- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 3K-3-69/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04749-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Laužikas (pirm.), Gražina Davidonienė (pran.), Vincas Verseckas
- Suinteresuotas asmuo
- Ž. V.
- Pareiškėjas
- AB banko SNORAS
- Skolininkas
- Ž. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Ž. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėse bylose pagal pareiškėjo AB banko SNORAS pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo; suinteresuoti asmenys: skolininkas Ž. V. , įkeisto turto savininkė T. V.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas hipotekos teisėjo pareigos užtikrinti vartotojų teisių apsaugą atliekant išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą klausimas.
AB bankas SNORAS ir Ž. V. 2007 m. kovo 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 031-93309, pagal kurią Ž. V. suteiktas 400 000 Lt kreditas vartojimo reikmėms (sutarties 17.1 punktas). Sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas – 2012 m. kovo 1 d. 2009 m. spalio 26 d. papildomu susitarimu Nr. 1 šios paskolos sutarties sąlygos buvo pakeistos: kreditas buvo restruktūrizuotas prijungiant prie jo vartojamąsias paskolas pagal paskolų sutartis Nr. 031-93360 ir Nr. 031-93413 ir padidinant suteikto kredito limitą iki 807 229,01 Lt. 2010 m. birželio 3 d. papildomu susitarimu Nr. 2 suteikto kredito suma padidinta iki 852 687,42 Lt. Prievolių pagal šią sutartį su papildymais įvykdymui užtikrinti buvo įkeisti, be kitų keturių sklypų, Ž. V. ir T. V. nuosavybės teise priklausantys 1,7 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir 0,63 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.; 11,27 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.
Šalies argumentai
AB bankas SNORAS 2011 m. kovo 28 d. pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, nurodęs, kad skolininkas nevykdo prievolės pagal paskolos sutartį ir negrąžintos skolos dydis pareiškimo padavimo dieną yra 929 308,30 Lt (852 687,42 Lt negrąžinto kredito, 50 650,99 Lt palūkanų, 22 207,55 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir 3762,34 Lt komisinio mokesčio), todėl bankas vienašališkai nutraukė paskolos sutartį ir prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir areštuoti prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti įkeistą turtą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi tenkino AB banko SNORAS pareiškimą ir areštavo įkeistą turtą, įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė Ž. V. atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, priimant CPK 558 straipsnyje numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė neanalizuojama ir jokios reikšmės įkeisto nekilnojamojo daikto arešto teisėtumui neturi.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Ž. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. balandžio 15 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl teismo pareigos ex officio kvalifikuoti paskolos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu. Kreditoriui kreipiantis į hipotekos teisėją dėl išankstinio reikalavimo patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą tuo pagrindu, kad sutartis buvo prieš terminą nutraukta, teismai privalėjo patikrinti, ar vartojimo sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos yra sąžiningos.
2. Dėl paskolos sutarties sąlygų nesąžiningumo. Vadovaujantis paskolos sutarties 17.1 punktu, kreditas buvo paimtas kasatoriaus vartojimo reikmėms, taigi buvo sudaryta vartojimo sutartis. Paskolos sutarties 27.3 punktas reglamentuoja kreditoriaus AB banko SNORAS teisę vienašališkai nutraukti paskolos sutartį raštu pranešus paskolos gavėjui (kasatoriui) prieš 10 kalendorinių dienų ir pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas jei paskolos gavėjas ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų uždelsė grąžinti dalį paskolos, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas (paskolos sutarties 27.3.4 punktas). Tokios paskolos sutarties sąlygos prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (skolininko) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys), todėl turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis). Bylą nagrinėję teismai privalėjo nustatyti, ar 8794,84 Lt neįvykdyta prievolė, palyginti su 852 687,42 Lt likusiu skoliniu įsipareigojimu, sudaro pakankamą sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį tam, kad būtų galima tinkamai nutraukti paskolos sutartį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis).
