Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-23 · Byla Nr. N-62-5517-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-23
Bylos Nr.
N-62-5517-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-5517/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnas 2010 m. balandžio 23 d. J. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. kovo 26 d., 19.15 val., Stalgo kaime, Plungės rajone, vairavo M. M. vardu registruotą automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakartotinai per metus būdamas neblaivus (įvertinus paklaidą nustatytas 0,82 promilių girtumo laipsnis) ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais J. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutarimu J. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams su transporto priemonės konfiskavimu. Teismas nurodė, kad surinkti įrodymai patvirtina pažeidėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą, jog pakartotinai per metus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus po to, kai jam 2009 m. gegužės 12 d. buvo paskirta nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teismas pažeidėjo atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikė jo nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą.

II.

J. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarimą ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei panaikinti nutarimo dalį dėl automobilio konfiskavimo. Nurodo, kad nutarime nepagrįstai neaptarta galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą nuobaudą sušvelninti. Teigia, kad teismas nepagrįstai konfiskavo jo broliui M. M. priklausantį automobilį, kuriuo jis naudojosi savavališkai, be savininko sutikimo. Mano, jog turėjo būti išsiaiškinta, ar M. M. neteiks skundo dėl savavališko naudojimosi automobiliu ir paėmimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad toks konfiskavimas neteisėtas, nes baudžiamas niekuo dėtas asmuo. Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo pakartotinumas yra kvalifikuojantis požymis, sukeliantis ATPK 130² straipsnyje numatytas pasekmes ir tai papildomai negali būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nurodo, kad dėl specialiosios teisės atėmimo jis ir jo šeima atsidūrė sunkioje padėtyje, iškilo grėsmė prarasti darbą. Teigia, kad suprato, jog pasielgė lengvabūdiškai ir neatsakingai, įsipareigoja ateityje elgtis atsakingai ir daugiau nenusižengti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu J. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Jis prašo sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo paskyrimo.

ATPK 130² straipsnis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, tai yra vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau 30¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad ATPK neįtvirtinta galimybė sumažinti ar neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo. Transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas, todėl darytina išvada, jog Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu skirta nuobauda individualizuota tinkamai ir jos keisti įstatyminių pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. N575-5083/2009 yra nurodęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Apeliantas teigia, kad transporto priemonė „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruota M. M. vardu, jam nuosavybės teise nepriklauso, pažeidėjas ja naudojosi savavališkai, o taikant transporto priemonės konfiskavimą yra nepagrįstai apsunkinama M. M. padėtis, baudžiamas niekuo dėtas asmuo. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnas nustatė, kad transporto priemonė „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso M. M. (b. l. 3), tačiau M. M. dėl savo pažeistų teisių gynimo šioje byloje nėra pareiškęs jokių reikalavimų, o apeliantas J. M. nėra įgaliotas ginti jo interesų, susijusių su nuosavybės teisės apribojimais. Apeliantas tai pat nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo pakartotinumas yra kvalifikuojantis požymis, sukeliantis ATPK 130² straipsnyje numatytas pasekmes ir tai papildomai negali būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė sunkinančią aplinkybę, nes 2009 m. balandžio 1 d. apeliantas buvo baustas už pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 5 dalyje, padarymą (b. l. 18).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, besivadovaudamas įstatymu ir teisine sąmone bei ATPK 257 straipsnyje nurodytais kriterijais, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius