Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-12-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-1114-1005/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
e2YT-1114-1005/2017
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00833-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
J. L.
Suinteresuotas asmuo
V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Juozas Talalas
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-1114-1005/2017Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00833-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant pareiškėjui J. L. ir jo atstovui advokato padėjėjui Juozui Talalui,suinteresuotam asmeniui V. M.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Jurgitai Einorytei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. M., Lietuvos valstybė atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė palikimą atsiradusį po motinos S. L. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas jam siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo motina S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja mirties dieną turėjo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo įrenginiai, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po motinos mirties pradėjo rūpintis paveldėtu turtu, gyveno name, rūpinosi aplinka bei namu, ir tokiu būdu palikimą priėmė faktiniu valdymu. Į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškime aiškinama, kad juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas yra paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, kadangi J. L. kitokia tvarka negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir įregistruoti S. L. turtą savo vardu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. L. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad nuo pat gimimo visą laiką gyveno kartu su motina ir vedė bendrą ūkį, sodino daržus. Po motinos mirties toliau gyveno tuose namuose kartu su savo broliu, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Gyvendamas motinos namuose prižiūrėjo namus, tvarkė aplinką, pjovė žolę, mokėjo už elektrą. Į notarą nesikreipė, nes nedirbo ir neturėjo tam lėšų.

Suinteresuotas asmuo V. M. nustatytais terminais atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu pareiškimą prašė tenkinti bei parodė, kad po motinos mirties jos brolis J. L. ir toliau gyveno tuose namuose ir juos prižiūrėjo, tvarkėsi.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo J. L. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė sutiko su pareiškimu.

Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba laiškininke nuo 2003 m. S. L. pažinojo, V. M. jos brolio žmona. S. L. namuose visą laiką gyveno R. ir J. L.. Tvarkėsi J. L. apie namus, ji tai matydavo, nes dažnai važiuodavo pro šalį.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad S. L. buvo jo uošvienė. S. L. gyveno kartu su sūnumis J. ir R. Trise gyveno visą laiką. Po S. L. mirties namuose liko gyventi sūnūs. Pas S. L. mirties lankydavosi tuose namuose ir matė, kad namai prižiūrėti, žolė nupjauta, už elektrą sumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. L. mirė (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 8), J. L. yra jos sūnus. (el. b. l. 9) Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad J. L. nuo 1990-01-15 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 13) Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad R. L. nuo 1989-02-21 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). R. L. mirė (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 14) Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos S. L. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 37). Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017-07-04 pažymos matyti, kad gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė S. L.. (el. b. l. 4)

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos S. L. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėjas J. L. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau gyveno motinai priklausančiame name, tvarkė aplinką, mokėjo už elektrą.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo, suinteresuoto asmens bei liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas J. L. priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. L. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Rakauskas