- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- N-180-2133-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarties J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas 2006 m. kovo 10 d. J. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimų pažeidimą, t.y. už tai, kad jis 2006 m. kovo 10 d., 13.40 val., Klaipėdos rajone, kelio Vilnius – Klaipėda 275 kilometre, vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje).
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. E324019 J. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 1300 Lt bauda.
II.
J. R. kreipėsi į teismą, prašydamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2006 m. birželio 29 d. nutarimą panaikinti. Nurodė, kad, priimdamas skundžiamą nutarimą, pareigūnas visiškai neatsižvelgė į 2006 m. kovo 10 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 26 bei Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 746/06 (03). J. R. teigimu, 15 minučių iki sustabdymo jis buvo išgėręs bokalą alaus, todėl, būdamas įsitikinęs, jog yra blaivus, pareigūno reikalavimui papūtė į alkotesterį. Alkotesteriu nustačius 0,66 promiles girtumą, jis su rezultatu nesutiko ir prašė pareigūno atlikti tyrimus sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareigūnas kritiškai reagavo į jo pasiūlymą ir pareikalavo su tikrinimo rezultatu sutikti, pažymint tą protokole parašu. Jis pasirašė, kad su tikrinimo rezultatu sutinka, tačiau paaiškinime nurodė, kad važiuos į medicinos įstaigą girtumo laipsniui patikrinti. Pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 16.1 punkte nustatyta teise, 2006 m. kovo 10 d., 14.35 val., jis atvyko į Kretingos ligoninę, kurioje 14.45 val., nepraėjus valandai nuo sustabdymo, pridavė kraują, Atlikus tyrimą, specialistas išvadoje Nr. T-A746/06(03) konstatavo, jog jo kraujyje rasta 0,18 promilės etilo alkoholio. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad pagal minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 7, 49 punktus būtent kraujyje esanti alkoholio koncentracija lemia girtumo laipsnį, o ne alkoholio koncentracija iškvėptuose į alkotesterį garuose. J. R. pažymėjo, kad, nors jį sustabdęs pareigūnas ir nušalino nuo vairavimo, tačiau neužkirto kelio sėsti už automobilio vairo ir nuvažiuoti.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2006 m. birželio 29 d. nutarimą, kuriuo J. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 1300 Lt bauda, paliko nepakeistą, J. R. skundo netenkino.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus teismo posėdyje, padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. R. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, t.y. 2006 m. kovo 10 d., 13.40 val., Klaipėdos rajone, kelio Vilnius – Klaipėda 275 kilometre vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis). J. R. neblaivumą patvirtina alkotesterio kvitas (b.l. 11). Neblaivumas nustatytas technine priemone ,,Alkotest 7410“, prietaiso Nr. ARKF-0375, patikros Nr. 0606929. Administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje ,,Tikrinimo rezultatas“ nurodyta 0,66 promilių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo parašu patvirtino, jog su tikrinimo rezultatu sutinka. Paaiškinime nurodė, jog prieš 15 minučių išgėrė alaus, kad su tikrinimo rezultatu sutinka, tačiau važiuos į medicinos įstaigą patikrinti girtumo laipsnį (b.1.8). Kad J. R. pažeidimo užfiksavimo metu buvo neblaivus, netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, jog policijos pareigūnas patikrino vairuotojo blaivumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 17 punktą techninės priemonės naudojamos (testuojama) tada, kai policijos pareigūnas įsitikina, kad vairuotojui yra būdingi neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymiai: paraudusios akys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio kvapas iš burnos ir panašiai. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašiusio pareigūno D. M. 2006 m. kovo 10 d. rašytame tarnybiniame pranešime (b.1.10) nurodyta, jog bendraudamas su vairuotoju jis pajuto iš vairuotojo burnos sklindantį alkoholio kvapą. Techninė priemonė girtumui nustatyti tik patvirtino ir paties J. R. paaiškinimą, ir pareigūno pagrįstą įtarimą. Tokias išvadas padarė ir teismo psichiatrijos ekspertė (ekspertizės aktas Nr.G-58, b.1.25-26), kuri konstatavo, kad specialisto išvada Nr. T-A 746/06(03), jog J. R. kraujyje rasta 0,18 % (promilės) etilo alkoholio, nepaneigia policijos pirminio testo rezultato 0,66 promilės, su kuriuo pats vairuotojas sutiko. Iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad policijos pareigūnas jo girtumą patikrino praėjus maždaug 15 minučių po bokalo alaus išgėrimo. Kraujas tyrimui paimtas daugiau kaip po valandos nuo to momento, kai jis išgėrė alaus. Per tokį laiko tarpą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prablaivėjo, todėl ir alkoholio koncentracija kraujyje atitinkamai sumažėjo.
Byloje esanti specialisto išvada Nr. T-A746/06(03) (b.1.35), teismo teigimu, vertintina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos priemonė, tačiau ši išvada neišsami, nes joje nurodyti tik kraujo tyrimo rezultatai, bet neįvertinti kiti prieš tai atlikti (2006 m. kovo 10 d., 14 val. 35 min.) klinikiniai tyrimai. Tvarkos 16.1 punktas suteikia asmeniui teisę pačiam kreiptis į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros. Kreipdamasis dėl medicininės apžiūros J. R. nepažeidė Tvarkos 8 punkte nurodyto termino. Tačiau, teismo nuomone, specialisto išvada kelia abejones, kadangi pagal minėtą Tvarkos 8 punktą asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas turi būti nustatomas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo asmens, įtariamo neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, sulaikymo momento. Nagrinėjamu atveju nustatytu terminu buvo atlikti tik tyrimai, kuriais nustatinėjami neblaivumo klinikiniai simptomai. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į naujas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, įsigaliojusias nuo 2006 m. liepos 1 d. (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452), kurių 27 punkte nurodyta, kad po medicininės apžiūros nedelsiant surašomas medicininės apžiūros atlikimo aktas. Nors J. R. neblaivumo tyrimo metu šios taisyklės dar negaliojo, tačiau jos turi reikšmę aiškinant pažeidimo padarymo metu galiojusias Tvarkos nuostatas. Kai J. R. kreipėsi į gydymo įstaigą medikas pradėjo jo apžiūrą, pildė aktą Nr. 26 (b.l. 34), jame pažymėjo apie būtinų tyrimo metodų taikymą ir jų rezultatus bei tai, kad paimtas kraujas, tačiau jokios išvados akte nėra, nurodyta, kad išvada bus duota tik po kraujo tyrimo. Tačiau iš esmės jokia išvada dėl J. R. blaivumo ar neblaivumo taip ir nebuvo duota, nes Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 746/06(03) parašyta (b.l. 35), kad kraujyje rasta 0,18 promilių etilo alkoholio, bet neįvertinti gydytojo prieš tai atlikti klinikinių simptomų tyrimai, dėl jų nepasisakyta visai, nepasisakyta ir dėl to, ar pažeidimo nustatymo metu tiriamasis buvo blaivus ar neblaivus. Teismo nuomone, galutinė motyvuota išvada dėl paties J. R. iniciatyva atlikto tyrimo yra tik Valstybinės psichiatrijos tarnybos Vilniaus 1-os teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. G-58 (b.l. 25-26), kuriame pasakyta, kad J. R. vairuojant automobilį sulaikymo metu, t.y. 2006 m. kovo 10 d., apie 13 val. 40 min., buvo neblaivus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neteisingai aiškina Tvarkos 7 punktą, teigdamas, kad tik alkoholio koncentracija kraujyje lemia girtumo laipsnį. Aiškinant Tvarkos nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad girtumo laipsnis nustatomas naudojant technines priemones, atliekant medicininę apžiūrą bei tiriant organizmo skysčius – kraują ar kitus. Be to, kaip matyti iš Tvarkos, pirmiausia girtumo laipsniui nustatyti naudojamos techninės priemonės ir tik tuomet, kai vairuotojas nesutinka su techninių priemonių parodymais ar atsisako testavimo, jis pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai (Tvarkos 11. 