Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1177-109/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-21
Bylos Nr.
2A-1177-109/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
D. M.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V.
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1177-109/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Lina Žemaitienė
Procesinio sprendimo kategorijos 121.18; 121.21; 128.2; 128.19 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant pareiškėjo D. M. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Mildai Stankūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1585-587/2010 pagal pareiškėjų D. M., D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjai D. M. ir D. M. 2008 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu (b. l. 3-5, 57-60) prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 1991-12-24 M. S. prašymas, kuriuo ji prašo atkurti nuosavybės teises į savo vyro M. V., Simono, 9890 kv. m. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) al. kvart. (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini), yra paduotas kaip į K. A. turtą; atnaujinti pareiškėjams D. M. ir D. M. terminą pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai valdymo faktą ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko – A. K. turtą, buvusį (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), Kaune; nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., V., nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė ½ dalį 8900 kv. m. žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodė, kad 1991 m. M. S., pateikdama prašymą atkurti nuosavybės teises į savo vyro V. M. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) al. kvart. (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini), iš tikro pretendavo į J. ir A. K. valdytą žemę. 1994 m. pažymėjimas patvirtina, kad J. K. kartu su A. K. valdė žemės sklypą lygiomis dalimis, 1949-05-06 A. K. testamentu visą savo turtą paliko V. M., pagal 1967-04-17 paveldėjimo teisės liudijimą A. K., mirusios 1996-10-03, visą turtą paveldėjo V. M., S. M. mirė 1996-01-28 ir jos turtą paveldėjo sūnus R. M., kuris mirė 2004-08-25, po jo mirties turtą paveldėjo D. M., D. M. ir V. M., kuriems pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į mirusiojo savininko žemės sklypą. Terminas pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai valdymo faktą ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. K. turtą, buvusį (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), Kaune, praleistas dėl svarbių priežasčių, nes tą aplinkybę, jog trūksta kažkokių dokumentų, pareiškėjai sužinojo tik gavę 2008-09-30 Kauno apskrities viršininko administracijos raštą apie pateiktų dokumentų trūkumą, o nuo 1991 m. iki 2008 m. prašymas sprendžiamas nebuvo, apie jokius trūkumus pareiškėjai nebuvo informuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu (b. l. 121-124) pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjų D. M. ir D. M. po 15,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas vadovavosi pareiškėjų (b. l. 72-73), pareiškėjų atstovės (b. l. 72, 119), suinteresuoto asmens atstovės (b. l. 73,74) paaiškinimais, liudytojo A. Š. (b. l. 74) parodymais, byloje esančiais rašytiniais dokumentais (b. l. 7-10, 12-26, 45-46, 56-60, 78-102), nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais ir nustatė, kad pareiškėjai A. K. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) al. kvart. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skl., įgijimo pagrindu nurodo jos santuoką su J. K. ir iš to kylantį bendrą dalinį sutuoktinių turto valdymą, tačiau vertinat šią aplinkybę teismas atsižvelgė į tuo metu galiojusius civilinius įstatymus, reglamentavusius sutuoktinių turtinius santykius. Iki nacionalizacijos toje teritorijoje galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų X sąvadas, I dalis, kurio 109 str. skelbė „Santuoka nepadaro vyro ir žmonos turtų turėjimo bendrą; juodu kiekvienas gali turėti ir dar įsigyti atskirą nuosavybę“. Taigi, minėtame straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių turto atskyrimo principas, kuris reiškia, kad santuokos sudarymas automatiškai nesukuria bendrosios sutuoktinių nuosavybės, po santuokos sudarymo kiekvienas iš sutuoktinių ir toliau valdo savo turtą asmeninės nuosavybės teise, be to gali santuokos metu sudaryti sandorius ir įgyti nuosavybę tik savo vardu. Ši norma nedraudžia susitarti sutuoktiniams dėl turto apjungimo ar sudaryti sandorius abiejų vardu ir įgyti bendrą nuosavybę, tačiau šios aplinkybės turi būti papildomai įrodinėjamos. Iš 1994-08-23 Kauno apygardos archyvo pažymos (b. l. 22), 2009-10-08 Lietuvos centrinio archyvo pažymos su priedais (b. l. 78-83), 2009-09-24 Kauno apskrities archyvo pažymos (b. l. 84), teismas nustatė, kad vienintelis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) al. kvart. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skl., savininkas buvo J. K.. Iš minėtų dokumentų matyti, kad J. K. pagal 1924-10-17 nutarimą Nr. 2217 gavo 4087 kv. m. žemės sklypą, o vėliau 1934-03-03 pirkimo aktu iš K. Č. įsigijo dar 4777 kv. m. žemės sklypą, šiose dokumentuose kaip vienintelis žemės sklypo gavėjas, o kitos žemės sklypo dalies ? kaip vienintelis pirkėjas, nurodytas J. K., visi žemės mokesčiai buvo mokami jo vardu, pareiškėjai priešingų įrodymų, kad žemė buvo įgyta kaip bendras su sutuoktine A. K. turtas, nepateikė. Pareiškėjai nurodė, kad 1994-08-23 Kauno apygardos archyvo pažymoje A. K. kartu su J. K. nurodyta kaip žemės savininkė, tačiau šis faktas neatitinka realios padėties. Minėtoje pažymoje A. K. įrašyta tik kaip asmuo, prirašyta tuo pačiu adresu, o vieninteliu savininku nurodytas J. K. (b. l. 22). Liudytojas A. Š. tik patvirtino, kad žemės sklypas buvo įgytas J. K. ir A. K. santuokos metu, tačiau konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad žemės sklypas buvo įgytas kaip bendras turtas, nenurodė (b. l. 74). Įvertinat tuo metu galiojusį sutuoktinių turtinių santykių reglamentavimą, šie parodymai pripažinti teisiškai nereikšmingais. Pareiškėjai kitų įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. kartu su sutuoktiniu J. K. buvo įgijusi nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą, nepateikė, nenurodė kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.

