Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1877-891/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-05-13
Bylos Nr.
1-1877-891/2014
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01438-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
J. N.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1877-891/2014Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01438-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.1; 1.2.4.8.2; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2013-10-08, apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad stumdė savo sugyventinę - nukentėjusiąją A. S., tampė ją už plaukų, trenkė jai kumščiu į veidą ne mažiau keturių kartų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat J. N. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2013-11-18, apie 19.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad du kartus pastūmė savo sugyventinę - nukentėjusiąją A. S., dėl to ji pargriuvo ant dešinės rankos. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiajame žaste, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, minkštųjų audinių patinimas dešinio riešo srityje.

Šiais savo veiksmais J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

J. N. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo J. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-10-09 grįžo namo apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pastebėjo, kad A. S. taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio. A. S. davė jam vakarienę, jis pavalgė kambaryje. Tada žiūrėjo televizorių, tuo pat metu jis vienas gėrė degtinę. A. su vaikais buvo savo sesers J. kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. jis nuėjo į kambarį, kur buvo A. su vaikais, norėdamas paimti savo sūnų A. N., gim. 2009-07-03. Jis nuėjęs, pakvietė sūnų, kad jis eitų miegoti. Vaikas su juo eiti miegoti nenorėjo, todėl A. kažką pasakė, tačiau jis neatsimena ką. J. N. jai atsakė, kad tai yra jo sūnus ir jis nori, kad jis jau eitų ilsėtis, kadangi buvo jau vėlu. Kai ji J. N. kažką pasakė, jis jai trenkė delnu per veidą. Daugiau jis jos nemušė, kadangi A. vyresnysis sūnus O. užsuko jo rankas už nugaros, o A. jam tuo metu trenkė lėkšte per galvą. Kai J. N. norėjo išeiti iš kambario, A. durimis privėrė jam ranką. Tada jis nuėjo į kambarį, kuriame gyvena su A., žiūrėjo televizorių. Maždaug po 15 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į policijos komisariatą. Konfliktų su A. S. yra turėję ir anksčiau (b. l. 106, 107).

Papildomos apklausos metu kaltinamasis J. N. parodė, kad 2013-10-09 grįžo namo apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pastebėjo, kad A. S. taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio. A. S. davė jam vakarienę, jis pavalgė kambaryje. Tada žiūrėjo televizorių, tuo pat metu jis vienas gėrė degtinę. Ala su vaikais buvo savo sesers J. kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. jis nuėjau į kambarį, kur buvo A. su vaikais, norėdamas paimti savo sūnų A. N.. J. N. nuėjęs, pakvietė sūnų, kad jis eitų miegoti. Vaikas su juo eiti miegoti nenorėjo, todėl A. kažką pasakė, tačiau jis neatsimena ką, jis jai atsakė, kad tai yra jo sūnus ir jis nori, kad jis jau eitų ilsėtis, kadangi buvo jau vėlu. Kai ji J. N. kažką pasakė, jis jai trenkė delnu per veidą. Paskui sudavė jai į veidą kumščiais, taip pat ir į kitas kūno vietas, tačiau kiek kartų ir kur tiksliai sudavė, jis neatsimena. Gailisi padaręs šią veiką ( b. l. 117, 118).

Šalies argumentai

J. N. taip pat nurodė, kad 2013-11-18 vakare, apie 19.00 val., atėjo pas A. S. aplankyti savo sūnaus A. N.. Tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis kilo J. N. neatsimena. Konflikto metu jis A. pastūmė, ji nugriuvo. Ant kurios pusės ji nugriuvo ir kur užsigavo jis neatsimena. Po to jis išėjo į koridorių, kur vėl A. pastūmė, ji vėl nugriuvo. J. N. taip pat neatsimena kaip ji nugriuvo. Dėl šio savo poelgio jis taip pat labai gailisi. Daugiau jokių reikšmingų įvykio aplinkybių nurodyti negali, kadangi neatsimena (b. l. 115, 116).

