- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- eI-437-609/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01663-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A.P.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 21.3.12Kiti valstybės tarnautojų atleidimo pagrindai
- 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A.P. skundu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. P1-930 „Dėl A. P. atleidimo iš pareigų“, kuriuo pareiškėja atleista iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) A lygio, 10 kategorijos vyriausiosios specialistės užimamų pareigų;
2) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) A lygio, 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas;
3) priteisti iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
4) priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja skunde nurodė, jog 1996 metais buvo priimta dirbti į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekciją (toliau – Klaipėdos AVMI), kurioje be pertraukų dirbo nuo 1996 metų. Teigia, jog ji institucijoje dirbo gerai, buvo skatinama, tačiau po struktūrinių pertvarkymų ji buvo perkelta į kitas pareigas, sumažinant jos kategoriją. Nurodė, jog po kurio laiko ją buvo siekiama perkelti į kitą Klaipėdos AVMI poskyrį, kitame mieste, todėl patirdama spaudimą, 2017 m. spalio mėn. prieš savo valią parašė prašymą, kuriuo prašė ją perkelti dirbti į Klaipėdos AVMI (duomenys neskelbtini). Argumentuoja, jog paūmėjus nuolat lydinčiam susirgimui, 2017 m. lapkričio 13 d. ji buvo paguldyta į ligoninę, kurioje besigydant, 2017 m. lapkričio 16 d. jai telefonu pranešta, kad nuo 2017 m. lapkričio 16 d. ji yra atleidžiama iš Klaipėdos AVMI (duomenys neskelbtini) A lygio, 10 kategorijos vyriausiosios specialistės užimamų pareigų. Nurodė, jog jai išėjus iš ligoninės ir nuvykus į Klaipėdos AVMI, jai buvo paaiškinta, kad Klaipėdos AVMI viršininkė 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė įsakymą Nr. P1-930, kuriuo ji atleista iš pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 44 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. kaip nedirbusi ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Tvirtina, jog priimtas įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes skaičiuojant terminą tiek nuo 2016 m. lapkričio 1 d., tiek nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d., maksimalus nedarbo dienų dėl laikino nedarbingumo skaičius neviršija 99 dienų. Mano, jog pagal VTĮ 44 straipsnio 2 dalį laikinam nedarbingumui, viršijančiam 140 dienų skaičių, yra aktuali ne viso laikino nedarbingumo trukmė, o dėl laikino nedarbingumo nedirbtų darbo dienų skaičius, todėl į šį laikotarpį neturi būti įskaitomos nedarbo ir oficialių švenčių dienos. Teigia, jog tam tikrais atvejais ji sirgo savo kasmetinių atostogų metu ir nors gydymo įstaigose nedarbingumas jai buvo registruojamas, jam pasibaigus, kasmetinės atostogos jai nebuvo pratęsiamos.
Pažymi, jog atleidžiant iš darbo ji buvo diskriminuojama, nes tuose pačiuose padaliniuose, kuriuose ji dirbo, yra ne vienas darbuotojas, kuris nebuvo darbe dėl laikino nedarbingumo, kurio terminas prilygsta jos nedarbingumo trukmei, tačiau šie darbuotojai nebuvo atleisti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos AVMI atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Teigia, jog pareiškėja netinkamai interpretuoja VTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas, teigdama, kad laikinam nedarbingumui, viršijančiam 140 dienų skaičių, yra aktualus laikino nedarbingumo laikotarpiu nedirbtų darbo dienų skaičius. Tvirtina, jog laikinas nedarbingumas yra siejamas su asmens liga arba trauma, tokiu būdu laikinas nedarbingumas apibrėžiamas kaip laikinas negalėjimas dirbti dėl ligos. Pažymi, jog laikiną negalėjimą dirbti pateisina nustatyta tvarka išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, kuriame laikino nedarbingumo trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad į savaitėmis ar kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ir ne darbo (šeštadienis ir sekmadienis) ir švenčių dienos, todėl vadovaujantis loginiu, gramatiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais, VTĮ 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą reikia suprasti taip, kad valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas, kai dėl laikino nedarbingumo nedirbo ilgiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, t. y. tiek, kiek truko asmens nedarbingumas. Nurodė, jog Klaipėdos AVMI Personalo apskaitos STEKAS duomenimis, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškėja sirgo (buvo laikinai nedarbinga) 145 dienas. Pažymi, jog 2016 m. lapkričio 16 d. bei laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 12 d. jai buvo išduotos medicininės pažymos – Forma Nr. 094/a, kurios išduodamos tais atvejais, kai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipiasi neblaivūs asmenys, taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, taip pat tais atvejais, kai bendros asmens būklės įvertinimo ar medicininės apžiūros metu nustatoma, kad asmuo yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, arba asmuo, nesutikęs su bendros asmens būklės įvertinimo rezultatais ar atsisakęs tikrintis, nesikreipia dėl medicininės apžiūros atlikimo. Teigia, jog vertinant šių pažymų turinį ir išdavimo sąlygas, formuojama negatyvi nuomonė, kuri leidžia daryti prielaidą, jog laikiną pareiškėjos nedarbingumą galimai sąlygoja ne liga, bet kitos aplinkybės. Tvirtina, jog Klaipėdos AVMI vadovui sužinojus apie pareiškėjos ligą ir išduotą nedarbingumo pažymėjimą, pareiškėjos atostogos buvo atšaukiamos arba pratęsiamos, t. y. pareiškėjai buvo užtikrintos visos socialinės garantijos. Pažymi, kad nors pareiga praneši apie laikiną nedarbingumą tenka darbuotojui, Klaipėdos AVMI administracija ar tiesioginis vadovas ne kartą tik susisiekę su pareiškėja sužinodavo apie jos nedarbingumą.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos susirgimai nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. buvo pastovūs, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. lapkričio 16 d. pareiškėja buvo laikinai nedarbinga 101 dieną, nuo 2014 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. – 121 dieną, nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. – 158 dieną. Teigia, jog dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties Klaipėdos AVMI 2013 m. kovo 27 d. įsakymu pareiškėjai buvo skirtas griežtas papeikimas. Be to, 2017 m. gegužės 4 d. pareiškėjos tiesioginiam vadovui telefonu buvo pranešta, kad pareiškėja nedarbingumo metu yra neblaivi. Teigia, jog nuvykus patikrinti minėtą informaciją, pareiškėja Klaipėdos AVMI darbuotojų į butą neįsileido, nors girdėjosi, kad kažkas yra namuose. Teigia, jog atsakovė įvertino visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos asmeniu, jos atliekamomis funkcijomis, pasikartojančiais nedarbingumais, susidariusį papildomą darbo krūvį kitiems Klaipėdos AVMI darbuotojams, todėl buvo priimtas skundžiamas sprendimas atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 2 dalimi. Mano, jog priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti pagrindo nėra.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundo netenkinti atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. P1-930, kuriuo pagrindu pareiškėja atleista iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) A lygio, 10 kategorijos vyriausiosios specialistės užimamų pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus skundžiamą įsakymą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę grąžinti ją į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) A lygio, 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Ginčijamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis.
Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis.
VTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 21 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus.
Iš vienos pusės minėtoje teisės normoje nurodytas nedarbingumo laikotarpis yra pagrindas valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų, iš kitos pusės – atlieka garantijos, kad sergantis pareigūnas šiuo laikotarpiu negali būti atleistas iš pareigų, funkciją. Garantija darbuotojui, jog jis nebus atleistas iš einamų pareigų, galioja iki sueinant 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių laikotarpiui arba 120 dienų iš eilės laikotarpiui. VTĮ 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoje teisės normoje nėra nustatyta papildomų sąlygų, vertinant kurias, darbuotojas, viršijęs nedarbingumo laiką daugiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, turėtų būti atleidžiamas. Vienintelė sąlyga, kurią įgyvendinus gali būti svarstomas darbuotojo atleidimas, vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, yra viršytas įstatyme nustatytas nedarbingumo laikas.
