos pačios iniciatyva buvo sudarytas V. P. (P.) žemės sklypo ribų nustatymo abrisas ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuriais vadovaudamasi J. B. įmonė 2008-04-26 nustatė atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis ir sudarė žemės sklypo planą. Tokiu būdu, beveik pusę metų, iki 2008-04-26, ieškovė dėl riboženklių ir sklypų ribų neturėjo niekam jokių pretenzijų ir neginčijo jos sklypo paženklinimo, todėl atsakovai turėjo teisę pagrįstai manyti, kad ginčo dėl žemės sklypų ribų nėra, ir kad jie gali išsipirkti jų naudojamą valstybinės žemės sklypą. Teismas mano, kad, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, šiuo atveju turi būti apsaugotos atsakovų ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas mano, kad patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2007-11-23 sklypo Nr. 35-1 ribų nustatymo abrisą ir 2007-11-23 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei 2008-05-22 UAVA 2008-04-26 parengto 2050 kv. m žemės sklypo kadastrinių matavimų plano suderinimą, 2008-06-09 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“, 2008-09-25 UAVA įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo pirkti žemės sklypą Ignalinos rajone“, 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008-11-26 valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą dalyje dėl ginčijamo 80 kv. m ploto yra nepagrįsti ir todėl turi būti atmesti. Pripažinus, kad atsakovai teisėtai įsigijo 2050 kv. m žemės sklypą, esantį Gilūtų kaime, Mielagėnų seniūnijoje, Ignalinos rajone, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir su tuo susijusio reikalavimo dėl 6000 Lt priteisimo neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, ieškovė ir atsakovė 100 procentų atleistos nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.