Šalies argumentai

Pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai valdymo faktą ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios žemės savininkės – A. K. turtą, buvusį (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), Kaune, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1991-12-24 M. S. prašymas, kuriuo ji prašo atkurti nuosavybės teises į savo vyro M. V., S., 9890 kv. m. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) al. kvart. (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini), yra paduotas kaip į K. A. turtą teismas vertino kaip susijusį su trečiuoju patikslinto pareiškimo reikalavimu – nustatyti žemės valdymo nuosavybės teisę faktą. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas pareiškimas dalyje dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo teismo buvo atmestas, netenkinti ir pareiškėjų D. M. ir D. M. prašymai dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bei juridinio fakto, susijusio su 1991-12-24 M. S. prašymu, nustatymo kaip nesukeliantys teisinių pasekmių pareiškėjams.

Pareiškėjas D. M. apeliaciniu skundu (b. l. 136-139) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškimą patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas, nagrinėdamas bylą teisingai nustatė aplinkybes dėl teisių perėmimo, palikimo priėmimo, tačiau neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad A. K. iki nacionalizacijos neturėjo žemės (duomenys neskelbtini) al. kvart. (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, bei netinkamai taikė ir aiškino Rusijos imperijos civilinių įstatymų X sąvado normas. 1994-08-23 Kauno apygardos archyvo pažymėjimas Nr. K-286 patvirtina, kad J. K., A., nuosavybės teise valdė 8900 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), Kaune. Tame pačiame pažymėjime nurodyta kaip žemės savininkė ir A. K., V. Teismas neteisingai aiškino šios pažymos tekstą ir nepagrįstai darė išvadą, kad A. K. žemės neturėjo. A. K. ir J. K. buvo sutuoktiniai, todėl darytina išvada, kad jie turtą valdė lygiomis dalimis. Ši žemė buvo įgyta santuokos metu, todėl teismas neteisingai nustatė faktą, kad A. K. žemės neįgijo. Tas faktas, kad žemė buvo įgyta J. K. vardu nedaro jos asmenine vyro nuosavybe. Šią išvadą paneigė ir liudytojo A. Š. parodymai, kuriuos teismas vertino netinkamai. Be to, faktą, kad A. K. valdė žemę patvirtina ir kiti dokumentai. Dar 1965-05-26 Kauno miesto žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 313 buvo nuspręsta išimti iš K. A. valdos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) apie 3000 kv. m. ploto su visais želdiniais bei įrengimais. Kaip matyti iš bylos duomenų, 1949-05-06 testamentu, patvirtintu notaro S. Ž., K. A., V., visą savo turtą paliko M. V., S. 1967-04-17 paveldėjimu teisės liudijimu K. A., mirusios 1966-10-03, turtą paveldėjo M. V., S. 1970-09-09 Kauno miesto žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 462 buvo nuspręsta papildomai paimti iš M. V., S., dar apie 1900 kv. m. žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) g. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), Kaune yra tas pats adresas (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g.

