- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-222-658/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67965-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- E. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 61-13 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. E. V. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (4 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 25 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. vasario 10 d.) – 1 metai 4 mėnesiai 15 dienų.
3. Komisija 2021 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą Nr. 61-13, kuriuo nutarė taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, dalyvauja įvairiose programose, mažina nusikalstamo elgesio riziką, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba, įgijo vidurinį išsilavinimą bei toliau mokosi, stengiasi atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, šiuo metu vengia konfliktinių situacijų, atsakingai renkasi draugus, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, įstatymus, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos vertinimu, siekiant, jog nuteistojo integracija į visuomenę būtų efektyvi ir kryptinga, nuteistajam likusį bausmės laiką tikslingiau būti prižiūrimam probacijos tarnybos.
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 61-13 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
II. Skundo ir atsiliepimo esmė
5. Nuteistasis E. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos nustatant baudžiamojo poveikio priemones.
5.1. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai aptariami nuteistojo teistumai, įvykdytos nusikalstamos veikos ir jų pavojingumas, ką jau įvertino teismas skirdamas bausmę ir pakartotinis šių aplinkybių vertinimas iš esmės yra baudimas antrą kartą. Teismo manymas, jog asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra deklaratyvus ir prieštarauja LR Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.
5.2. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. atlikta didelė bausmės dalis, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, jis penkiolika kartų skatintas, pataisos namuose dirba, kriminalinių ar diskriminacinių nuostatų neturi, dalyvavo jam pasiūlytose socialinės reabilitacijos programose ir jas sėkmingai baigė, dengia finansinius įsipareigojimus iš uždarbio bei savo noru po 30 Eur, kas rodo jo siekį išėjus į laisvę dirbti ir gauti legalias pajamas, o ne vėl imtis nusikalstamų veikų. Teismas neįvertino, kad nuteistasis turi suformavęs aiškius pasiekiamus ateities tikslus, aktyviai ieško sprendimų. Atlikus pakartotino nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei (52 balai) ir stengiasi mažinti balus. Visa tai rodo teigiamą nuteistajam paskirtos bausmės poveikį bei tai, kad jis atitinka BVK nustatytus pagrindus (sąlygas), reikalingus lygtinio paleidimo taikymui. Teismas nepagrįstai neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui. Nuteistasis supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultūros, turi pozityvų požiūrį į gyvenimą laisvėje, laikantis visuomenėje priimtinų normų ir įstatymų.
5.3. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartis nemotyvuota – išdėstęs nutartyje nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius faktus, teismas nepateikė jokios šių faktų analizės, argumentų ir sprendimo, kodėl netaiko jam lygtinio paleidimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė tik savo subjektyvią nuomonę, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nusikals, nors BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra realizuoti. Nuteistasis jau atlikęs įstatymo nustatytą dalį bausmės, o tai padarė poveikį, jis nusiteikęs ateityje nebenusikalsti.
5.4. Pažymima, jog teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę, šeimą. Atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendaciją Nr. R(92)16 „Dėl Europos visuomenių sankcijų ir priemonių taisyklių“, 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendaciją Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. Rec(2003)22 dėl lygtinio paleidimo. Pažymima, kad pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Taip pat skunde akcentuojami LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas diskriminacijos draudimas ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintas precedentų privalomumas. Pažymima, jog praktikoje žinoma daug atvejų, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, kas laikytina konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimu. Lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi. Pirmosios instancijos teismas laikėsi priešingos pozicijos.