8 p., 25 p.), o alkoholio koncentracija kraujyje tiriama, jeigu neblaivumo laipsniui nustatyti nepakanka klinikinių simptomų (38 p.), taip pat ir tais atvejais, kai dėl sunkios tiriamojo būklės mediciniškai ištirti neblaivumo negalima (35 p.). J. R. kreipėsi į gydymo įstaigą, tačiau akte Nr. 26 (b.l. 34) nepasakyta, kad neblaivumui ar blaivumui nustatyti trūksta klinikinių simptomų ir išvada neduota, nemotyvuotai paimtas kraujo tyrimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomas Tvarkos 49 punktas, neva, patvirtinantis teiginį, jog girtumo laipsnį patvirtina tik kraujyje esanti alkoholio koncentracija, o ne alkoholio koncentracija iškvėptuose į alkotesterį garuose, reglamentuoja alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymo metodus, t.y., nurodo, jog alkoholio kiekis kraujyje nustatomas tik dujinės chromatografijos metodu (tai yra pagrindinis metodas), o kiti metodai gali būti tik pagalbiniai.
Teismas nenustatė aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (ATPK 250 str.). Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas visapusiškai ir pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo teisės pažeidimo veiką. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. Paskirta administracinė nuobauda, teismo teigimu, atitinka ATPK 20, 30, 30² straipsnių reikalavimus.
IV.
Apeliaciniu skundu J. R. prašo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2006 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. E324019 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas, nurodydamas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko su alkotesterio parodymais, tai patvirtindamas savo parašu, neįvertino sutikimą įtakojusių aplinkybių, t.y., policijos pareigūnų D. M. ir E. M. daryto psichologinio spaudimo. Akivaizdu, kad nesutikimas su alkotesterio parodymu sukeltų policijos pareigūnams papildomą pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 92 „Dėl Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 11.8 punkte, pristatyti asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Neįvertinta ir aplinkybė, kad sutikimą įtakojo pareigūnų iškelta sąlyga, kad, J. R. sutikus su alkotesterio parodymu, patvirtinant parašu, jam bus leista važiuoti toliau.
2) Negalima sutikti su teismo išvada, kad pažeidimo užfiksavimo metu neblaivumą netiesiogiai patvirtino ir faktas, jog policijos pareigūnas patikrino asmens blaivumą bei tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino vartojęs alkoholį. Pagal Tvarkos 17 punktą alkoholio kvapas iš burnos ir kiti jame nurodyti požymiai yra tik prielaida techninių priemonių panaudojimui girtumo laipsniui nustatyti, todėl teismo išvada, jog neblaivumo ar apsvaigimo požymių buvimas netiesiogiai įrodo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą yra nepagrįsta ir neteisėta. Atvirkščiai, tai, kad apeliantas stabdymo metu buvo blaivus, patvirtina Tvarkoje 17 punkte nurodytų požymių visumos nebuvimas. Policijos pareigūnai protokole nenurodė kitų neblaivumo (girtumo) požymių buvimo, t.y., nenurodė, ar apelianto akys buvo paraudusios, ar kalba buvo nerišli, ar judesiai buvo nekoordinuoti. Priešingai, policijos pareigūnai, leisdami jam vairuoti automobilį, patvirtino, kad visų kitų neblaivumo požymių nebuvo. Taigi klinikinių neblaivumo požymių visumos nebuvimas ir leidimas vairuoti, apeliantui esant neblaiviam, pažeidžiant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nenušalinant apelianto nuo automobilio vairavimo, patvirtina apelianto blaivumą sustabdymo metu.
3) Negalima sutikti su teismo išvada, kad Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 746/06(03) yra neišsami ir kelia abejones, todėl reikėtų vadovautis galutine motyvuota išvada, pateikta Valstybinės psichiatrijos tarnybos Vilniaus I-os teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.G-58. Tokia teismo išvada prieštarauja norminiams teisės aktams. Narkologinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) nustatyti atlikimo tvarką tvirtina Vyriausybė. Narkologinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 9 punkte nustatyta, kad teisę nustatyti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą pagal savo kompetenciją turi sveikatos priežiūros, t.y., medicinos specialistai, kas visiškai atitinka ir teismo taikytoms, inkriminuojamo pažeidimo negaliojusioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintoms Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėms (toliau tekste - Taisyklės), jose vartojamai sąvokai – medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Taigi nei įstatymai, nei poįstatyminiai aktai nesuteikia teisės skirti ekspertizę ir remtis eksperto išvadomis neblaivumui (girtumui) nustatyti. Teismas neturėjo teisės vadovautis ekspertizės aktu Nr. G-58. Teismas nepagristai konstatavo, kad gydimo įstaigos medikas, pildęs aktą Nr. 26, nedavė jokios išvados apie apelianto blaivumą (girtumą). 2006 m. kovo 10 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 26 medikas padarė ir įrašė išvadą, kad J. R. blaivus.
4) Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) nustatyti akto, patvirtinto 2000 m. kovo 1 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 117 ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, 20 punktas reikalauja, kad prieš alkoholio nustatymą aparatu iškvepiamame ore būtina išskalauti burna. Reikalavimas išskalauti burną yra susietas su tuo, kad išvepiamame ore nebebūtu išvepiamų alkoholio garų sumos, kurią sudaro alkoholio garai iš plaučių ir alkoholio garai, esantys seilėse, sumos (Tvarkos 1.1. punktas). Tai, kad burnos neskalavimas ir garai, esantys seilėse, galėjo įtakoti alkotesterio paklaidą, parodo tas faktas, kad alaus bokalas buvo išgertas tik prieš 15 min., įsiskverbęs į seilės ir burnos ertmę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (to paties straipsnio 2 dalis). Taigi darytina išvada, kad tiek institucija, tiek teismas, esant dviems vienas kitam prieštaraujantiem įrodymams dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo, t.y. alkotesterio parodymams ir 2006 m. kovo 10 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktui Nr. 265, priimdami procesinius sprendimus, turėjo teisę remtis teismo psichiatro išvada, užfiksuota Vilniaus I-os teismo psichiatrijos komisijos 2006 m. birželio 19-22 d.d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. G-58. Šiame akte yra suformuluota kategoriška išvada, kad J.R. vairuojant automobilį sulaikymo metu, t.y. 2006 m. kovo 10 d., apie 13.40 val., jis buvo neblaivus. Teismas nenustatė pagrindų atmesti šį įrodymą ar abejoti jo tikrumu. Apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai šiam įrodymui yra mažareikšmiai ir jo nepaneigia.
J. R. administracinio teisės pažeidimo protokole rašydamas paaiškinimą nurodė, kad su prietaiso, užfiksavusio 0,66 promilės, parodymais jis sutinka. J. R. buvo suteikta galimybė pačiam rašyti paaiškinimą ir, kaip matyti iš jo turinio, jis, nieko neįtakojamas, pripažino, kad prieš 15 min. išgėrė bokalą alaus, pažymėjo, kad vyks į gydymo įstaigą girtumo laipsniui pasitikrinti. Pagrindo manyti, kad J. R. rašant pasiaiškinimą jo atžvilgiu galėjo būti panaudotas psichologinis spaudimas, nėra. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad policijos pareigūnai, nustatę jo neblaivumą, neva, leido jam nuvažiuoti, eksperto išvada patvirtinto fakto, kad sulaikymo metu J. R. buvo neblaivus, nepaneigia. Pareigūnų veiksmai, apelianto teigimu, leidžiant nuvažiuoti Kelių eismo taisyklių pažeidėjui, kuriam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas.
Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ATPK 126 str. 1 d.). J. R. už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, nustačius jo atsakomybę sunkinčią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tos apačios rūšies administracinis teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.)), pagrįstai skirta 1300 Lt bauda.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. birželio 29 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.