Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. Š. dėl turtinio pobūdžio reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 952,65 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines Nurodė, jog atsakovas 2016 m. rugpjūčio 25 d. laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 22.27 val., ties (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės ploto vienete sumedžiojo stirnos patino jauniklį, kurio tuo metu neturėjo teisės sumedžioti. Taip pat organizavo neteisėtai sumedžioto gyvūno išgabenimą. Tuo atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, (toliau - Taisyklės) reikalavimus ir padarė žalą aplinkai. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-132-231/2017 atsakovą pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalyje. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą. Atsakovui buvo skirta bauda - 1300 Eur su teisės medžioti atėmimu trejiems metams. Ieškovas paskaičiavo, kad neteisėtais veiksmais atsakovas padarė 952,65 Eur dydžio žalą aplinkai - laukiniai gyvūnijai. Žalos apskaičiavimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6.2 punktu. Atsakovui buvo pateikti pasiūlymai gera valia atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos iš atsakovo V. Š. 952,65 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (952,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 18d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat preliminariu sprendimu valstybei iš atsakovo priteistas 11 Eur žyminis mokestis.

3. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriais prašė panaikinti 2020 m. vasario 20 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Prieštaravimuose nurodė, kad byloje turi būti taikoma ieškinio senatis. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas žalą padarė 2016 m. rugpjūčio 25 d. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. vasario 22 d. nutarimais administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. A2.3.-2-272/2017 ir Nr. A2.3.-6-213/2017 pagal LR ATPK 85 str. 4 d. pripažinti kaltais ir nubausti už tą patį stirnos patino jauniklio sumedžiojimą atsakovas, T. M. ir Z. G., tačiau šioje byloje visą žalos sumą prašoma priteisti iš vieno atsakovo.

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriais prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. preliminarų sprendimą. Atsiliepime nurodė, jog ieškiniams atlyginti padarytą aplinkai žalą pareikšti yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Trakų apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinių nusižengimų bylas Nr. A2.3.-2272/217 2017 m. vasario 9 d. nutarimu ir Nr. A2.3.-6-213/217 2017 m. vasario 22 d. nutarimu T. M. ir Z. G. pripažino kaltais padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 straipsnio 4 dalyje (neturintys teisės medžioti, gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną – stirnos patino jauniklį). Atsakovas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 straipsnio 6 dalyje (sumedžiojo stirnos patino jauniklį, kurio tuo metu neturėjo teisės sumedžioti). T. M. ir Z. G. gyvūno medžioklėje nedalyvavo, jie buvo pakviesti pargabenti gyvūną kai gyvūnas buvo sumedžiotas. Tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo atsakovo veiksmai.

5. Bylos šalims raštu pareiškus sutikimus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, byla 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnio 4 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Kauno apylinkės teismo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

6. Civilinės bylos medžiaga nustatyta ir bylos šalys neginčijo, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 22.27 val., ties (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės ploto vienete buvo sumedžiotas stirnos patino jauniklis, kurio tuo metu nebuvo galima sumedžioti. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-132-231/2017 atsakovą pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalyje. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą. Atsakovui buvo skirta bauda - 1300 Eur su teisės medžioti atėmimu trejiems metams.

7. Ieškovas paskaičiavo, kad neteisėtais veiksmais atsakovas padarė 952,65 Eur dydžio žalą aplinkai - laukiniai gyvūnijai. Žalos apskaičiavimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6.2 punktu. Paskaičiuoto žalos dydžio atsakovas neginčijo.

8. Prieštaravimus dėl ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo atsakovas grindžia dviem argumentais – pirma, ieškinio reikalavimams suėjo senaties terminas, ir antra, už tą patį stirnos patino jauniklio sumedžiojimą administracine tvarka nubausti ir kiti asmenys, tačiau šioje byloje visą žalos sumą prašoma priteisti iš vieno atsakovo.

9. Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinė aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas ad hoc, spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

10. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o pagal šio straipsnio 2 dalį atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas ilgesnis – 5 metų ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl žalos aplinkai atlyginimo pareikšti. Šis teisės aktas laikytinas kaip specialusis, nustatantis išimtis iš bendrųjų CK normų. Šiuo atveju pažeidimas padarytas 2016 m. rugpjūčio 25 d. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-132-231/2017 atsakovą pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą. Taigi, ieškinio senatis nagrinėjamu atveju nėra praleista.

11. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad už tą patį stirnos patino jauniklio sumedžiojimą administracine tvarka nubausti ir kiti asmenys, tačiau šioje byloje visą žalos sumą prašoma priteisti iš vieno atsakovo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-132-231/2017 atsakovą pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje (už tai, kad atsakovas sumedžiojo stirnos patino jauniklį, kurio tuo metu neturėjo teisės sumedžioti). Tuo tarpu Trakų apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. A2.3.-6-213/2017 ir 2017 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. A2.3.-2-272/2017 T. M. ir Z. G. pripažinti kaltais padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje (neturintys teisės medžioti, gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną – stirnos patino jauniklį). Todėl šiuo atveju ieškovas pagrįstai ieškinį reiškia asmeniui sumedžiojusiam stirnos patino jauniklį.

12. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

13. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad žala gamtai padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, pripažino jį kaltu ir nubaudė administracine nuobauda. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti kitoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Dėl to pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtai sumedžiojo gyvūną ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda), dėl šių neteisėtų veiksmų padaryta žala gamtai. Taigi tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos šios būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir atsakovas yra atsakingas už savo veiksmais padarytą žalą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Ieškovas žalos gamtai apskaičiavimą atliko, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6.2 punktu. Ieškovo paskaičiuotą žalą sudaro 952,65 Eur (870 Eur x 1,095; kur 870 Eur - bazinis tarifas už vieną neteisėtai sumedžiotą stirnos jauniklį, 2016 m. indeksavimo koeficientas – 1,095). Paskaičiuotas žalos dydis pagrįstai priteistas iš atsakovo.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams bei sprendime aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įrodymų, kurie patvirtintų išlaidas advokato pagalbai, suteiktai po preliminaraus sprendimo priėmimo, apmokėti, ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

16. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.