Paskolos sutarties 17.6 punkte nustatyta, kad už laiku nesumokėtą paskolos dalį skaičiuotina 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nustatyti delspinigiai akivaizdžiai per dideli, ypač kai kita šalis nėra verslo subjektas, todėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkantys delspinigiai galėtų būti 0,02 proc. Paskolos sutarties 26.14 punkte nustatytos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Kasatorius, sudarydamas paskolos sutartį su pareiškėju, neturėjo teisės derėtis dėl tokių nepalankių sutarties sąlygų, neturėjo specialių teisinių žinių ir verslo įgūdžių, kad būtų galėjęs tinkamai įvertinti riziką, todėl teismas turėjo atsižvelgti į vartotojo interesus pažeidžiančias paskolos sutarties nuostatas bei, saugodamas visuomenės interesą, ex officio taikyti labiau teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą atitinkančias palūkanas.
3. Dėl kreditoriaus reikalavimo ir įkeistų daiktų vertės santykio. Pažymėtina, kad hipotekos lakštu užtikrintos prievolės dydis yra 1 152 000 Lt, t. y. 222 691,70 Lt didesnis, nei šiuo metu kreditoriaus nurodomas tariamo reikalavimo dydis. Nepaisant to, kad įkeisto turto vertė yra daug didesnė nei kreditoriaus nurodomas skolos dydis, teismai neatsižvelgė į tai, priimdami skundžiamas nutartis.
Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai, susiję su teismo procesiniais veiksmais, atliekamais nagrinėjant kreditoriaus pareiškimus išieškoti iš hipoteka įkeisto daikto.
Dėl hipotekos teisėjo pareigos užtikrinti vartotojų teisių apsaugą bei kasatoriaus ir pareiškėjo paskolos sutarties kvalifikavimo vartojimo sutarties požymių aspektu
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. 3K-7-272/2011).
Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; kt.). Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. 3K-7-272/2011, išaiškinta, kad hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, turi pareigą identifikuoti vartojimo sutartis, t. y. pagal pateiktus dokumentus ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti šių sutarčių sąlygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 straipsnis). Sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo nustačius šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius Ž. V. (fizinis asmuo) 2007 m. kovo 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 031-93309 su pareiškėju AB banku SNORAS (kredito įstaiga, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), pagal kurią kasatoriui buvo suteikta paskola vartojimo reikmėms, kaip nurodyta sutarties 17.1 punkte, ir paskoloms pagal ankstesnes sutartis padengti (sutarties 17.2, 17.3 punktai). Kasaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis šiuo sutarties punktu, sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartojimo sąvoka yra nevienareikšmė. Bankų veikloje ši sąvoka (paskola vartojimo reikmėms) paprastai vartojama apibūdinti paskoloms, kurios suteikiamos nenurodant konkretaus jų naudojimo tikslo. Minėta, kad vienas iš esminių vartojimo sutarties požymių yra prekių ir paslaugų įsigijimo tikslas – savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjamu atveju sutartyje nesant nurodyto konkretaus paskolos naudojimo tikslo, sutarties pobūdis vertintinas atsižvelgiant į įkeisto turto pobūdį bei naudojimą. Bylos duomenimis, prievolių pagal šią sutartį su papildymais įvykdymui užtikrinti iš viso buvo įkeisti septyni kasatoriui ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys skirtingose vietose esantys žemės sklypai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje pagal AB banko SNORAS pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-68/2012, nurodyta, jog byloje yra kasatoriaus Ž. V. pareiškėjui adresuotas 2010 m. lapkričio 19 d. raštas, kuriuo jis praneša, kad prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti įkeistus sklypus planuoja skaidyti į mažesnius gyvenamosios paskirties sklypus ir parduoti. Šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad kasatoriaus Ž. V. pagal aptariamą sutartį gauta paskola buvo skirta jo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo kvalifikuoti kasatoriaus ir pareiškėjo sudarytos paskolos sutarties kaip vartojimo.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su paskolos sutarties sąlygų, nustatančių jos nutraukimo tvarką, palūkanų dydį, vertinimu sąžiningumo aspektu, CK 6.209 straipsnio taikymu, kaip teisiškai nereikšmingų, nes jie susiję su paskolos sutarties kvalifikavimo vartojimo padariniais.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde taip pat keliami klausimai dėl palūkanų dydžio, kreditoriaus reikalavimo ir įkeistų daiktų vertės santykio. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu – atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi argumentai dėl palūkanų dydžio, kreditoriaus reikalavimo ir įkeistų daiktų vertės santykio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas.
Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamas nutartis šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Kasaciniame teisme patirta 28,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Ž. V. (duomenys neskelbtini) 28,90 Lt (dvidešimt aštuonis litus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.