Nukentėjusiosios A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2013-10-08, apie 19.30 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (šis butas yra socialinis būstas, skirtas jos mamai T. S., kuri jame negyvena apie metus) grįžo jos sugyventinis J. N., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis nusiprausė ir liepė jai atnešti vakarienę. Kol jis valgė, ji buvo savo sesers J. S. kambaryje su savo vaikais: A. N. bei E. Č.. Tuo metu J. N. jos kambaryje valgė bei gėrė degtinę. Apie 21.00 val. į sesers kambarį atėjęs J. pradėjo ant jos rėkti, stumdyti, tampė už plaukų, trenkė ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu į veidą. Taip pat jis mušė ir kitas kūno vietas, tačiau kur tiksliai pasakyti negali, kadangi neatsimena. Kai jis ją mušė, ji jautė fizinį skausmą. Vėliau pastebėjo kraujosruvą po kairia akimi, taip pat buvo sumušta lūpa. J. N. 2013-10-08 ją sumušė ne pirmą kartą, taip yra buvę ir anksčiau. Maždaug prieš keturis metus ji kreipėsi į policiją dėl sumušimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ji atleido J. N.. A. S. yra kvietusi policijos pareigūnus dėl konflikto su J. N. ne kartą. Ji su vaikais: O. B., A. N. bei E. Č. gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji nori, kad J. N., bute esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyventų, išsikraustytų. Taip pat nenori su juo bendrauti. A. S. nenori, kad policijos pareigūnai praneštų apie minėtą įvykį specializuotos pagalbos centrui (b. l. 15, 16).

Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad 2013-11-18, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose tarp jos ir neblaivaus jos sugyventinio J. N. kilo žodinis konfliktas. J. N. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir rėkė, kad tuoj sumuš. Po to, būnant kambaryje, jis ją stipriai pastūmė ir ji krisdama susitrenkė dešinę ranką į spintą. Po to ji paskambino savo draugei V. A., kad ateitų pas ją į namus. Atėjusi V. A. koridoriuje pamatė, kaip J. N. ją dar kartą pastūmė ir ji nukrito ant tos pačios skaudančios rankos. Tuomet jinai sušuko, kad kviečia policiją. Tai išgirdęs J. N. išbėgo iš buto ir pasišalino. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba, kuri nukentėjusiąją nuvežė į Vilniaus respublikinę universitetinę ligoninę, kur diagnozuotas stiprus dešinės rankos sumušimas. Bute taip pat buvo jos nepilnamečiai vaikai O. B., A. N., ir E. Č., tačiau jie konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje. Daugiau jokių reikšmingų įvykio aplinkybių nurodyti negali (b. l. 17, 18)

Nukentėjusioji papildomai nurodė, kad po 2013-10-08 įvykio ji su J. N. matėsi kiekvieną dieną. Jis ateidavo aplankyti savo sūnaus A. N.. A. S. jį įsileisdavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai ateidavo aplankyti savo sūnaus, J. N. būdavo blaivus. A. S. su juo kalbėdavosi apie sūnų, jis jos prašė, kad ji jam atleistų, sakė, jog nepamena kaip ją mušė. Ji jam siūlė kurį laiką pagyventi atskirai, o po to ji pagalvos, ar jam atleisti. 2013-11-18 J. N. atėjo vėl aplankyti sūnaus, ji nepastebėjo, kad jis būtų apsvaigęs nuo alkoholio. Ji pati įleido J. N. į butą. Visus kartus, kai jis ateidavo pas ją, ji pati jį įsileisdavo. J. N. vėl jos prašė jos atleidimo, sakė, jog ją myli. Kai jis atėjo, ji gamino vakarienę. Nukentėjusioji jo paprašė, kad jis nuskųstų bulves, bet J. N. pradėjo ant jos rėkti, išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad jai trenks. Tada jis ją smarkiai pastūmė ir ji nugriuvo ant žemės ant dešinio šono, dėl to patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji atsikėlė ir išėjusi iš kambario į virtuvę, paskambino V. N. ir paprašė, kad ji ją palydėtų į Lazdynų ligoninę. V. N. žadėjo ateiti po 20 minučių. Jai atėjus nukentėjusioji nuėjo atidaryti durų. Prie durų taip pat atėjo ir J.. Jis pradėjo klausinėti V. ko ji čia atėjo. Jai paaiškinus, kad ji atėjo pas nukentėjusiąją, J. pradėjo rėkti ir ją stumti iš buto, pasakė, kad pats palydės A. į ligoninę. Paėmęs nukentėjusiąją už kairės rankos, J. N. ją pastūmė, ji vėl nugriuvo ant žemės ir užsigavo dešinę ranką. Visa tai matė V., kuri pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Tai išgirdęs J. išėjo. Kai atvyko policijos pareigūnai, po 10 minučių atvyko ir greitoji pagalba. A. S. išvežė į ligoninę, kartu važiavo ir V.. Po šio įvykio J. nukentėjusiajai skambina kiekvieną dieną, klausia apie sūnų, kaip jie toliau gyvens, prašo atleidimo (b. l. 19, 20).