Pagal VTĮ 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Kadangi VTĮ įstatymas nereglamentuoja terminų skaičiavimo tvarkos, vertinant VTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų skaičiavimą, taikytinos DK nuostatos. DK 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad dienomis apibrėžtas terminas yra skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 2 punkte nustatyta, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai <...> , išduoti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų <...> tvarkymo sistemoje, pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką <...>. Taisyklių 9 punkte pažymėta, kad elektroniniai pažymėjimai dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo išduodami nuo pirmos nedarbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos <...>.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog į nedarbingumo laikotarpį įskaitytinos ne tik darbo, tačiau visos kalendorinės dienos.
Kaip jau minėta, VTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių.
Į bylą pateiktame Darbuotojų, neatvykusių į darbą laikotarpiu nuo 2016 m, lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d., sąraše nurodyta, jog dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėja A. P. nedirbo 145 kalendorines dienas.
Nors pareiškėja teigia, jog į laikinojo nedarbingumo laiką neturėtų būti įskaityta 2016 metų lapkričio 16 diena bei laikotarpis nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 13 d., į bylą pateiktos medicininės pažymos, forma Nr. 094/a, patvirtina, kad 2016 metų lapkričio 16 dieną bei laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 13 d. pareiškėja buvo nedarbinga dėl ligos. Kadangi byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėja į darbą neatvyko, 2016 metų lapkričio 16 diena ir laikotarpis nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 13 d. laikytinas patenkančiu į VTĮ 44 straipsnio 2 dalies taikymo sritį.
Pagal Klaipėdos 2017 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. P1-1387 patvirtintą Klaipėdos AVMI darbuotojų 2017 m. metų kasmetinių atostogų grafiką pareiškėjos kasmetinės atostogos buvo numatytos laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 4 d., nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. birželio 23 d., nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 20 d., nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d..
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja buvo nedarbinga jai suteiktų kasmetinių atostogų metu, t.y. laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 4 d. ir nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 23 d..
Klaipėdos AVMI viršininko 2017 m. sausio 4 d. įsakymu „Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P5-318 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ 3 punkto pakeitimo“ Nr. P5-2 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P5-318 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ 3 punktas buvo pripažintas netekusiu galios.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys patvirtina, jog dėl pareiškėjos nedarbingumo dėl ligos nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 23 d., nurodytam dienų skaičiui jos kasmetinės atostogos buvo pratęstos.
VTĮ 44 str. 2 d. nėra nustatyta papildomų sąlygų, vertinant kurias, darbuotojas, viršijęs nedarbingumo laiką daugiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, turėtų būti atleidžiamas. Vienintelė sąlyga, kurią įgyvendinus gali būti svarstomas darbuotojo atleidimas, vadovaujantis VTĮ 44 str. 2 d., yra viršytas įstatyme nustatytas nedarbingumo laikas. Nurodyta teisės norma yra dispozityvi, todėl viršijus įstatyme nustatytą nedarbingumo laiką, darbuotojas nėra atleidžiamas automatiškai. Teismui vertinant atleidimo pagal VTĮ 44 str. 2 d. teisėtumo klausimą, nėra vertinamas darbdavio diskrecijos teisės įgyvendinimo pagrįstumas, t. y. darbdavys, įgyvendindamas šią teisę gali atleisti nedarbingumo laiką viršijusį darbuotoją arba ne, ir tai priklauso nuo darbdavio valios, atsižvelgiant į darbdavio vykdomą veiklą ir atitinkamu laikotarpiu susidariusias aplinkybes darbovietėje.
Pripažįstant tai, jog yra įrodyta, kad dėl laikinojo nedarbingumo pareiškėja nedirbo ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių ir nenustačius kitų pažeidimų, dėl kurių ginčijamas administracinis turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, jis laikytinas teistu ir pagrįstu, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.
Konstatavus, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. P1-930 teisėtas ir pagrįstas, skundas dalyje dėl reikalavimų ir įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) A lygio, 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos netenkintinas.
Pareiškėjai nagrinėjamoje prašant iš atsakovės priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos reikalavimas nėra tenkinamas, todėl jai nėra pagrindo iš atsakovės priteisti savo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnių, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.