Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) 2007 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 224 straipsnio 1 dalį - 6 MLG (750 Lt) bauda;

2) 2020 m. gruodžio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2021 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 40 parų arešto bausmės;

3) 2025 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį - 4 mėn. laisvės atėmimo; 2025 m. rugpjūčio 18 d. paleistas iš pataisos namų neatlikus 1 mėn. laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalis);

4) 2025 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi R. M. pripažintas recidyvistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2025 m. rugsėjo 7 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu su savo sugyventine E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta mažiausia 1,81 prom. neblaivumo būsena) tyčia vieną kartą dešine ranka pastūmė ją, dėl ko pastaroji atsitrenkė į spintą, po ko vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį, nukentėjusiajai nuėjus į miegamąjį jis atėjo iš paskos ir abiejų rankų kumščiais po du kartus smūgiavo jai į veido ir nugaros sritis, bei parvertęs ją ant grindų smaugė įrėmęs kairę alkūnę į kaklo sritį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką nukentėjusiajai pabėgus į laiptinę jis atitempė ją už kojų atgal į bute esantį koridorių, jai atsistojus nubėgus link vonios, jis atėjo iš paskos ir būnant vonios kambaryje parvertė nukentėjusiąją į vonią ir ne mažiau trijų kartų dešinės rankos kumščiu smūgiavo į veido sritį, po ko ne mažiau trijų kartų smūgiavo į pakaušį ir galvos sritį, t. y. tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nebuvo dalies to, kas nurodyta kaltinamajame akte. Tą dieną vartojo alkoholį – išgėrė apie 200 gr stipraus gėrimo. Kadangi ilgai nevartojo alkoholio, jį labai paveikė toks mažas kiekis. Buvo impulsyvus, įsiaudrinęs. Po įvykio jam nustatytas 1,81 prom. girtumas. 2025 m. rugpjūčio 12 d. buvo paleistas lygtinai iš kalėjimo, alkoholio nevartojo, sportavo. Kodėl tą dieną nusprendė išgerti, negali atsakyti. Ką tiksliai gėrė, neatsimena. Buvo namuose, vėliau, apie 21 val., iš darbo grįžo E., kuriai jis pradėjo priekaištauti dėl galimos neištikimybės. Viskas įvyko per klaidą. Su E. jie negyveno kartu, bet jis kokias 4 dienas per savaitę pas ją nakvodavo, pirkdavo maistą, yra mokėjęs už elektrą. Tarp jų buvo romantiniai santykiai. Kodėl jis pradėjo E. priekaištauti dėl neištikimybės, nežino, tiesiog rado susirašinėjimus ir pradėjo įtarinėti ją. Konfliktas prasidėjo virtuvėje. Tada ją pastūmė, bet į jokią spintą ji neatsitrenkė. Jis pastūmė ją ant miegamojo lovos ir sudavė, bet ne kumščiu, o delnu. Nežino, kas jam užėjo ir kodėl jis taip susinervino. Konfliktas vyko apie pusvalandį, pusantros valandos tikrai negalėjo vykti. Daug ko iš įvykio vakaro neatsimena, bet tai tikrai ne dėl girtumo. Tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte, jis tikrai nesudavė. Ant žemės nebuvo jos pargriovęs. Miegamajame gal ir galėjo suduoti į nugarą, bet smarkiai nemušė, nes jeigu būtų trenkęs kumščiu, tai galėjo baigtis ir blogiau. Po to E. išėjo į laiptinę ir pradėjo šauktis pagalbos. Į kaimynų duris nesibeldė, bet tik šaukė. Jis ją už rankos parsivedė į butą. Netempė jos už kojų, kadangi niekada taip nedarytų, pažįsta save. Butas priklauso E., jis pas ją buvo. Kaimynai nebuvo užėję į butą. Gal kai E. buvo vonios kambaryje, buvo užėjusi kaimynė, jis pasakė jai, kad susitvarkys patys. Vonioje E. parvirto į vonią ir jis dar sudavė jai kelis smūgius. Kumščiais nesmūgiavo, sudavė delnu. Nežino, kas jam atsitiko, pats nesupranta, kodėl taip supyko. Gailisi to, ką padarė, jam skaudu kalbėti šia tema, jis myli E.. Su E. nebendravo apie pusę metų, pirmą kartą pamatė per Kalėdas, šiuo metu jie vėl lyg kartu. Dabar negyvena pas ją, tik kartais pabūna. Dėl 2025 m. gruodžio 11 d. priimto nuosprendžio, tai mano, kad čia nesusiję ir nereikia kišti. Taip pat bausmę, kurios dalį atlikti buvo išleistas iš kalėjimo, jis atliko – visą mėnesį vaikščiojo su apykoje ir buvo probacijos priežiūroje. Nukentėjusioji galėjo tokius parodymus ant jo pasakyti įvykio vakarą, nes jai taip liepė pareigūnas, kuris buvo labai nemalonus ir jį suerzino savo elgesiu, kai atvyko pagal iškvietimą. Labai gailisi dėl to, ką padarė ir stengiasi, kad daugiau tai nepasikartotų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. K. parodė, kad ji su R. lyg ir gyveno kartu, kadangi ji probacijos pareigūnams savo gyvenamąją vietą buvo nurodžiusi kaip jo, nes jis dėvėjo apykoję ir turėjo būti tuo adresu. Ji tą vakarą dirbo iki 21 val. Jau susirašinėdama su R. dieną ji pajuto, kad kažkas yra negerai. Jis po darbo atėjo į jos parduotuvę, kurioje ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji pamatė, kad jis neblaivus, jo akys buvo raudonos. Parėjus į namus jis pradėjo jai priekaištauti dėl (duomenys neskelbtini) kliento, su kuriuo susirašinėjimus R. perskaitė. Bet tarp jos ir to (duomenys neskelbtini) kliento nieko nėra, R. prisigalvojo. Matydama, kad jis išgėręs, ji paklojo jam lovą svetainėje, kadangi jai nepatinka miegoti su išgėrusiu žmogumi. Jis labai staigiai supyko ir virtuvėje ją pastūmė. Ji atsitrenkė į spintelę. Ji pradėjo šaukti ant jo, paklausė, kodėl jis kelia balsą. Jis pasidarė nevaldomas. Po to ji nuėjo į miegamąjį, jis ten jai sudavė iš kumščio į veidą, pataikė į lūpą. Vėliau parvertė ant žemės, pradėjo smaugti. Jis smūgiavo iš kumščių, tikrai ne iš delnų. Bandė saugoti veidą, todėl jis trenkė daug kartų į ausį, galvą. Tada jai pavyko ištrūkti ir ji nubėgo į vonią. Užsirakinti jai nepavyko, nes R. išplėšė duris, ten ją parvertė į vonią ir vėl jai sudavė daug kartų. Tada ji išėjo į laiptinę ir pradėjo šauktis pagalbos. Į kaimynų duris nesibeldė. Ji kažkaip suklupo prie durų, tai R. ją pagavo už kojų ir partempė į butą. Ji dar spėjo sušukti gelbėkit. Uždarė duris, bet neužrakino. Tada jai vėl pavyko nueiti į vonią, dar smūgiavo. Ji jautė skausmą, jai buvo baisu. Buvo užėjusi kaimynė iš greta esančio buto, nes išgirdo pagalbos šauksmą, bet R. jai pasakė, kad jie susitvarkys. Kaimynė pati užėjo į butą, nes buvo neužrakintos durys. Ji vėl sušaukė, kad reikia pagalbos, matyt, tada kaimynė iškvietė policijos pareigūnus. Po kiek laiko R. nurimo ir tada atvyko policijos pareigūnai. Nematė, kaip pati atrodė po įvykio, tik labai skaudėjo. Mėlynės buvo veido srityje, ant ausies, nugarą skaudėjo. Į darbą išėjo kitą dieną visa mėlyna. Nedarbingumo neėmė, į gydymo įstaigą nesikreipė, bet jai skaudėjo dar kurį laiką sumušimus, nors ant veido akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti. Čia buvo pirmas kartas, kada jis naudojo fizinį smurtą prieš ją. Vėliau jie nebendravo su R., tik kažkada jis buvo atvykęs į parduotuvę, prašė grąžinti kažkokį jo daiktą. Nebendravo su juo apie pusę metų. Jeigu lapkričio pradžioje rašė laišką tyrėjai, tai išeina, kad jie pradėjo vėl bendrauti maždaug po mėnesio nuo įvykio dienos. Jis labai jos atsiprašinėjo, bet ji juo nepasitiki. Prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes jie susitaikė, jis atsiprašė. Bet ir dabar dar ji negali pilnai juo pasitikėti. Po įkalinimo įstaigos R. dažnai išgėrinėdavo, būdavo piktas kai išgerdavo, bet smurto atvejų nebuvo. Tą vakarą R. išgėrė viskio, kurį jai buvo pats nupirkęs. Ji tik rado tuščią tarą. Ten buvo 0,7 l butelis, nugerta buvo labai nedaug, o jis visą išgėrė. Kadangi jo buvo labai raudonos akys, galvojo, jog jis ne tik alkoholį gėrė, bet ir dar kažką vartojo. Nežino, ar anksčiau jis buvo vartojęs narkotikų.