Nepilnamečio liudytojo O. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2013-10-08, apie 21.00 val. jis grįžo į namus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dėdė J. N., kuris gyvena su jo mama, ir yra jo brolio A. N. tėvas, jau buvo grįžęs, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis turėjo butelį degtinės ir keturis litrus alaus (matė ant žemės butelius). Mama su sugyventiniu barėsi, dėl ko jis nežino. Po to jie nuėjo į atskirus kambarius. Mama nuėjo į tetos J. S. kambarį, o J. liko tame pačiame kambaryje, kuriame jie gyvena. O. B. nuėjo į virtuvę valgyti. J. atėjo į tetos J. kambarį ir pradėjo rėkti, kodėl nemiega A.. Mama pasakė, kad A. nenori miegoti. Tada J. priėjo prie jo mamos ir užsimojo trenkti. Tada O. B. atsistojo tarp jų ir J. mamai netrenkė. O. B. pasakė jam, kad eitų miegoti į savo kambarį. O. B. nuėjo į savo kambarį, tačiau išgirdo, kad tetos kambaryje vyksta muštynės. Kai atėjo į tą kambarį, mama gynėsi lėkšte. J. mamai trenkė kumščiu, tačiau kiek kartų ir į kurias kūno vietas jis nematė. Po to kai J. mamai trenkė, tada ji jam trenkė lėkšte per galvą. Jie abu stumdėsi. O. B. laikė dėdę už rankų, kad jis nemuštų mamos ir sakė, kad negąsdintų vaikų: A. ir E.. Besistumdant mamai ir dėdei J., jie sudaužė sekciją. Po to J. tapo dar agresyvesnis ir pradėjo mušti mamą kumščiais per veidą, sudavė ne mažiau šešių, septynių smūgių, taip pat ją mušė į įvairias kūno vietas. Mama paėmė puoduką ir juo trenkė J. per galvą. Tada atėjo tetos J. sugyventinis P., kuris nuramino J. ir jis nuėjo į savo kambarį, o mama liko pas tetą. O. B. nuvedė į močiutės kambarį vaikus ir mamą. J. vėl atėjo paimti A., kad jis miegotų su juo. Mama pasakė, kad J. išeitų, nes A. nenori su juo būti. Jie vėl susistumdė ir O. B. dėdę J. išstūmė iš kambario, pasakė, kad eitų į savo kambarį miegoti. J. jam kažką necenzūriniais žodžiais pasakė, tačiau nepamena ką ir vėl norėjo užeiti į kambarį, tačiau jie su mama jo neįleido ir mama užrakino duris. Tada mama paskambino policijos pareigūnams. Kai atvyko policijos pareigūnai, dėdė J. elgėsi ramiai lyg nieko nebūtų atsitikę. Anksčiau mama su dėdė J. konfliktuodavo, taip pat buvo kviesti policijos pareigūnai. Nori pridurti, kad to konflikto metu buvo tetos J. draugė L., kurią jis išvadino necenzūriniais žodžiais ir kuriai trenkė delnu per veidą (b. l. 27, 28).

Liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2013-10-08, apie 21.00 val. ji buvo svečiuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pas draugę J. S.. Jos bendravo. Tame pačiame kambaryje buvo ir J. sesuo A. S., kuri taip pat gyvena tame pačiame bute. Taip pat su jomis buvo du A. mažamečiai vaikai. Joms bendraujant į kambarį įėjo A. draugas J.. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. J. vos tik įėjęs į kambarį, pradėjo rėkti ant A., ją vadino visokiais žodžiais. A. atsistojus ir priėjus prie jo, J. jai trenkė ir A.nugriuvo ant lovos, ant kurios sėdėjo L. M. ir A. sūnus. Tada atsistojusi A. pradėjo šaukti ką jis daro, jį stumdė. Tada J. A. kumščiais trenkė į įvairias kūno vietas po kelis kartus, tiksliai ji nurodyti į kurias ir kiek negali, kadangi neatsimena. Tuo metu ji paėmusi A. vaiką ant rankų atsistojo juos skirti, tačiau jos niekas neklausė, J. ją pastūmė. Tada ji paėmė abu vaikus, pasitraukė į šalį ir viską stebėjo. Į kambarį įbėgo Alos vyriausiasis sūnus, kuris bandė J. patraukti nuo A.. Tada A. išbėgo į savo kambarį paimti mobiliojo ryšio telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Alai išėjus iš kambario, J. taip pat išėjo ir nuėjo į savo kambarį. Atvykę policijos pareigūnai išvežė J. į policijos komisariatą (b. l. 29, 30).

L. V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji pažįsta A. S., kadangi jos su ja buvo kaimynės, kai V. A. gyveno (duomenys nesklebtini). Tiksliai nurodyti datos negali, kadangi nepamena, jai paskambino A. ir paprašė ateiti, kadangi ją muša J. N.. V. A. pas juos atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Eidama laiptais ji išgirdo šaukiančią A.. Užėjusi į butą pro neužrakintas duris, koridoriuje ji pamatė A. ir J.. Jai užėjus, J. smarkiai pastūmė A. ir jinai nugriuvo ant grindų, tada jis priėjo prie gulinčios A. ir spyrė jai vieną kartą į pilvą. A. krito ant dešinės pusės. Tada jis atsisuko į V. A., piktai pasižiūrėjo, išvadino necenzūriniais žodžiais. V. A. jo išsigando, todėl išėjo iš buto. Darydama duris A. pasakė, kad iškvies policiją. Išėjusi į laiptinę, ji sustojo laiptinės aikštelėje. Tada J. atidarė duris, tuo momentu ji išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną, norėdama skambinti į policiją. Jis pradėjo eiti link jos, todėl ji nusileido vienu aukštu žemiau. J. praėjo pro ją ir išėjo į kiemą. Tada ji grįžo pas A. į butą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją pagalbą. A. labai verkė, sakė, kad jai skauda ranką. Daugiau neatsimena reikšmingų įvykio aplinkybių (b. l. 31, 32).

2013-11-19 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamų veikų padarymo vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 13-14);

2013-10-10 akistatos su A. S. metu J. N. prisipažino sudavęs jai smūgius (b.l. 33-34);

2013-10-08 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2013-10-08, apie 22.18 val., atvykus policijos pareigūnams į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. S. buvo pamušta kairė akis, lūpos buvo kruvinos, nuo abiejų sugyventinių sklido alkoholio kvapas (b. l. 37-38);

2013-11-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3831/13(01), kurioje nurodyta, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, minkštųjų audinių patinimas dešinio riešo srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku (2013-11-18). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 48-49);

Ieškiniu dėl žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl A. S. gydymo buvo padaryta 173,56 Lt dydžio turtinė žala (b.l. 62-64). Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė, kadangi sudarė su J. N. žalos atlyginimo sutartį (b.l. 68).

Alkotesterio rodmenimis, kuriais 2013-10-08 J. N. buvo nustatytas 1,95 promilės girtumo laipsnis (b. l. 84).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-10-08 stumdė savo sugyventinę A. S. , tampė už plaukų, trenkė ne mažiau keturių kartų kumščiu į veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Taip pat jis, būdamas neblaivus, 2013-11-18 du kartus pastūmė savo sugyventinę A. S., kuriai nukritus buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairiajame žaste, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, minkštųjų audinių patinimas dešinio riešo srityje. Kaltinamojo J. N. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. N. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu (b. l. 125, 126).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai žmogaus sveikatai), į nustatytą kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. J. N. praeityje neteistas, buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, girto pasirodymą viešoje vietoje, pasipriešinimą policijos pareigūnams (b. l. 73-75), Sodros duomenimis nedirba (b. l. 78). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 71, 72), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b. l. 70).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma J. N. vienerių metų ir šešių mėnesių subendrinta laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra adekvati padarytiems nusikaltimams.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu J. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-10-09, 00.10 val. iki 2013-10-10, 15.46 val. (2 paros) (b. l. 109, 110). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotas policijos įstaigoje - paliekamos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 122-123, 124).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa nuo civilinio ieškinio byloje atsisakė (b. l. 68).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikaltimai) bei jam paskirti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2013-10-08 įvykdytą fizinio skausmo sukėlimą A. S. – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2013-11-18 įvykdytą nežymų A. S. sveikatos sutrikdymą – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei paskirti J. N. subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apropojimo bausmę, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apropojimo bausmę, įpareigojant J. N. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, J. N. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2013-10-09 0.10 val. iki 2013-10-10 15.46 val. įskaityti į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią J. N. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam J. N. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistą.

Išaiškinti J. N., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys