Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-669-18-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-11
Bylos Nr.
1A-669-18-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladas Nikitinas (pirm.), Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Stasys Lemežis
Nuteistasis
T. B.
Nukentėjusysis
D. R.
Advokatai
Arvydas Montrimas
Kategorijos

Pranešejas Vladas Nikitinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-669/2010 m.

Teiseja Jolanta Cepukeniene Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.2.,

2.1.15.3.3., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

Vilnius, 2010 m. birželio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vlado Nikitino,teiseju Alvyros Onos Kvaraciejutes, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,gynejui advokatui Arvydui Montrimui,nuteistajam T. B.,nukentejusiajai D. R.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal BK 281 str. 5d. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima be užstato, nustatant dvieju metu laidavimo termina. Baudžiamoji byla del nusikalstamos veikos pagal LR BK 281 str. 5 d. T. B. atžvilgiu nutraukta. T. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – atemima teises vairuoti transporto priemone 1 metams 6 menesiams.

Priteista iš T. B. A. J. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, L. V. ir D. R. 6 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 590 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Kolegija, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Kaltinamasis T. B., vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kuriame žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. 2006 m. lapkricio 11 d., apie 01.00 val., Vilniuje, vairuodamas I. Š. priklausanti automobili Nissan Maxima, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pagrindiniu keliu laikomos Mindaugo gatves važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo T.Ševcenkos gatves puses link Mindaugo – Naugarduko gatviu sankryžos, trecia eismo juosta, pažeisdamas Keliu eismo taisykliu (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 53, 172, 173 ir 174 punktu reikalavimus, nesilaikydamas visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekeltu pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui, daugiau negu dvigubai viršydamas leistina 50 km/h greiti, važiavo apie 104 km/h greiciu, del ko atsiradus kliuciai, t.y. iš šalutiniu keliu laikomos Naugarduko gatves i Mindaugo - Naugarduko gatviu sankryža ivažiavus automobiliui VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam O. V. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7 p.), pažeidusios Keliu eismo taisykliu (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 196 punkto reikalavimus, prarado galimybe sustabdyti vairuojama automobili ir Mindaugo - Naugarduko gatviu sankryžoje susidure su O. V. vairuojamu automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo ivykio metu žuvo automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis N. S. V., o kitas šio automobilio keleivis - A. J. patyre sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis T. B. prašo pakeisti apylinkes teismo nuosprendi ir sumažinti neturtines žalos, priteistos L. V. ir D. R. atlyginti, dydi bei panaikinti baudžiamojo poveikio priemone – teises vairuoti transporto priemone atemima, nes yra netinkamai išspresti neturtines žalos atlyginimo klausimai bei skirta per griežta baudžiamojo poveikio priemone.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstama veika padarytos turtines ir neturtines žalos dydi, ne visiškai atsižvelge i LR CK 6.250 str. ir 6.282 str. reikalavimus. Ikiteisminis tyrimas del nusikalstamos veikos buvo pradetas ir automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos O. V., pažeidusios Keliu eismo taisykliu (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 196 punkto reikalavimus, atžvilgiu, taciau šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. (mirus asmeniui, trauktinam baudžiamojon atsakomyben). Iš bylos medžiagos matyti, kad žuvusysis keleivis N.S. V. nebuvo prisiseges saugos diržu. Taciau nepaisant šiu aplinkybiu bei to, jog apylinkes teismas pripažino, kad iš dalies eismo ivykio pasekmes atsirado del kito eismo dalyvio – nukentejusiuju motinos (O. V. kaltes), nuosprendžiu neteisingai nustatyta priešingu interesu pusiausvyra ir priteista atlyginti per didele neturtines žalos suma.

Be to, T. B. nesutinka su jam skirta baudžiamojo poveikio priemone – atemimu teises vairuoti transporto priemone 1 metams 6 menesiams. Apeliantas pažymi, kad jis dirba futbolo treneriu ir VŠI „Futbolo standartas“ vadovu, šis darbas neatsiejamas nuo transporto priemoniu vairavimo, todel atemimas teises vairuoti labai apribotu jo darbines galimybes, del kuriu nukentes ne tik pats, bet ir jo aukletiniai futbolininkai.

