Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-961-900/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
1-961-900/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57474-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
L. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-961-900/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57474-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.7.; 1.1.8.7.9.; (S) 1.1.8.10.2.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Monikai Šiaulytei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,kaltinamajam L. S.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1-2 dalis.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2016 m. gruodžio 10 d. apie 9³⁰ val. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą kumščiu sugyventinei R. G. į kairę veido pusę, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, L. S. 2017 m. spalio 8 d. apie 19⁰⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia suėmė nukentėjusiajai R. G. už dešinės rankos riešo, užsuko jį už nugaros ir kėlė į viršų, po to abiem rankomis sudavė nukentėjusiajai R. G. per abi ausis, suėmė jai už kaklo ir stipriai jį spaudė, padarydamas nukentėjusiajai R. G. kaklo odos nubrozdinimą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis L. S. neginčijo, kad padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vietoj arešto prašė skirti švelnesnę viešųjų darbų bausmę, kad galėtų dirbti ir išlaikyti šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamų veikų aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Fizinio skausmo artimam šeimos nariui sukėlimas

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. paaiškino (1 t., b. l. 70-71, 74-75), kad R. G. yra jo sugyventinė. Su ja gyvena 4 mėnesius (nuo 2016 m. rugpjūčio pabaigos), veda bendrą ūkį, kartu moka mokesčius. R. G. laukiasi jo vaiko. 2016 m. gruodžio 9-10 d. gėrė alkoholinius gėrimus ir susipyko su R. G.. Pora dienų gyveno pas draugą M. (duomenys neskelbtini). R. G. atėjo jo ieškoti. Įvyko konfliktas ir jis sudavė vieną kartą kumščiu R. G. į kairį skruostą. Po to norėjo išeiti į lauką. R. G. ėmė jį vytis laiptais, norėjo sulaikyti. R. G. griebė jam už striukės ir, pasak jos, pasitempė pilvą. Jai ant laiptų nieko nepadarė, nestumdė jos. Atsiprašė R. G., jie susitaikė. Nusikaltimo priežastis buvo ta, kad tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ankstesnėje apklausoje melavo, kad viskas prasidėjo nuo to, jog R. G. jį mušė.

Nukentėjusioji R. G. protokole – pareiškime ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 28, 53-54), kad L. S. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena 4 mėnesius, veda bendrą ūkį. Ji laukiasi jų bendro vaiko. Sugyventinis 2016 m. gruodžio 9-10 d. gėrė alkoholinius gėrimus, todėl ji supyko. L. S. išėjo pas kaimyną M. į butą Nr. (duomenys neskelbtini), ten nakvojo ir vėl gėrė. Nuėjo pas kaimyną M., nes norėjo pajungti skalbimo mašinos laidą. Susiginčijo su L. S. ir šis sudavė jai kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę, sukeldamas fizinį skausmą. Po to L. S. laiptais ėjo lauk, ji jį vijosi, bėgo laiptais jam iš paskos. Bėgdama pasitempė pilvą, todėl buvo išvežta į „Vaiko ir motinos klinikas“, ten gydėsi dėl gresiančio persileidimo. L. S. jos nuo laiptų nestūmė. Policijos pareigūnai tai užrašydami kažką ne taip suprato. L. S. smūgiu į skruostą sužalojimų nepadarė. Nuo smūgio skruostas patino. Po įvykio sugyventinis jos atsiprašė, jie susitaikė.

Šiaulių apskrities VPK vyriausiasis patrulis R. Sutkus 2016 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 38-41) nurodė, kad gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nustatė, kad policiją kvietė R. G., nes sugyventinis L. S. apie 9³⁰ val. sudavė jai ranka į galvą, sukeldamas fizinį skausmą. R. G. paaiškino, kad smurtas taip pat pasireiškė nustūmimu nuo laiptų. Moters kairysis skruostas buvo patinęs, nustatytas patempimas pilvo srityje. R. G. išvežė GMP. L. S. nieko neaiškino, elgėsi agresyviai.

Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti (1 t., b. l. 50), kad 2016 m. gruodžio 10 d. 12³⁰ val. nukentėjusiajai R. G. nustatytas 0,00 promilių girtumo laipsnis (blaivi).

Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti (1 t., b. l. 57), kad kaltinamajam L. S. 2016 m. gruodžio 10 d. 10³⁹ val. nustatytas lengvas – 0,55 promilių – girtumo laipsnis.

Iš kaltinamojo (tuo metu – įtariamojo) L. S. ir nukentėjusiosios R. G. 2016 m. gruodžio 13 d. susitaikymo protokolo matyti (1 t., b. l. 89), kad jie susitaikė.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas artimam šeimos nariui, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Nežymus sveikatos sutrikdymas

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. paaiškino (1 t., b. l. 188-189, 197; 2 t., b. l. 6), kad daugiau nei metus gyveno su R. G., vedė bendrą ūkį. 2017 m. gegužės 30 d. jiems gimė sūnus A. G.. Dabar kartu nebegyvena, tačiau dažnai nueina pas ją aplankyti sūnaus. 2017 m. spalio 8 d. visą dieną gėrė alų. Išgėrė nemažai, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Nuėjo pas R. G. aplankyti savo sūnaus. Neprisimena, kas tiksliai įvyko. Pamena, kad buvo pas kaimyną (duomenys neskelbtini) bute. Atvyko policijos pareigūnai. Jis net nesuprato, ko šie nori. Neprisimena, kaip smurtavo prieš buvusią sugyventinę R. G.. Neneigia, kad galėjo užsukti R. G. dešinę ranką už nugaros ir ją pakelti. Galėjo jai suduoti per abi ausis bei suėmęs jai už kaklo stipriai suspausti. Jei R. G. taip sako, vadinasi, taip ir buvo. Todėl kaltu prisipažįsta visiškai ir gailisi dėl savo veiksmų. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis.

Nukentėjusioji R. G. protokole – pareiškime ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 102-103, 137-138, 142-143), kad 2017 m. spalio 8 d. apie 18 val. į jos namus (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs sugyventinis L. S.. Prieš tai ilgiau nei metus gyveno kartu, dabar nebegyvena apie mėnesį. Turi bendrą sūnų. Buvęs sugyventinis atėjo aplankyti sūnaus. Matė, kad L. S. buvo vartojęs alkoholį. Būdamas pas ją namuose, L. S. pasakė, kad eina parūkyti. Po kelių minučių ir ji su kaimynu E. T. nuėjo parūkyti į bendro naudojimo balkoną. L. S. nebuvo nei balkone, nei kitose bendrabučio patalpose. Suprato, kad L. S. išėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Apie 19⁰⁰ val. L. S. grįžo nešinas alumi. Neleido L. S. gerti savo namuose. Įvyko konfliktas. L. S. įžeidė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą rankomis sudavė per abi ausis. Konfliktas vyko kambaryje. Įvykį matė kaimynas E. T.. Paprašė kaimyno pažiūrėti sūnų. Kaimynas nusinešė sūnų pas save į kambarį, paliko savo draugei ir grįžo. Konflikto metu L. S. taip pat suėmė ją už dešinės rankos riešo, užsuko ranką už nugaros ir kėlė ranką į viršų. Ji pasakė, kad skauda. Prašė L. S. liautis ir išeiti iš namų. L. S. pasakė neaiškinti jam, sakė, kad darys, ką nori. Tada ji paėmė buvusiam sugyventiniui už rankos ir prašė, kad jis išeitų. L. S. tapo dar agresyvesnis. Jis griebė rankomis ją už gerklės ir ėmė spausti gerklę. Bandydama išsilaisvinti, ji sudavė jam į veidą. Buvęs sugyventinis pasakė, kad ji baigtų muštis. Ėmė tinti jos dešinė ranka. Ligoninėje sužinojo, kad lūžo du rankos pirštai. Mano, kad rankos pirštus susilaužė, kai gindamasi trenkė L. S. į galvos sritį. Policiją iškvietė brolis.

