Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, 2022 m. birželio 14 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. 2022 m. balandžio 10 d. apie 09.00 val. „Gariūnų“ turgavietėje, esančioje adresu Gariūnų g. 70, Vilniuje, įgijęs durklą, t. y. duriamojo-pjaunamojo poveikio D kategorijos nešaunamąjį – šaltąjį ginklą, pagamintą pramoniniu būdu, jį nuo įgijimo momento neteisėtai nešiojosi, tokiu būdu neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu iki 2022 d. balandžio 10 d. 19.35 val., kol (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis E. R. pas jį ginklą rado ir paėmė.

Ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. liepos 11 d. apklausa) apklausiamas kaip įtariamasis T. M. nurodė, kad prisipažįsta kaltu pilnai. Fiziškai, psichiškai yra sveikas, priklausomybių neturi, psichiatrinėse įstaigose neregistruotas. Gyvena pažymoje nurodytu adresu. Apklausos metu jam gynėjas nereikalingas. Įtarimo esmę suprato, dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. 2022 m. balandžio 10 d. apie 9 val. jis buvo Gariūnų turguje su savo draugu V. M. Būdami turguje nusprendė įsigyti šaltąjį nešaunamąjį ginklą – peilį. Iš kokio pardavėjo jie nusipirko peilius, neprisimena. Jis nusipirko peilį sau, o jo draugas V. M. – peilį sau. Jis už peilį sumokėjo 5 eurus, jo draugas V. M. už savo peilį taip pat sumokėjo 5 eurus. Jis peilį įsigijo sau, nes norėjo pamėtyti kieme į medį, V. M. įsigijo peilį, nes irgi norėjo pamėtyti į medį. Jis žinojo, kad tokio peilio negalima su savimi nešiotis bei turėti, tačiau vis tiek labai norėjo įsigyti šį peilį. Jo draugas V. M. taip pat žinojo, kad tokio peilio negalima su savimi turėti. Šiuo peiliu jis neketino sužaloti jokio žmogaus, kaip ir minėjo, norėjo tik pamėtyti į medį. Tos pačios dienos vakare Vilniaus miesto stotyje prie jo ir jo draugo V. M. priėjo policijos pareigūnai, kurie liepė jiems išsitraukti viską, ką turi kišenėse. Jie abu išsitraukė peilius, kuriuos ryte pirko turguje. Pareigūnai tuos peilius paėmė, užsirašė jų duomenis ir paleido juos. Dėl to, kad turėjo D kategorijos nešaunamąjį ginklą – peilį, jis labai gailisi.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. rugpjūčio 4 d. apklausa) įtariamasis T. M. nurodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Lieka prie savo pirminės apklausos duotų parodymų, jie iš jo žodžių surašyti teisingai. Ikiteisminį tyrimą pageidauja pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirti jam arešto bausmę.

Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) specialistas. 2022 m. balandžio 10 d. 19.35 val. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu E. M. nustatytu maršrutu Vilniuje, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Geležinkelio g. 16 pranešėjas eina paskui apie (duomenys neskelbtini) metų asmenį, kuris rankoje nešasi kastetą su spygliais. Atvykus nurodytu adresu, pranešėjas jiems nurodė du asmenis, kurie tuo metu buvo autobusų stotelėje šalia Geležinkelio stoties žiedo. Privažiavus abiem asmenims buvo nurodyta pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Šių asmenų duomenis surašė tarnybiniame pranešime. Asmenims nurodžius pateikti daiktus, kuriuos su savimi turėjo, abu iš savo kišenių ištraukė po vieną juodos spalvos peilį, kurių geležtės iš abiejų pusių buvo aštrios ir kurie galimai priskiriami D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

2002 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra vietovė, esanti šalia Geležinkelio stoties žiedo, stotelės, pažymėtos raide „B“. Vietovė yra ant plytelėmis grįsto šaligatvio. Šalia taip pat yra Narvessen ir Stoties g. „B“ raide pažymėta stotelė, šalia stotelės įrengti suoliukai bei dvi atviros stiklinės pavėsinės. Šalia įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta. Kriminalistinis lagaminėlis nenaudotas, kadangi netikslinga.

? Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2022 m. gegužės 20 d. atlikta vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros objektas yra BODY kameros vaizdo ir garso įrašai. Įrašai yra 5.05 ir 3.36 minučių trukmės. Paleidus vaizdo ir garso įrašą jame matyti stotelės paviljonas, du asmenys, kurie yra jauno amžiaus – apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilki tamsiais rūbais, ant galvos užsidėję gobtuvus. Vaizdo ir garso įraše girdimi (pareigūno, vaizdo kameros operatoriaus) žodžiai: „ištraukiam, dedam čia“, tuomet asmenys atsisuka nugara į vaizdo kameros objektyvą ir iš kišenių ant suoliuko deda daiktus. Šone matomas pareigūnas. Vaizdo kameros operatoriui nukreipus vaizdo kameros objektyvą į apačią, ant suoliuko matomas peilis. Tuomet vaizdo kameros operatorius nueina nuo asmenų sakydamas „prižiūrėk šituos“. Tuomet matyti dar du atvykę pareigūnai. Peržiūrėjus įrašus, kitos reikšmingos informacijos tyrimui nenustatyta.