2. Teismas kitus pareiškimo reikalavimus atmetė, kaip nesukeliančius teisinių pasekmių pareiškėjams, nes atmestinais laikė pareiškimo reikalavimus dalyje dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo reikalavimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo teismas atmetė nepagrįstai, šie reikalavimai taip pat turėtų būti patenkinti. Tik gavus atsiliepimą į pareiškimą bei priedus prie atsiliepimo, pareiškėjas pamatė M. S. prašymą, kuriuo ji prašo atkurti nuosavybės teises į savo vyro M. V., S., 9890 kv. m. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) al. kvart. (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini). Kaip pagrindą pretendentė nurodo 1967-04-17 paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau iki bylos užvedimo pareiškėjai buvo įsitikinę, kad M. S. 1991 metais pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. K. nuosavybės teise valdytą žemę buvusią Tvirtovės al. 97, Kaune. Iš pateiktų duomenų, akivaizdu, kad M. S. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tą pačią žemę, dėl kurios ir užvesta civilinė byla. Kadangi M. paveldėjo savo vyro turtą ir žinojo apie vyro teises į K. turtą, todėl ji manė, kad prašymą reikia rašyti nurodant savininku M. V.. Tačiau tiesa yra ta, kad ji pretendavo į A. K. turtą. Pareiškėjas neginčo tvarka kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydamas administracine tvarka užskaityti M. S. prašymą, kuriuo ji prašo atkurti nuosavybės teises į savo vyro M. V., S., 9890 kv.m. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) al. kvart. (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini), kaip paduotą į K. A. turtą. Tačiau Kauno apskrities viršininko administracija 2009-05-12 raštu Nr. Sl-987(1.10) atsisakė patenkinti prašymą, motyvuojant tuo, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus duomenimis, nei V. M., nei A. K. nevaldė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) alėjoje, Kaune, iki 1940 metų nuosavybės teise, bei kad įstatymuose nenumatytas prašymų užskaitymas. Nesutikdamas su šiais argumentais, apeliantas pareiškė reikalavimą teisme. Kauno apskrities viršininko administracijoje dažnai yra sprendžiami prašymų užskaitymo klausimai ir netikslūs prašymai užskaitomi kaip tinkami. Nes būtent ši institucija sprendžia klausimą dėl prašymų atkurti nuosavybės teises tinkamumo. Pačiame prašyme yra padaryta aiški apsirikimo klaida, nes M. S. prašė atkurti nuosavybės teises į žemę, kuria jos vyras naudojosi ilgą laiką, tačiau nacionalizacijos metu žemė priklausė K. Prašyme yra nurodyta ta pati žemė, esanti (duomenys neskelbtini) al., kvart. (duomenys neskelbtini), skl. (duomenys neskelbtini), į kurią M. S. pretenduoja. Netgi KAVA savo 2008-09-30 rašte aiškiai nurodė, kad žemė į kurią pretenduoja S. M. priklauso K. Taigi S. M. valia ir prašymo turinys buvo aiškus ir suprantamas. Kadangi S. M. yra mirusi, ištaisyti šio dokumento nėra galimybių. Dokumentai žemėtvarkos skyriuje pragulėjo nuo 1991 m. iki 2008 m., ankstesni pretendentai bei pareiškėjai iki šiol niekaip nebuvo informuoti apie dokumentų trūkumą, kas rodo akivaizdų institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus, neveikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą jame nurodytais motyvais. (b. l. 143-144).

Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas – Rusijos imperijos civilinių įstatymų X sąvado 109 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. kartu su sutuoktiniu J. K. buvo įgijusi nuosavybės teises į 8900 kv. m. žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini). Kaune. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 12 punkto 1 pastraipoje yra išvardinti dokumentai, patvirtinantys turėtas nuosavybės teises. Tokie dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, taip pat testamentai. To paties punkto 2 pastraipoje nustatyti kokie dokumentai gali būti pripažinti patvirtinančiais nuosavybės teisę. Byloje yra Kauno apygardos archyvo 1994 m. rugpjūčio 23 d. pažymėjimas Nr. K-286, kuriame nurodyta, jog 8900 kv. m. žemės sklypo savininkas yra J. K. (b. l. 22 ). Tokie pat duomenys apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini) savininką nurodyti Kauno apskrities archyvo 2009 m. rugsėjo 24 d. pažymoje Nr. V10-3840 ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. spalio 8 d. pažymoje Nr. R4-2412. Kadangi pareiškėjai nepateikė priešingų įrodymų, jog žemė buvo įgyta su sutuoktine A. K., teismas byloje turėjo pakankamai duomenų savo išvadoms pagrįsti, todėl nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. DŽDT VK 1965 m. ir 1970 m. sprendimai nepatvirtina fakto, jog žemę (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini) J. K. įsigijo kartu su sutuoktine A. K., kadangi, kaip pažymėjo teismas, vertinant nuosavybės teisės įgijimo pagrindą būtina atsižvelgti į tuo metu galiojusius civilinius įstatymus, reglamentuojančius sutuoktinių turtinius santykius.

Atmestinas apelianto argumentas, jog dokumentai žemėtvarkos skyriuje pragulėjo nuo 1991 m. iki 2008 m. ir pretendentai niekaip nebuvo informuoti apie dokumentų trūkumą, kadangi pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, tame tarpe -domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams ir piliečiai, norėdami įgyvendinti savo teises, privalo būti aktyvūs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normos taikymo

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis, suinteresuoto asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais.

Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad apeliaciniame skunde keliama įrodinėjimo bei netinkamo materialinės teisė normų taikymo problema. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi pareiškėjai turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – pareiškimo faktinį pagrindą.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Tačiau bylų nagrinėjimo procesui ypatingą reikšmę turi šio straipsnio 1 dalis, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymą reglamentuojančios įstatymo normos.

CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto atstovės teiginiais, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai. Šių ypatumų reikšmę konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. K. v. K. K., Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005, kurioje teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.

Tačiau kolegijos nuomone, šie argumentai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, o apelianto teiginys, jog teismas neteisingai taikė ir aiškino Rusijos imperijos civilinių įstatymų X sąvado nuostatas, yra abstraktaus pobūdžio, kadangi nėra nurodyta kokios konkrečios normos buvo netinkamai pritaikytos.

1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimas priėmė deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t.y. valstybės nuosavybe, todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reguliuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje” 10.2p. pareiškime dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įsigijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pareiškėjai A. K. nuosavybės teises į žemės sklypą iki nacionalizacijos įgijimo pagrindu nurodo jos santuoką su J. K. ir iš to kylantį bendrą dalinį sutuoktinių turto valdymą.

Iki nacionalizacijos ginčo sklypo teritorijoje galiojo teisės šaltinis- Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis, kurios 109 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių turto atskyrimo principas, todėl teismas teisingai nustatė, kad santuokos sudarymas nesukuria bendrosios sutuoktinių nuosavybės.

1965-05-26 Kauno miesto žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 313, kuriuo buvo nuspręsta išimti iš K. A. valdos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), apie 3000 kv. m. ploto su visais želdiniais bei įrengimais; 1970-09-09 Kauno miesto žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 462, kuriuo buvo nuspręsta papildomai paimti iš A. K. testamentinio paveldėtojo M. V., S. dar apie 1900 kv. m. žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (vėliau adresas pasikeitė (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), kuriais kaip netiesioginiais įrodymais remiasi pareiškėjai, nepatvirtina fakto, jog žemės sklypą (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini) J. K. įsigijo kartu su sutuoktine A. K. ir jai nuosavybės teise priklausė ½ dalis šio sklypo, kadangi, kaip pažymėjo teismas, vertinant nuosavybės teisės įgijimo pagrindą būtina atsižvelgti į tuo metu galiojusius civilinius įstatymus, reglamentuojančius sutuoktinių turtinius santykius.

Atmetus pareiškėjų prašymą dalyje dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, teismas pagrįstai atmetė kitus pareiškimo prašymus kaip nesukeliančius teisinių pasekmių.

Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje aptarė kiekvieną rašytinį įrodymą, nustatė jo įrodomąją reikšmę byloje, įvertino liudytojo A. Š. parodymus nepažeisdamas įrodymų leistinumo ir sąsajumo, tinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis, CPK 185, 329, 330 straipsniai), todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Jolita CirulienėGintautas Koriaginas