BIRT žiūryklės duomenimis 2025 m. rugsėjo 7 d., 22.20 val., registruotas pranešimas, kuriame nurodyta, kad jau apie 10 min. pranešėja girdi kaip moteris iš šalie esančio buto kviečiasi pagalbos (1 t., b. l. 31-33).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad E. K. 2025 m. rugsėjo 7 d., apie 21.30 val., grįžus su draugu iš darbo į butą (duomenys neskelbtini). Jos draugas R. M. pradėjo konfliktuoti, jei trenkė kumščiais į veido sritį, konfliktavo. Miegamajame smaugė užspaudęs kaklą su alkūne, taip sukėlė fizinį skausmą, skausmą vertina 8 balais dešimtbalėje sistemoje. Konfliktas tesėsi apie pusantros valandos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. K. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 7 d., apie 21.30 val., grįžus iš darbo namo kartu su draugu į jos butą (duomenys neskelbtini), ji pasakė draugui R. M., kad eitų praustis ir miegot. Šis po dušo pradėjo konfliktuoti. Būnant virtuvėje R. ją pastūmė dešine ranka ji atsitrenkė į spintą, po ko R. jai trenkė į veido sritį kumščiu, vieną kartą, dešine ranka (dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 3 balais dešimtbalėje sistemoje). Paskui ji bandė gintis, jį pastūmė ir ėjo į miegamąjį, sakydama jam, kad apsiramintų ir kad eitų miegot. Jai einant į miegamajį jis toliau konfliktavo, tuo metu teigdamas, kad ji jam neištikima. Jai jau esant miegamajame R. pradėjo ją mušti, smūgiavo abiejomis rankomis po 2 kartus, trenkė kumščiais, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Trenkė į veido sritį ir nugarą (dešinę pusę nugaros apačioje). Tada ją parvertė ant grindų miegamajame ir pradėjo smaugti, įremdamas kairę alkūnę jai į kaklą. Jai pradėjo trūkti oro. Ji geranoriškai bandė jį nuraminti. Jisai nereagavo ir toliau konfliktavo, bet jau nulipęs nuo jos. Tuo metu ji bandė šauktis pagalbos ir bėgo į koridorių, į namo laiptinę. Tada R. ją už kojų atitempė atgal į butą. Bute esantį koridorių. Tada ji atsikėlė nuo žemės ir bėgo link vonios, kur ketino užsidaryti duris norėdama apsisaugoti nuo tolimesnio R. smurtavimo. Tada jai esant vonioje, R. iš koridoriaus pusės išplėšė vonios duris po ko parvertė ją į vonią ir atliko jai smūgius į veido sritį dešine ranka ne mažiau 3 kartų. Visus smūgius atliko kumščiu, dėl ko patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais dešimtbalėje sistemoje. Tada smūgiavo jai abejomis rankomis į pakaušį ir galvos sritį, ne mažiau 3 kartų. Ji bandė jį raminti, kalbėtis. Jis toliau buvo agresyvus. Po ko išgirdo skambutį į duris. R. atidarė duris, už kurių pamatė policijos pareigūnus. Konfliktas tęsėsi apie pusantros valandos. R. yra lygtinai paleistas, nešioja apykoję. Daugiau įvykiui svarbių aplinkybių neatsimena. Bute vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Dėl jai padarytos žalos patikslins tyrimo eigoje (1 t., b. l. 1-6).?

Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad pareiškėja buvo blaivi (1 t., b. l. 107).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. G. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti, moka, vertėjas jai nereikalingas. Liudytojo teisės jai išaiškintos, jos jai aiškios ir suprantamos. Ji yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo ir žino, kokia atsakomybė jai būtų taikoma. Gyvena pažymoje nurodytu adresu, tame pačiame aukšte, kur ir įvyko kaimynų konfliktas. Jos buto durys yra gretimos. E. yra iš (duomenys neskelbtini) buto. Su E. yra pažįstamos tik kaip kaimynės, artimai nebendrauja. Kiek pamena, kaimynų konfliktas įvyko rugsėjo pradžioje, sekmadienį, tačiau tikslios dienos įvardinti negali. Maždaug apie 22 valandą (tikslus laikas taip pat nėra aiškus) išgirdo triukšmą kaimynų bute, kuris priminė konfliktą – girdėjosi į dunksėjimą panašūs garsai. Iš pradžių nekreipė dėmesio ir toliau žiūrėjo televizorių. Po to labai aiškiai išgirdo moters pagalbos šauksmą: „Padėkit, gelbėkit.“ Nusprendė nueiti pas kaimynus ir paklausti, kas nutiko. Paskambinus į duris, jas atidarė vyras – nedidelio ūgio, trumpai kirptais plaukais, vilkintis tik apatinius. Paklausė, ar jiems reikia pagalbos, tačiau vyras atsakė, kad jie susitvarkys patys, ir iš karto uždarė duris, jai net nespėjus paklausti, kur yra E.. Grįžusi į savo butą ir užsirakinusi duris, maždaug po minutės vėl išgirdo pagalbos šauksmą, todėl nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Atvykus policijai, ji juos įleido į laiptinę. Kadangi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštus skiria grotos, atrakino vartelius ir parodė, iš kurio buto girdėjo pagalbos šauksmus. Nori paminėti, kad anksčiau iš šio kaimynų buto niekada nėra girdėjusi konfliktų. Ar minėtas vyras gyveno kartu su E. – nežino. Jį matė retai, tačiau sakytų, kad maždaug šešis mėnesius iki įvykio jis lankydavosi E. bute (1 t., b. l. 89-92).

2025 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniame pranešime dėl duomenų patikslinimo nurodyta, kad dirbant numatytame maršrute kartu su vyr. patruliu D. S. ir budėtojo OVS gavo pranešimą, kad jau apie 10 min. pranešėja girdi, kaip moteris iš nurodyto buto kviečiasi pagalbos ir pranešėja teigia, kad ją „užmušinėja“. Pranešėja buvo nuėjusi pas kaimynę, tačiau ten atidarė nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad patys susitvarkys. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja R. G., kuri pasakė, kad gyvena XX bute (duomenys byloje), pranešėja girdėjo triukšmą bei, kad jos kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto šaukiasi pagalbos, galimai vyko konfliktas. Paskambinus į (duomenys neskelbtini)buto duris, duris atidarė R. M., kuris teigė, kad tik aiškinosi su drauge santykius. Tuo metu pasikvietus draugę prieiti ir papasakoti situacijos moteris E. K., kuri buvo akivaizdžiai išsigandusi ir iš karto pasiprašė pagalbos, sakydama, kad R. prieš ja smurtavo, moteris jautė fizinį skausmą. Kadangi R. buvo agresyvus, panaudota spec. priemonė - antrankiai. Moteris papasakojo, kad ją mušė bent kelis kartus, pusantros valandos laikotarpyje. Asmenys bendro ūkio neveda. R. buvo su apykoje, Kaip paaiškėjo buvo baustas už LR BK 281 str. Patikrinus R. neblaivumą, pripūtė 1,81 prom. Bute vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 34).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 35-37, 38-49).

Iš 2025 m. lapkričio 4 d. Valstybinės teismo tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G-3744/2025(01) nustatyta, kad E. K. po 2025 m. rugsėjo 7 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota. Nesant trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių, kvalifikuojami sveikatos sutrikdymo mastą bei pasisakyti apie fizinio skausmo sukėlimo galimybę. Tiriamojoje dalyje nurodyta preliminari diagnozė kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 78).

2025 m. rugsėjo 25 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo apžiūra (1 t., b. l. 96-97, )

2025 m. lapkričio 22 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota atlikta Body kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros objektas:

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-0n787.mp4“, įrašo trukmė 2 val. 28 minučių 55 sek. Įrašas filmuotas policijos pareigūno (duomenys neskelbtini) D. S. kūno kamera. Data ir laikas 2025-09-07, 22.29 val. Įraše matoma, kad policijos pareigūnai tamsiu paros metu atvyksta į daugiabutį namą, pakyla į paskutinį aukštą, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Laiptinėje pareigūnus pasitinka moteris, kurie kvietė policiją ir sako, kad tame bute garsiai pagalbos šaukėsi moteris. Pareigūnai paskambina į buto duris, atidaro pusnuogis vyras, bute taip pat yra moteris. Vyras sako, kad nieko neatsitiko, jie patys išsiaiškino savo problemas. Moteris sako, kad ją šitas vyras sumušė, prašo išgelbėti ją nuo šito žmogaus. Vyras sako, kad supyko ant moters, nes pagavo su kitu. Vyras atrodo neblaivus, pareigūnų nurodymus atsisėsti ir laikytis atstumo nevykdo, kalba įžūliai, nenurodo savo duomenų, dokumento nepateikia. Vyras vis laikosi už savo dešinės peties, sako, kad skauda raktikaulį, tačiau akivaizdžių sužalojimų ar kitų žymių ant vyro kūno nesimato. Po to vyras pasako savo asmens kodą (duomenys neskelbtini) Vyras sako, kad turi savo butą ir gali išvažiuoti. Pareigūnai uždėta vyrui antrankius, vyras skundžiasi, kad jam skauda raktikaulis, nes moteris jam sudavė. Pareigūnai patikrina vyro daiktus, liepia jam atiduoti automobilio raktus ir kitą. Vyras prašo, kad jį apžiūrėtų medikai, nes skauda petį. Pareigūnui vėl paklausius kas atsitiko, vyras sako, kad perskaitė telefone žinutes ir suprato, kad moteris jam neištikima. Tikrinamas vyro blaivumas, nustatyta 1,80 prom. Atvyksta greitosios pagalbos darbuotojai. Po to pareigūnas nueina į virtuvę ir tikrina moters blaivumą, moteris blaivi. Vyras vis skundžiasi peties skausmu, pareigūnas sako, kad jį apžiūrėjo medikai ir nieko nenustatė. Vyras sako, kad moteris paėmė geležinį daiktą, jam vožtelėjo ir jis atsijungė. Vyras sako, kad dabar jam ir žandikaulį skauda. Vienas pareigūnas virtuvėje apklausinėja moterį, kitas pareigūnas randasi kambaryje prie vyro. Vyras kalba apie dalykus, neturinčiais tyrimui reikšmės. Po to vyras pasakoja, kad prieš moterį rankos nekėlė, kad tai moteris jį sumušė, kumščiais daužė į veidą, po to šluota sudavė ir jis atsijungė. Po kurio laiko vyras sako, kad jis moterį tik tai pastumdė, nemušė. Po kurio laiko pareigūnai nusprendžia vyrą paleisti, įteikti šaukimą apklausai. Vyras sako, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kai pareigūnai vyrui nuima antrankius, jis iškarto skundžiasi skausmais. Pareigūnas liepai vyrui apsirengti ir susidėti savo daiktus. Vyras susikrauna daiktus ir pareigūnas ji išlydi iš buto. Pareigūnas vyrui išrašo šaukimą atvykti į apklausą. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-4lk0z_naujas.7z.001“, įrašo trukmė 2 val. 46 minučių 24 sek. Įrašas filmuotas policijos pareigūno (duomenys neskelbtini) G. Z. kūno kamera. Data ir laikas 2025-09-07, 22.29 val. Vaizdo įrašas buvo filmuotas kito pareigūno, reagavusio į įvykį, kūno kamera. Įraše matoma, kad policijos pareigūnai tamsiu paros metu atvyksta į daugiabutį namą, pakyla į paskutinį aukštą, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Laiptinėje pareigūnus pasitinka moteris, kurie kvietė policiją ir sako, kad tame bute garsiai pagalbos šaukėsi moteris. Pareigūnai paskambina į buto duris, atidaro pusnuogis vyras, bute taip pat yra moteris. Vyras sako, kad nieko neatsitiko, jie patys išsiaiškino savo problemas. Moteris sako, kad ją šitas vyras sumušė, prašo išgelbėti ją nuo šito žmogaus. Vyras sako, kad supyko ant moters, nes pagavo su kitu. Pareigūnas išeina su moterimi į laiptinę, moteris sako, kad tai jos draugas, gyvena pas ją laikinai, jie bendro ūkio neveda, vyras išėjęs iš kolonijos. Moteris sako, kad vyras prisigėrė ir pradėjo ją kaltinti neištikimybę, po to pradėjo ją mušti į žandikaulį, į galvą. Moteris parodo į kairės pusės veidą, kuri paraudusi. Moteris sako, kad jautė fizinį skausmą, pageidauja rašyti pareiškimą. Atvyksta greitosios pagalbos brigada ir bute moterį apžiūri, moteris atsisako važiuoti į ligoninę. Vyras atrodo neblaivus, pareigūnų nurodymus atsisėsti ir laikytis atstumo nevykdo, kalba įžūliai. Pareigūnas uždeda vyrui antrankius. Vyras skundžiasi raktikaulio skausmais. Pareigūnas ruošiasi moterį apklausti, tikrinamas moters blaivumas, moteris blaivi. Moteris prideda užšaldyto maisto pakuotę prie veido, sako, kad jos draugas R. galimai pavartojęs narkotikus kartu su alkoholiu, dėl to toks agresyvus. Moteris sako, kad konfliktas prasidėjo virtuvėje, po to vyras ją nusitempė į kambarį ir ten mušė. Virtuvėje vyras ją pastūmė, ji atsitrenkė į spintą, po to sudavė kumščiu į veidą, nuo ko ji pajuto fizinį skausmą, kuri vertina 3 balais. Moteris sako, kad bandė gintis, vyrą pastūmė ir nuėjo į miegamąjį, kur vyras ją pradėjo mušti abiejų rankų kumščiais 2 kartus į veidą, po to į nugarą ir į šonus sudavė kumščiais, po to parvertė ant grindų, užgulė ir smaugė įremdamas alkūnę į kaklą. Moteris šaukėsi pagalbos ir nubėgo į laiptinę, bet vyras ją nutempė už kojų į buto koridorių ir dar smūgiavo. Moteris bandė užsidaryti vonios kambaryje, bet vyras išplėšė durų rankeną, pervertė moterį į vonią ir sudavė jai daug smūgių į veidą, į galvą apie 3 kartus; fizinį skausmą gali įvertinti 8 balais. Pareigūnas surašo moters apklausą, kitus procesinius dokumentus. Kitas pareigūnas, kuris visą laiką buvo kambaryje su sulaikytu vyru, nurodo vyrui susirinkti savo daiktus ir išeiti iš buto. Daugiau vaizdo įraše nėra tyrimui reikšmingos informacijos;

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-9lzwu.mp4’’, įrašo trukmė 6 minutės 36 sek. Įrašas filmuotas policijos pareigūno (duomenys neskelbtini) D. S. kūno kamera. Data ir laikas 2025-09-08, 01.09 val. Įraše matoma, kad policijos pareigūnas daugiabučio namo laiptinėje liftu pakyla ir užeina į butą, kuriame kitas pareigūnas virtuvėje apklausinėja moterį. Moteris prie veido pridėjusi maišelį su kažkokiais produktais. Moteriai paduodamas pasirašyti alkotesterio kvitas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti protokolai. Pareigūnai išeina iš buto. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 101-103).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, jos jam aiškios ir suprantamos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, įtariamojo parodymus duos be gynėjo. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Alkoholį vartoja retai, dažniausiai per šventes. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, jo turinys ir esmė jam suprantamas. Sutinka duoti parodymus apie 2025 m. rugsėjo 7 d. įvykius. Su E. K. kartu iki įvykio gyveno apie 7 mėnesius jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Bute gyveno dviese. Butas sudarytas iš vieno miegamojo ir svetainės sujungta su virtuve. 2025 m. rugsėjo 7 d. buvo išgėręs viskio apie 4 taureles. Apie 21 val. jis nuvyko į E. darbovietę ją pasitikti ir kartu su ja jos automobiliu grįžo į jos namus. Tarp jų su E. vakare virtuvėje kilo konfliktas dėl jos telefone rastų susirašinėjimų ir skambučių su kitais vyrais. Konflikto įkarštyje, kai ji prieš jį mosikavo rankomis jis ją savo dešine ranką patraukė nuo savęs į šoną ir pastūmė ją ant lovos svetainėje. Po ko ji gulėdama lovoje kojomis pradėjo jį spardyti, jis norėdamas, kad ji nurimtų pliaukštelėjo jai du kartus savo dešinės rankos delnu per veidą. E. atsistojusi nubėgo į vonios kambarį, jis ėjo iš paskos norėdamas situaciją pasiaiškinti iki galo. E. nespėjus užsirakinti vonios durų jis jėga jas atidarė, pastūmė ją ir ji krito į vonią. Ten nuo šoninės lentynos pagriebė medinį prausimosi šepetį ir sudavė jam į dešinės pusės raktikaulį. Jis iš skausmo atsitraukė, o ji išlipusi iš vonios pabėgo į miegamąjį. Kai nubėgo iš paskos ją suėmė stipriai už rankų ir spausdamas laikė, kad ji nurimtų iki kol į duris nepaskambino policijos pareigūnai, tada jis E. paleido ir atrakino buto duris. Nepripažįsta, kad suduoti smūgiai buvo kumščiais, E. visi smūgiai suduoti tik delnu. Tyrėjai el. paštu išsiųs nuotrauką su jo dešinės pusės raktikaulio sužalojimu. Nuotrauka pridedama prie apklauso protokolo (1 t., b. l. 11-14).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad <...> nori papildyti savo ankstesnius parodymus. 2025 m. rugsėjo 7 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant virtuvėje su jo sugyventine E. K. tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl jos neištikimybės. Nepripažįsta, kad tyčia ją pastūmė ir ji atsitrenkė į spintą, kai įvyko konfliktas virtuvėje jis ją suėmė už rankų ir pastūmė ant lovos esančios svetainėje, ji nukrito. Po ko ji pabėgo į vonios kambarį. Svetainėje nei rankos kumščiu, nei delnu E. į veido sritį nesmūgiavo. Nesudavė nei vieno smūgio į nugaros sritį, taip pat nebuvo jos parvertęs ant grindų ir smaugęs įrėmęs kairę alkūnę į kaklo sritį. Kai E.b b nubėgo į vonios kambarį, jis nubėgo iš paskos. Vonios kambaryje sugyventinė pati įkrito į vonią, kai darė žingsnį atgal neišlaikiusi pusiausvyros, po ko ji, gulėdama vonioje, pasiėmė prausimosi šepetį ir sudavė jam į dešinės pusės raktikaulį, o jis supykęs rankos delnu sudavė jai į veido sritį 2 kartus. Nepripažįsta, kad smūgiavo E. į pakaušį ir galvos sritį. Jam išėjus iš vonios jis nuėjo į svetainę, o E. nubėgo į laiptinę, girdėjo kaip ji kvietėsi kaimynų pagalbos. Iš svetainės matyti kas vyksta laiptinėje. E. pati grįžo į butą iš laiptinės, už kojų jis jos netempė ir nebuvo parvertęs ant žemės. Gailisi dėl jo veiksmų, pripažįsta, tik kad parvertė ją ant lovos ir vonios kambaryje du kartus delnu sudavė į veido sritį, visų kitų veiksmų įvardintų pranešime apie įtarime jis nedarė (1 t., b. l. 29-32).