???2022 m. gegužės 24 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1317739-22 nurodyta, jog tirti pateikti 2 (du) peiliai yra pramoninės gamybos durklai, kurie priskiriami D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog T. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo naudojimui įgijo ginklą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – ir GŠKĮ) bei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 5-IN-1 4.5.1 punktu, yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas, kurį nešiojo prie savęs iki kol 2022 m. balandžio 10 d., apie 19.35 val. policijos patrulis ginklą rado ir paėmė.

T. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog peilį nusipirkdamas įsigijo Gariūnų turgavietėje tos pačios dienos ryte, iki vakaro nešiojosi jį su savimi, kol buvo patikrintas policijos pareigūnų, kurie peilį rado ir iš jo paėmė. T. M. kaltę dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. R. duoti parodymai, savanoriško daiktų, Body kameros įrašų apžiūros protokolas, specialisto išvada. Kaip minėta, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada nustatyta, jog peilis, rastas T. M. patikrinimo metu, yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas – durklas.

Tačiau, teismo vertinimu, T. M. nepagrįstai kaltinamas neteisėtu D kategorijos šaltojo ginklo įgijimu.

Ginklo nešiojimosi sąvoka yra pateikta GŠKĮ 2 straipsnio 13 punkte, kuriame išaiškinta, kad ginklo nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. GŠKĮ 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis imperatyviai numato, kad D kategorijos ginklo savininkui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus. Iš šių įstatymo nuostatų seka, jog kaltinamasis durklą su savimi nuo jo įgijimo momento iki patikrinimo nešiojosi neteisėtai ir ši kaltinimo dalis yra pagrįsta. Kaltinamasis nurodė, jog ginklą įgijo 9 valandą ryto, policijos pareigūnų buvo sulaikytas patikrinimui 19.35 val., šis laiko tarpas gerokai per didelis, kad būtų galima jį laikyti natūraliu įgyto ginklo gabenimu namo.

Pagal GŠKĮ 13 straipsnio 9 dalį D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos nario pažymėjimą. Šie ginklai neregistruojami. Tokiu būdu 18 metų sulaukusiam asmeniui nedraudžiama savo reikmėms įgyti ir turėti šaltąjį D kategorijos ginklą, tam jis neturi gauti leidimo, tokio ginklo neprivalo registruoti. Įstatymų leidėjas tik numato draudimą šios kategorijos ginklą nešiotis, taigi nagrinėjamoje situacijoje tik ši įstatymo nuostata ir buvo pažeista.

Pagal GŠKĮ 6 straipsnio 4 punktą D kategorijos ginklams priskiriami šaltieji ginklai, nepriskirti draudžiamiesiems ginklams. To paties GŠKĮ 7 straipsnio 4 dalis numato, kad civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm; 2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio; 3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių. Iš specialisto išvados turinio matyti, kad iš kaltinamojo paimtas durklas neturi požymių, kurie leistų jį laikyti ne D kategorijos šaltuoju ginklu, o civilinėje apyvartoje uždraustu šaltuoju ginklu, kas jo įgijimą savaime darytų neteisėtą.

Tokiu būdu iš kaltinimo šalintinos faktinės aplinkybės, kad durklas buvo įgytas neteisėtai – be leidimo. Ginklo įgijimo aplinkybės kaltinime paliktinos tik ta apimtimi, kiek jos apibrėžia ginklo nešiojimo pradžią. Pažymėtina, kad T. M. veikos kvalifikacija dėl kaltinimo patikslinimo nesikeičia. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kadangi jis neteisėtai nešiojo D kategorijos šaltąjį ginklą.

T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas T. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, per pastaruosius trejus metus ne mažiau 17 kartų baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, daugiausiai už naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimus, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką numatytos bausmės rūšys: bauda arba areštas. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prašė skirti jam areštą, tačiau galutiniame ikiteisminio tyrimo etape nurodė sutinkantis su siūloma baudos bausme bei jos dydžiu. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį: durklas buvo iš kaltinamojo paimtas jo įsigijimo dieną, t. y. neteisėtas disponavimas šaltuoju ginklu truko palyginti trumpą laiką, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis yra labai jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, su realiu įkalinimu susijusi bausmė prieštarautų bendrosioms bausmių skyrimo nuostatoms, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams, todėl kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nežymiai viršija įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, minimumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) straipsnio 1 dalis nustato, kad bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Įvertinus prokurorės pareiškime siūlomą baudos dydį, taip pat į kaltinamojo pageidavimą mokėti baudą dalimis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatytinas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo terminas – šeši mėnesiai.

Ikiteisminio tyrimo metu T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu durklas konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, durklą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS (2022 m. rugpjūčio 8 d. kvitas serija BBB Nr. OVS005650), konfiskuoti ir sunaikinti.

Kaltinamajam T. M. išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.