Liudytojas E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 167-168), kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 8 d. vakare nuėjo pas kaimynę R. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Dažnai nueina pas R. G. pažiūrėti televizoriaus, nes savo bute jo neturi. Apie 18⁰⁰ val. pas R. G. atėjo jos buvęs sugyventinis L., pavardės nežino. Matėsi, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. L. bendravo su savo sūnumi, jo elgesys nekėlė nerimo. Kaip suprato, po to L. išėjo į parduotuvę ir apie 19⁰⁰ val. grįžo su buteliu alaus. R. G. pasakė L., kad jos namuose jis negers, liepė išeiti. Kilo konfliktas. L. įžeidinėjo R. G. įvairiais necenzūriniais žodžiais. R. G. paėmė L. už rankos ir liepė išeiti. Tada L. abiem rankomis sudavė R. G. per abi ausis. R. G. paprašė jo (E. T.) prižiūrėtų jos sūnų. Jis nunešė vaiką į savo kambarį savo draugei S. S., o pats grįžo į R. G. kambarį. Kai grįžo, konfliktas tarp L. ir R. G. tęsėsi. Buvo labai didelė sumaištis. Kiek matė, L. suėmė R. G. už dešinės rankos, užsuko ją už nugaros ir kėlė į viršų. R. G. sakė, kad jai skauda, prašė paleisti. L. paleido R. G. ranką. Tada R. G. atstūmė L.. Liepė susirinkti butelius ir eiti lauk. L. ėjo iš buto. Tarpduryje tarp L. ir R. G. kažkas įvyko, kad R. G. trenkė L. į veidą. Po to L. išėjo. Mano, kad pirštai R. G. lūžo tada, kai ji gindamasi sudavė L..

Šiaulių apskrities VPK vyriausiasis patrulis V. Raguckas 2017 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 122-125) nurodė, kad nuvyko į įvykio vietą ir sužinojo, jog L. S. 2017 m. spalio 8 d. apie 19 val. įsiveržė į buvusios sugyventinės R. G. butą adresu (duomenys neskelbtini), konfliktavo su R. G., ją stumdė, trenkė per ausis. R. G. pargriuvo ir susižalojo dešinę ranką, ranka sugipsuota; skundėsi skausmu ausyse. Grumtynių metu lovytėje gulėjo A. G., gimęs 2017 m. gegužės 30 d. R. G. nustatytas 0,00 promilių girtumas (blaivi). L. S. atsisakė tikrintis girtumą, atrodė neblaivus.

BIRT ataskaitų žiūryklės 2017 m. spalio 9 d. išraše nurodyta (1 t., b. l. 115-119), kad 2017 m. spalio 8 d. apie 19 val. bute neblaivus L. S. vadino savo buvusią sugyventinę R. G. necenzūriniais žodžiais, sudavė jai per galvą, stumdė, bandė sugriebti už kaklo.

Įvykio vietos apžiūros 2017 m. spalio 8 d. protokole (1 t., b. l. 106-113) aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti (1 t., b. l. 171), kad L. S. 2017 m. spalio 8 d. 22⁴⁵ val. buvo nustatytas vidutinis – 2,04 promilių – girtumo laipsnis.

Specialisto 2017 m. spalio 9 d. išvadoje Nr. G 1340/2017(04) teigiama (1 t., b. l. 153), kad R. G. padaryti šie sužalojimai: dešinės plaštakos II delnakaulio lūžis, kaklo odos nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus kaklą ir dešinę plaštaką. Kiekvienas sužalojimas atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimų visuma nebūdingi griuviminei traumai.

Specialisto 2017 m. spalio 10 d. išvadoje Nr. pG 1341/2017(04) sakoma (1 t., b. l. 158), kad R. G. nustatytas kaklo odos nubrozdinimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o delnakaulio lūžis – nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajai, be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Už nežymų sveikatos sutrikdymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 m. (BK 140 str. 1 d.).