Iš alkotesterio parodymų matyti, jog 2025 m. rugsėjo 7 d., 22.46 val., įtariamajam R. M. nustatyta 1,81 prom. neblaivumo būsena (1 t., b. l. 108).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2025 m. rugsėjo 7 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu su savo sugyventine E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta mažiausia 1,81 prom. neblaivumo būsena), tyčia vieną kartą dešine ranka pastūmė ją, dėl ko pastaroji atsitrenkė į spintą, po ko vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį, nukentėjusiajai nuėjus į miegamąjį jis atėjo iš paskos ir abiejų rankų kumščiais po du kartus smūgiavo jai į veido ir nugaros sritis, bei parvertęs ją ant grindų smaugė įrėmęs kairę alkūnę į kaklo sritį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką nukentėjusiajai pabėgus į laiptinę jis atitempė ją už kojų atgal į bute esantį koridorių, jai atsistojus nubėgus link vonios, jis atėjo iš paskos ir būnant vonios kambaryje parvertė nukentėjusiąją į vonią ir ne mažiau trijų kartų dešinės rankos kumščiu smūgiavo į veido sritį, po ko ne mažiau trijų kartų smūgiavo į pakaušį ir galvos sritį, t. y. tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad E. <...> pastūmė, bet į jokią spintą ji neatsitrenkė. Jis pastūmė ją ant miegamojo lovos ir sudavė, bet ne kumščiu, o delnu. Nežino, kas jam užėjo ir kodėl jis taip susinervino. Daug ko iš įvykio vakaro neatsimena, bet tai tikrai ne dėl girtumo. Tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte, jis tikrai nesudavė. Ant žemės nebuvo jos pargriovęs. Miegamajame gal ir galėjo suduoti į nugarą, bet smarkiai nemušė, nes jeigu būtų trenkęs kumščiu, tai galėjo baigtis ir blogiau. Po to E. išėjo į vonios kambarį, ten jis irgi jai sudavė, bet neatsimena kiek smūgių ir kur sudavė. Po to E. išėjo į laiptinę ir pradėjo šauktis pagalbos. Į kaimynų duris nesibeldė, bet tik šaukė. Jis ją už rankos parsivedė į butą. Butas priklauso E., jis pas ją buvo. Kaimynai nebuvo užėję į butą. Gal kai E. buvo vonios kambaryje, buvo užėjusi kaimynė, jis pasakė jai, kad susitvarkys patys. Vonioje E. parvirto į vonią ir jis dar sudavė jai kelis smūgius. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 26 d. R. M. parodė, kad „<...> tarp jų su E. vakare virtuvėje kilo konfliktas dėl jos telefone rastų susirašinėjimų ir skambučių su kitais vyrais. Konflikto įkarštyje, kai ji prieš jį mosikavo rankomis jis ją savo dešine ranką patraukė nuo savęs į šoną ir pastūmė ją ant lovos svetainėje. Po ko ji gulėdama lovoje kojomis pradėjo jį spardyti, jis norėdamas, kad ji nurimtų pliaukštelėjo jai du kartus savo dešinės rankos delnu per veidą. E. atsistojusi nubėgo į vonios kambarį, jis ėjo iš paskos norėdamas situaciją pasiaiškinti iki galo. E. nespėjus užsirakinti vonios durų jis jėga jas atidarė, pastūmė ją ir ji krito į vonią. Ten nuo šoninės lentynos pagriebė medinį prausimosi šepetį ir sudavė jam į dešinės pusės raktikaulį. Jis iš skausmo atsitraukė, o ji išlipusi iš vonios pabėgo į miegamąjį. Kai nubėgo iš paskos ją suėmė stipriai už rankų ir spausdamas laikė, kad ji nurimtų iki kol į duris nepaskambino policijos pareigūnai“. Tuo tarpu apklausiamas 2026 m. sausio 21 d. R. M. parodė, jog „<...> nepripažįsta, kad tyčia ją pastūmė ir ji atsitrenkė į spintą, kai įvyko konfliktas virtuvėje jis ją suėmė už rankų ir pastūmė ant lovos esančios svetainėje, ji nukrito. Po ko ji pabėgo į vonios kambarį. Svetainėje nei rankos kumščiu, nei delnu E. į veido sritį nesmūgiavo. Nesudavė nei vieno smūgio į nugaros sritį, taip pat nebuvo jos parvertęs ant grindų ir smaugęs įrėmęs kairę alkūnę į kaklo sritį. Kai E. nubėgo į vonios kambarį jis nubėgo iš paskos. Vonios kambaryje sugyventinė pati įkrito į vonią, kai darė žingsnį atgal neišlaikiusi pusiausvyros, po ko ji gulėdama vonioje pasiėmė prausimosi šepetį ir sudavė jam į dešinės pusės raktikaulį, o jis supykęs rankos delnu sudavė jai į veido sritį 2 kartus. Nepripažįsta, kad smūgiavo E. į pakaušį ir galvos sritį <...>. E. pati grįžo į butą iš laiptinės, už kojų jis jos netempė ir nebuvo parvertęs ant žemės“. Iš prieš tai nurodytų kaltinamojo tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis patvirtino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykus konfliktą tarp jo ir E. K., kad jis atliko tam tikrus fizinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog E. pati grįžo iš laiptinės, už kojų jis jos netempė, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog paėmė ją už rankos ir parvedė į butą. Ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad suėmė, pastūmė E. ir ji įkrito į vonią, tuo tarpu apklausiamas pakartotinai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vonios kambaryje sugyventinė pati įkrito į vonią, kai darė žingsnį atgal. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nenurodė tiksliai nei kiek smūgių iš viso sudavė, nei kaip juos sudavė, nei kaip nukentėjusioji grįžo iš laiptinės į butą, paaiškindamas tuo, kad neprisimena. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, kuriais jis iš dalies neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumoje, juos laiko kaltinamojo pasirinkta gynybine versija, siekiant sumenkinti savo vaidmenį bei išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl jais nesivadovauja, o vadovaujasi ta jo parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. K. sutiko duoti parodymus prieš R. M. ir parodė, jog R. M. „<...> virtuvėje ją pastūmė. Ji atsitrenkė į spintelę. Ji pradėjo šaukti ant jo, paklausė, kodėl jis kelia balsą. Jis pasidarė nevaldomas. Po to ji nuėjo į miegamąjį, jis ten jai sudavė iš kumščio į veidą, pataikė į lūpą. Vėliau parvertė ant žemės, pradėjo smaugti. Jis smūgiavo iš kumščių, tikrai ne iš delnų. Bandė saugoti veidą, todėl jis trenkė daug kartų į ausį, galvą. Tada jai pavyko ištrūkti ir ji nubėgo į vonią. Užsirakinti jai nepavyko, nes R. išplėšė duris, ten ją parvertė į vonią ir vėl jai sudavė daug kartų. Tada ji išėjo į laiptinę ir pradėjo šauktis pagalbos. Į kaimynų duris nesibeldė. Ji kažkaip suklupo prie durų, tai R. ją pagavo už kojų ir partempė į butą. <...> Tada jai vėl pavyko nueiti į vonią, dar smūgiavo“. Į medicinos įstaigą nukentėjusioji dėl sužalojimų nustatymo nesikreipė, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sumuštas vietas skaudėjo, į darbą išėjo visa mėlyna, mėlynės buvo veido srityje, ant ausies, nugarą skaudėjo. Teismas pažymi, kad nukentėjusioji ne tik apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė kaltinamojo prieš ją atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus bei jai sukeltas pasekmes, tačiau tokios pačios aplinkybės yra nurodytos ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 7 d., apie 21.30 val., grįžus namo (duomenys neskelbtini), konflikto metu R. M. jai būnant virtuvėje pastūmė ją dešine ranka ir ji atsitrenkė į spintą, po ko trenkė į veido sritį kumščiu, būnant miegamajame vėl pradėjo mušti, smūgiavo abiejomis rankomis po 2 kartus, trenkė kumščiais, trenkė į veido sritį ir nugarą, pradėjo smaugti, įremdamas alkūnę į kaklą, išbėgus į laiptinę už kojų atitempė atgal į butą, nubėgus į vonios kambarį parvertė į vonią ir sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, tada smūgiavo abiejomis rankomis į pakaušio ir galvos sritį; BIRT ataskaitos žiūryklės duomenyse apie tai, kad 2025 m. rugsėjo 7 d., 21.30 val., R. G. pranešė, jog jau apie 10 min. girdi, kaip moteris iš kaimyninio buto kviečiasi pagalbos, kad ją „užmušinėja“; 2025 m. lapkričio 22 d. Daiktų apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad apžiūrint Body kamerų įrašus, kur nurodė, jog „vyras prisigėrė ir pradėjo ją kaltinti neištikimybe, po to pradėjo ją mušti į žandikaulį, į galvą. Moteris parodo į kairės pusės veidą, kuri paraudusi“, „Virtuvėje vyras ją pastūmė, ji atsitrenkė į spintą, po to sudavė kumščiu į veidą, nuo ko ji pajuto fizinį skausmą, kuri vertina 3 balais. Moteris sako, kad bandė gintis, vyrą pastūmė ir nuėjo į miegamąjį, kur vyras ją pradėjo mušti abiejų rankų kumščiais 2 kartus į veidą, po to į nugarą ir į šonus sudavė kumščiais, po to parvertė ant grindų, užgulė ir smaugė įremdamas alkūnę į kaklą. Moteris šaukėsi pagalbos ir nubėgo į laiptinę, bet vyras ją nutempė už kojų į buto koridorių ir dar smūgiavo. Moteris bandė užsidaryti vonios kambaryje, bet vyras išplėšė durų rankeną, parvertė moterį į vonią ir sudavė jai daug smūgių į veidą, į galvą apie 3 kartus; fizinį skausmą gali įvertinti 8 balais“; 2025 m. rugsėjo 25 d. Daiktų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kur užfiksuota, kad pranešėja kviečia pagalbą dėl kaimyniniame bute girdimo konflikto, kur nurodė „ten baisu, užmušinėja moterį“. Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai aptartais nukentėjusiosios parodymais, jie yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti įrodymai, be kita ko, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai. Taip pat teismas nenustatė nukentėjusiosios suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi ar noro neteisingai apkalbėti kaltinamąjį, E. K. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė susitaikiusi su kaltinamuoju, paaiškino, kad jam atleido, tačiau teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus, nurodė, jog bendrauja ir šiuo metu, iš esmės nurodė visas aplinkybes, kurios yra užfiksuotos ir ikiteisminio tyrimo dokumentuose.

Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3744/2025 (1) nurodyta, kad E. K. po 2025 m. rugsėjo 7 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota, tačiau šią išvadą lėmė ne konflikto metu nesuduotų ar nestipriai suduotų smūgių skaičius ir lokalizacija, tačiau tai, jog nukentėjusioji iškart po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė, pas ekspertus nuvyko tik 2025 m. spalio 21 d., t. y. po įvykio praėjus daugiau nei pusantro mėnesio. Todėl akivaizdu, kad ekspertai neturėjo galimybės nesant trauminio poveikio žymių, nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmo, sužalojimo padarymo laiko, trauminių poveikių skaičiaus, kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto bei pasisakyti apie fizinio skausmo sukėlimo galimybę. Taigi aplinkybė, kad nėra nustatytas sužalojimo padarymo mechanizmas, padarymo laikas ir trauminių poveikių skaičius, nekvalifikuotas sveikatos sutrikdymo mastas, teismui nekyla abejonių, kad fizinį skausmą E. K. dėl kaltinamojo R. M. atliktų veiksmų jautė, kaip pati nukentėjusioji posėdžio metu nurodė, kad dar ilgai skaudėjo sumušimus.

Nors tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji aiškiai judviejų santykių statuso neįvardijo, tačiau įvertinus tai, kad jie turėjo romantinius santykius, kaltinamasis dažnai nakvodavo pas nukentėjusiąją, jie buvo nurodę jos adresą kaip jo gyvenamosios vietos adresą probacijos tarnybai, kartu pirkdavo maistą, konstatuotina, kad nukentėjusiąją E. K. ir kaltinamąjį R. M. siejo sugyventinių (partnerių) santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius.

Dėl prieš aptartų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nukentėjusiajai sukeltu fiziniu skausmu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo R. M. veika yra teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui – sugyventinei – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. M. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs R. M. teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas. Be to, naujos nusikalstamos veikos padarymo metu jam nebuvo pasibaigęs lygtinio atleidimo terminas. Konstatuojama, kad yra pagrindas R. M. pripažinti recidyvistu.

R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. M. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. yra darbingo amžiaus, nevedęs, SODROS duomenimis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 117). Per penkerius metus baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 124-140), teistas, veiką padarė lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos (1 t., b. l. 141-149). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo R. M. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys jau yra susiformavęs, jis savo elgesio nekeičia. Ankstesnės jam paskirtos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmė, įtakos nepadarė – turėdamas galimybę pasitaisyti, R. M. pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Dauguma paminėtų aplinkybių R. M. apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, R. M. paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant 1 m. terminą. Teismo vertinimu švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas ar areštas nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.

Kadangi nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. M. padarė būdamas lygtinai atleistas nuo neatliktos dalies laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis bendrintina visiško sudėjimo būdu su neatlikta bausmės pagal ankstesnį nuosprendį dalimi ir R. M. skirtina subendrinta 1 m. ir 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad iki šio nuosprendžio priėmimo R. M. atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendis, kuriuo R. M. paskirta galutinė 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, ir šiuo nuosprendžiu R. M. paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo ir R. M. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju R. M. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamą veiką neatsitiktinai. R. M. darydamas nusikalstamą veiką, buvo paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos neatlikęs paskirtos bausmės, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Po šios veikos padarymo buvo nuteistas 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu už veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą (šio nuosprendžio priėmimo dieną bausmė nepradėta vykdyti). Jis taip pat baustas administracine tvarka. R. M. būdamas laisvėje, neturėjo realaus pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. M. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, 3 vnt. vokų su kompaktiniais diskais, kuriuose yra vaizdo ir garso įrašai, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su neatlikta bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, dalimi ir R. M. paskirti subendrintą 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, ir R. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į R. M. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, į laisvės atėmimo vietų įstaigą paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti R. M. recidyvistu.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, vokus (3 vnt.) su kompaktiniais diskais, kuriuose yra vaizdo ir garso įrašai, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.