5.5. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kalinimo sąlygos visose be išimties Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme. Vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iš nepriimtinų kalinimo sąlygų, yra konstatuotas dešimtyse administracinių teismų sprendimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo ir nuteistajam E. V. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš 2021 m. sausio 20 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 73-79 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam E. V. nustatoma vidutinė – 52 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo paskutinio 2019 m. rugsėjo 16 d. atlikto vertinimo E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 1 balu, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo itin didelių pokyčių koreguojant elgesį. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai balai (12 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės (ne)taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti E. V. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones vykdo – dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos ir užimtumo programose, lanko psichologo konsultacijas, įgijo vidurinį išsilavinimą, mokosi profesijos, šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, pagal galimybes dengia įsiskolinimus. Teigiamai E. V. elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam 4 kartus buvo suteiktos trumpalaikės išvykos trims paroms į namus, 2019 m. gruodžio 18 d. suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ir jis perkeltas tolimesnę bausmė atlikti centre, esančiame už pataisos įstaigos ribų, per visą bausmės laikotarpį yra 15 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu byloje nenustatyta.
10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas E. V. yra aštuntas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už šešių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, kurios yra jam būdingas nusikaltimų modelis. Be to, praeityje nuteistajam buvo du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nevykdė jam skirtų įpareigojimų ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi, anksčiau nuteistajam taikyta probacija įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Šie faktai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia E. V. netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Bet to, E. V. bausmės atlikimo metu 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam 2 kartus buvo paskirtos nuobaudos, o 2 kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. V. pirmasis teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius ir būdingas teisės pažeidimų modelis yra kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.
11. Sutiktina, jog nuobaudos negalioja, o aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą E. V. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas E. V. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis jau tikrai ilgą laiką atlikinėja bausmę yra suprantama, bet, įvertinus visumą aplinkybių spręstina, kad šis procesas dar turi tęstis struktūruotoje aplinkoje.
12. Be to teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad E. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu, problemų sprendimo įgūdžiai ir asocialių grupių įtaka, kurie, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami E. V. asmenybę neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniams. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laisvėje dažniausiai laiką leisdavo su draugais ir pats sutinka, kad laisvalaikio praleidimo būdai skatindavo nusikalstamas veikas, jis pasiduodavo draugų įtakai, jų kompanijoje vartodavo alkoholį, o daugumą nusikaltimų įvykdė bendrininkų grupėje. Nors šiuo metu nuteistasis tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, vengia drausmės pažeidėjų ir konfliktinių situacijų, tačiau galėtų pasiduoti stipresniųjų įtakai, jei ir pats matys tiesioginę naudą. Pažymėtina, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, kurių dauguma yra smurtiniai. Nors šiuo metu nuteistasis supranta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą asmeniui ir aplinkiniams, tačiau vis dar išlieka rizika, kad išėjęs į laisvę jis gali vėl pradėti vartoti alkoholį. Taigi, alkoholio vartojimas yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo smurtiniu elgesiu ir gali vėl paskatinti jį nusikalsti. Šiuo metu nuteistasis sprendimus priima gerai apgalvojęs, kas anksčiau būdavo atvirkščiai. Taip pat įvardina problemas, kurios susijusios su nusikaltimais, tačiau aiškių strategijų joms spręsti neišsako, mąstymas abstraktus. Nuteistasis teigia, jog savitvardos problemų neturi, yra ramus, tačiau, kaip jau minėta, yra padaręs ir smurtinių nusikaltimų, todėl išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį. Pats nuteistasis pripažįsta, kad išgėręs gali pasielgti impulsyviai. Jis nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų pats, ypač kas susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia abejoti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio, kuris skatina jo smurtinį elgesį.
13. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, įvertinus E. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
14. Taigi, įvertinus E. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artinamaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad tokia aplinkybė, t. y. artimųjų buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog E. V. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Tuo labiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo motina buvo kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyrių dėl sūnaus įsitraukimo į azartinius lošimus, tolimesnio vagiliavimo, nesimokymo ir negrįžimo namo, t. y. ji anksčiau nepajėgė sustabdyti sūnaus nuo tolimesnio nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
15. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, nemotyvavo savo sprendimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde nurodomų Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų analizė. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių E. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad E. V. buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kuriems taikytas lygtinis paleidimas, atžvilgiu. Kiekvieno nuteistojo atvejis yra individualus, todėl visais atvejais svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą yra vertinami būtent tik tą nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.