Už fizinio skausmo sukėlimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, nusikaltimais padaryta fizinė žala: 2016 m. gruodžio 10 d. sukeltas fizinis skausmas, 2017 m. spalio 8 d. nežymiai sutrikdyta asmens sveikata. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (37 m.), turi nepilnametę dukrą, išsituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), turi oficialaus darbo stažo, darbo periodai trumpi (1 t., b. l. 84; 2 t., b. l. 12, 25-27, 59-61). Nuo 2010 m. 7 kartus baustas administracine tvarka už smulkius viešosios ir valdymo tvarkos (viešoje vietoje pasirodė girtas, keikėsi) pažeidimus, paskutinį kartą 2017 m. spalio 8 d. 2 kartus už smulkius KET pažeidimus surašyti protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (2 t., b. l. 18-24, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Teistumai išnykę, juridiškai laikomas neteistu (1 t., b. l. 80-81; 2 t., b. l. 14-17). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe abiem atvejais laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo atsakomybę, sukeliant fizinį skausmą, sunkinančia aplinkybe taip pat laikoma tai, kad jis minėtą nusikalstamą veiką padarė nėščiai moteriai, žinodamas, jog nukentėjusioji laukiasi (buvo nėščia 12 savaičių, 1 t., b. l. 36) (BK 60 str. 1 d. 7 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis teisiamas už du smurtinius nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją. Pirmu atveju nukentėjusioji buvo kaltinamojo sugyventinė ir laukėsi vaiko. Antru atveju kaltinamojo ir nukentėjusiosios artimi ryšiai nebesiejo, jie nebevedė bendro ūkio, nutraukė tarpusavio santykius. Antrą kartą fizinis smurtas buvo intensyvesnis, sužalojimai sunkesni. Smurtaudamas kaltinamasis įrankių, priemonių nenaudoja, tik kumščiuojasi, smaugia, suka, laužia rankas. Konfliktams įtakos turėjo tai, kad kaltinamasis vartojo alkoholį. Pirmu atveju kaltinamasis buvo apsvaigęs nu alkoholio gana nedaug (po valandos nuo įvykio jam nustatytas lengvas – 0,55 promilių – girtumo laipsnis), antru atveju nustatytas 4 kartus didesnis (vidutinis) girtumo laipsnis. Išvardintos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis negerbia nukentėjusiosios kaip žmogaus, kaip mylimos moters ir vaiko motinos, demonstruoja prieš ją jėgą, viršenybę, stokoja savikontrolės. Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų priežastis, būdą, eigą, trukmę, nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, kaltinamojo asmenybę, nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų per griežta bausmė asmeniui, kuris laikomas teisiamu pirmą kartą. Nors būtų galima skirti, kaip prašė kaltinamasis, švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, tačiau teismas viešųjų darbų bausmės neskiria. Viešieji darbai atliekami įprasto darbo laiku (nuo pirmadienio iki penktadienio 8⁰⁰-17⁰⁰ val.). Kaltinamasis 2017 m. gruodžio 5 d. dviejų mėnesių trukmės bandomuoju laikotarpiu pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Pasak jo, objektai, kuriuose gali reikti padėti montuoti duris, langus, gali būti įvairiose šalies vietose. Vadinasi, kaltinamasis nenormuotą dalį laiko sugaiš kelionėse. Jei būtų skirta viešųjų darbų bausmė, kaip pageidauja kaltinamasis, ji trukdytų atlikti pagrindines darbo funkcijas, užsidirbti pajamų ir išlaikyti šeimą.

Adekvati bausmė už kiekvieną veiką galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam; įpareigojant neatlygintai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, su tikslu ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje ateityje; įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 48 str. 6 d. 3 p., 5 p. ir 7 d.). Bausmių dydžiai parenkami šiek tiek didesnį už sankcijų minimumą – atitinkamai 4 ir 5 mėnesiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtos laisvės apribojimo bausmės subendrinamos tarpusavyje visiško sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė mažinama trečdaliu.

Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. gruodžio 10 d. 10³⁰ val. iki 2016 m. gruodžio 11 d. 11⁵⁰ val. ir nuo 2017 m. spalio 8 d. 21²⁰ val. iki 2017 m. spalio 10 d. 11¹³ val. (1 t., b. l. 60, 64, 175, 178). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (iš viso keturios paros) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką ir laikoma, kad kaltinamasis atliko aštuonias laisvės apribojimo bausmės dienas.

Kaltinamajam neskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šiaulių apylinkės teismas, patvirtindamas prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi (1 t., b. l. 96-97) skyrė L. S. minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir kaltinamasis ją atliko.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 9-10) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu 2016 m. gruodžio 10 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 4 (keturių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, neatlygintai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu 2017 m. spalio 8 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 5 (penkių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, neatlygintai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, L. S. skirtas 4 (keturių) mėnesių ir 5 (penkių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmes subendrinti tarpusavyje visiško sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas L. S. per visą bausmės atlikimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, neatlygintai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant L. S. per visą bausmės atlikimo laiką dirbti (tęsti darbą) arba, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, neatlygintai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį L. S. praleido būdamas laikinai sulaikytas (keturias paras), ir laikyti, kad jis atliko 8 (aštuonias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Alma Berniūnaitė