- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 1-130-853/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13067-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kaltinamasis
- P. J., T. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant prokurorui P. G., nukentėjusiajam A. S., jo įstatyminei atstovei D. S., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. P., kaltinamiesiems P. J. ir T. A., jų gynėjui advokatui A. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 12 klasėje, administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį,
ir T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 12 klasėje, baustas administracine tvarka, 2014-02-20 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BPK 212 straipsnio 8 punktą ir BK 93 straipsnį, neteistas,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. ir T. A. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: 2015 metų kovo 4 dieną apie 11 valandą, viešoje vietoje - ties Vytauto g. 22 namu, Viekšnių miestelyje, Mažeikių rajone, veikdami kartu bendrais veiksmais, be jokios priežasties, išlipę iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ir vairuojamo V. M., sudavė kojomis ir rankomis, šaligatviu einančiam nepilnamečiui nukentėjusiajam A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių, taip nukentėjusiajam A. S., sukėlė fizinį skausmą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis P. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai, parodė, jog tai įvyko 2015-03-04 ryte, kadangi nebuvo mokykloje dviejų pamokų tai išvažiavo pasivažinėti. Atvažiavo į Viekšnius, kur vienoje gatvėje jam pasirodė, jog praeinantis jaunuolis apspjovė jų automobilį. Jie sustojo išlipo pasižiūrėjo, ir pasirodė, jog automobilis apspjautas, todėl įlipus į automobilį privažiavo prie jaunuolio. Jis išlipęs iš automobilio priėjo prie jaunuolio ir šiam trenkė smūgį į galvą, po to į pilvo sritį bei iš kojos spyrė į šoną ar pilvą. Tada priėjo draugas T. A., kuris jaunuoliui taip pat spyrė 3-4 smūgius. Su nukentėjusiuoju susitaikė ir sutarė dėl žalos atlyginimo. Labai gailisi dėl padarytos veikos.
Kaltinamasis T. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai, parodė, jog nebuvo mokykloje dviejų pamokų tai išvažiavo pasivažinėti. Atvažiavo į Viekšnius, kur vienoje gatvėje P. J. pasirodė, jog praeinantis jaunuolis apspjovė jų automobilį. Jie sustojo išlipo pasižiūrėjo, ir pasirodė, jog automobilis apspjautas, todėl įlipus į automobilį privažiavo prie jaunuolio. P. išlipęs iš automobilio priėjo prie jaunuolio ir šiam trenkė smūgį į galvą, po to į jo kūną, kiek tiksliai smūgių sudavė P. J. negali pasakyti. Tada jis priėjęs jaunuoliui taip pat spyrė 3-4 smūgius į kūną. Su nukentėjusiuoju susitaikė ir sutarė dėl žalos atlyginimo. Labai gailisi dėl padarytos veikos.
Nukentėjęs A. S. patvirtino, kad su kaltinamaisiais susitaikė ir sutarė dėl žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo A. S. įstatyminė atstovė sutiko, jog jos sūnus su kaltinamaisiais susitaikė ir pretenzijų neturėjo.
Kaltinamiesiems P. J. ir T. A. po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškus, kad prisipažįsta esą kalti ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinkant, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius ir įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintų įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kaltinamieji ir jų gynėjas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų P. J. ir T. A. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
- 2015-03-04 pranešimu ROIK 0115000113680, kuriame nurodyta, jog A. S. pranešė, jog jį iš chuliganiškų paskatų užpuolė ir sumušė nepažįstami 5 jaunuoliai (12 b. l.);
- 2015-03-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame A. S. parodė, jog 2015-03-04 apie 11 val. Mažeikių r., Viekšnių mstl., Vytauto gatvėje buvo sumuštas 4-5 jaunuolių, kurie sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Jaunuoliai buvo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1-3, 7-8 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo A. S. parodymai, kur jis parodė, kad 2015-03-04 apie 11 valandą, einant namo, Viekšnių miestelyje ,Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 22, sustojo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipę jaunuoliai pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis. Vaikinai buvo 18 -19 metų. Tokiu vaikinų elgesiu yra pasipiktinęs (1 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. M. parodymais, kur jis parodė, kad jis turi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kuri registruota jo vardu. 2015-03-04 ryte nuo 8 val., buvo mokykloje (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, kur mokosi 12 klasėje. Apie 10 val., buvo laisvos dvi pamokos, jis su draugais P. J., T. A., L. Š., nusprendė nusipirkti kuro ir važiuoti pasivažinėti. Užsipylė kuro ir išvažiavo pasivažinėti, jis vairavo automobilį. P. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, T. ant galinės dešinėje pusėje sėdynės, o L. už jo. Besivažinėdami, užsuko į Mažeikių r., Viekšnių miestelį. Važiuodami Viekšnių miestelyje centre pagrindine gatve, važiavo pagrindine gatve link kelio Kuršėnai-Mažeikiai ir pasuko į kairę, į esančią gatvę. Gatvių pavadinimų nežino. Važiuojant gatvele pamatė priešais kairėje pusėje pareinantį nepažįstamą vaikiną, su kuriuo prasilenkė. Kažkuris pasakė, kad minėtas vaikinas apspjovė jo automobilį. Jis iš karto sustojo, visi išlipo iš automobilio. Jis vaikino paklausė, kodėl apspjovė automobilį? Vaikinas atsisuko, nusišypsojo, nieko nesakęs nuėjo. Tada susėdo atgal į automobilį, kiek pavažiavę, kokius 20 metrų, apsisuko ir grįžo prie toliau einančio vaikino. Tada privažiavus prie vaikino, jis pristojo prie vaikino, iš automobilio išlipo P. ir T., jis su L. Š. pasiliko sėdėti automobilyje. Matė, kaip T. su P. nuėjo prie vaikino. Atsisukęs pamatė, jog jie trise stumdosi. Kas ir kur sudavė smūgius nematė. Jis tai pamatęs, kad jie susistumdė, pavažiavo apie 5-10 metrų į priekį ir sustojo. Netrukus maždaug po 2-5 minučių į automobilį grįžo T. su P., kurie įsėdo į automobilį ir pasakė, kad su vaikinu susistumdė. Daugiau jam T. su P. nieko nepasakojo. Kai nuvažinėjo, vaikinas ėjo jiems iš paskos. Jie grįžo į (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą toliau į paskaitas. 2015-03-05 ryte apie 10 val., jo automobiliu, jis su T. ir P. važiavo į mokyklą, kelyje Tryškių miestelio centre juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad yra gautas pareiškimas dėl 2015-03-04 viešosios tvarkos pažeidimo Mažeikių r., Viekšnių miestelyje, jis suprato, jog dėl vaikino, su kuriuo susistumdė T. ir P. (14 b. l.);
- 2015-03-10 žalos atlyginimo dokumentu, kuriame nurodyta, jog A. S. neturi pretenzijų dėl užpuolimo, nes sutarė dėl moralinės žalos atlyginimo (57 b. l.).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos, padarytos 2015 m. kovo 4 d., metu (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.
Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai – kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).
Bylos duomenys – nukentėjusiojo A. S., liudytojo V. M., parodymai – patvirtina, kad P. J. ir T. A. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be jokios priežasties kibo prie nukentėjusiojo A. S. sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis. Įžūlus kaltinamųjų elgesys patvirtina juos veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamieji suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartis Nr. 2K-796/2007). Minėti P. J. ir T. A. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – miestelio gatvėje dienos metu, todėl teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji smurtaudami suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutriks įprasta viešoji tvarka.
Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl P. J. ir T. A. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. pažeidus viešąją tvarką.
Kaltinamųjų P. J. ir T. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors kaltinamieji veiką padarė bendrais veiksmais, tačiau įvertinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė spontaniškai be išankstinio susitarimo, todėl teismas nepripažįsta sunkinančia aplinkybe, jog veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 1dalies 1 punktas).
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios kaltinamųjų P. J. ir T. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nes: kaltinamieji P. J. ir T. A. prisipažino padarę nusikalstamą veiką; savo noru atlygino žalą; susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jie anksčiau nėra teisti, t. y. P. J. nėra teistas (22 b. l.), T. A. nėra teistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį (34, 35-38 b. l.) bei bausti administracine tvarka (24, 41 b. l.) ir nėra buvę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, taip pat į tai, jog abu kaltinamieji yra (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 12 klasės moksleiviai, jog nusikalstama veika padaryta ne suplanuotai, o spontaniškai kaip atsitiktinė veika, kaltinamieji P. J. ir T. A. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).
Kaltinamiesiems P. J. ir T. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.
Vadovaujantis BK 106 straipsnio 2 dalimi iš P. J. ir T. A. valstybės naudai išieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, kurias sudaro 22,23 € (61 b. l.). Kadangi kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog jie sutinka apmokėti jo dalyvavimo procese patirtas išlaidas, todėl iš kiekvieno kaltinamojo priteistina po 11,11 €.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.
P. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
T. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.
T. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Išieškoti iš P. J. ir T. A. po 11,11 € (vienuolika eurų 11 euro centų) iš kiekvieno, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Išaiškinti P. J. ir T. A., jog jeigu jie per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jie per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.