Nuteistasis mano, kad del aukšciau nurodytu aplinkybiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi buti pakeistas dalyje del neturtines žalos atlyginimo ir baudžiamojo poveikio priemones skyrimo.

Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Nukentejusioji praše apeliacini skunda dalyje del neturtines žalos atlyginimo atmesti, o dalyje del baudžiamojo poveikio priemones skyrimo – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, pripažines T. B. kaltu už keliu eismo saugumo taisykliu pažeidima vairuojant keliu transporto priemone, del ko ivyko eismo ivykis, kuriame žuvo žmogus ir buvo nesunkiai surikdyta kito žmogaus sveikata (LR BK 281 str. 5 d.), atleides T. B. nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima be užstato, nustatant dveju metu laidavimo termina, pagristai skyre baudžiamojo poveikio priemone – atemima teises vairuoti transporto priemone 1 metams 6 menesiams ir priteise teisinga žalos atlyginimo dydi nukentejusiesiems.

Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis Nr. 2K-85/2010) baudžiamojo poveikio priemones – teismo skiriamos valstybes prievartos priemones, kurios apriboja pilnamecio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda igyvendinti bausmes paskirti. Viena iš baudžiamojo poveikio priemoniu – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 str., kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisemis, tarp ju ir teise vairuoti keliu transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisemis asmuo padare nusikalstama veika. LR BK 67 str. 3 d. nuostatos leidžia teismui šia baudžiamojo poveikio priemone skirti kartu su bausme. Nors LR BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemones skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, taciau šio straipsnio paskirtis ir taikymo salygos suponuoja pareiga teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausima. Baudžiamojo poveikio priemones skiriamos ir ju dydis nustatomas, ivertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant i tai, kiek jos padeda igyvendinti bausmes paskirti (LR BK 67 str.).

Iš bylos duomenu matyti, kad nuteistasis T. B. nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 5 d., padare naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti keliu transporto priemones. Kolegijos manymu, apylinkes teismas, paskirdamas T. B. baudžiamojo poveikio priemone – teises vairuoti keliu transporto priemones atemima ir nustatydamas jos termina 1 metams 6 menesiams, baudžiamojo istatymo nepažeide. Tokia išvada darytina todel, kad tiek paskiriant šia priemone, tiek ir nustatant jos dydi, buvo ivertintos visos reikšmingos bylos aplinkybes, apibudinancios T. B. padaryto keliu eismo taisykliu pažeidimo pavojinguma bei nuteistojo asmenybe. Taigi, apylinkes teismas atsižvelge i visus teigiamus bylos momentus: i tai, kad T. B. prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, ivykdytas nusikaltimas – neatsargus, nusikalstama veika padare esant išnykusiam teistumui, todel laikytina, kad nusikalto pirma karta, civiliniai ieškiniai byloje iš dalies atlyginti, T. B. isipareigojo nukentejusiesiems atlyginti teismo priteista žala. Be to, T. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojanciu administraciniu nuobaudu neturejo, dirba, išlaiko mažamecius vaikus ir nedirbancia sutuoktine. Taciau taip pat ivertintinos ir bylos aplinkybes, neigiamai apibudinancios ivykio situacija ir pati nuteistaji, t.y. T. B. daugiau negu dvigubai viršijo leistina greiti, jis ne karta baustas administracine tvarka (ir prieš ivyki, ir po to) butent už greicio viršijima, kad rodo, kad apeliantas linkes pažeisti Keliu eismo taisykliu reikalavimus, susijusius su greicio apribojimais. Padaryta veika sukele sunkius padarinius: avarijos metu vienas žmogus žuvo, kitam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu budu manytina, kad tiek paskirta baudžiamojo poveikio priemone (atemimas teises vairuoti transporto priemone), tiek jos trukme (1 metams 6 menesiams) yra tinkama ir ne per griežta.

Vien tai, jog LR BK 281 str. numatyta nusikaltima padare asmuo, kuris darbo reikalais naudoja transporto priemone, nera pagrindas atsisakyti skirti LR BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemone (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmes reikštu atemima teises dirbti ši darba). Teismas šia aplinkybe turi ivertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Kaip nurodo apeliantas, jis dirba futbolo treneriu ir VŠI „Futbolo standartas“ vadovu. Taigi, jo darbine veikla nera tiesiogiai pagrista teise vairuoti transporto priemones, todel kolegija nesutinka su T. B. teiginiais, kad atemimas teises vairuoti labai apribotu jo darbines galimybes.

Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagristai T. B. paskyre baudžiamojo poveikio priemone – atemima teises vairuoti transporto priemone 1 metams 6 menesiams. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemone nuteistajam sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad apylinkes teismas ja paskyre netinkamai pritaikes baudžiamaji istatyma.

Ivertinusi byloje esancius duomenis, kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad apylinkes teismas priteise atlyginti per didele neturtines žalos suma.

Nustatyta, kad nukentejusieji L. V. ir D. R. pareiške civilini ieškini del 17 263,50 Lt turtines žalos ir 48 6188,88 Lt neturtines žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ši civilini ieškini tenkino iš dalies, priteisiant iš T. B. 6 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Neturtine žala pagal LR CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtines žalos pasekmes; 2) žala padariusio asmens kalte; 3) žala padariusio asmens turtine padeti; 4) jei padaryta turtine žala, i šios žalos dydi; 5) kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes bei sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtines žalos dydi, iš esmes atsižvelge i paminetus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nuosprendyje nurodyta, kad nustatant neturtines žalos dydi, priteistina iš T. B. nukentejusiesiems L. V. ir D. R., atsižvelgiama i tai, kad eismo ivykio metu žuvo ju tevas, del ko nukentejusieji patyre moralines kancias, dali turtines žalos atlygino draudimo bendrove, iš dalies nurodytos pasekmes atsirado del kito eismo dalyvio – nukentejusiuju motinos kaltes, taip pat atsižvelge i T. B. turtine padeti – jo gaunama darbo užmokesti, išlaikomus mažamecius vaikus, nedirbancia sutuoktine bei i nusikalstamos veikos neatsargu pobudi. Be to, pasiremta ir tuo, kad dali L. V. ir D. R. nurodytos neturtines žalos atlygino civilinis atsakovas – draudimo bendrove „BTA draudimas“, kuri, atsižvelgdama i žalos padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 str. 1 d. redakcija, nustatancia atsakingo draudiko civilines atsakomybes ribas, atlyginant nukentejusiems tretiesiems asmenims del vieno eismo ivykio ju patirta neturtine žala, vertindama atsiradusias pasekmes, nukentejusiesiems L. V. ir D. R. atlygino suma, atitinkancia 400 euru, t.y. 1 381,12 Lt.

Kolegijos manymu, ypac reikšminga aplinkybe vertinant priteistos neturtines žalos dydi šiuo atveju yra tai, kad T. B. sukelto eismo ivykio pasekmes – neatstatomos, t.y. žuvo nukentejusiesiems L. V. ir D. R. artimas žmogus – tevas, kas neabejotinai sukele jiems dideli dvasini sukretima. Remiantis susiklosciusia teismu praktika analogiško pobudžio bylose darytina išvada, jog dar labiau mažinti priteista neturtine žala nera pagrindo, jos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus.

Esant aukšciau išdestytu aplinkybiu visumai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel tenkinti apeliacini skunda jame nurodytais motyvais ir pakeisti nuosprendi nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

Atmesti nuteistojo T. B. apeliacini skunda.

Kolegijos pirmininkas Vladas NikitinasTeisejai Alvyra Ona KvaraciejuteStasys Lemežis