Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-09 · Administracinė byla Nr. eI-2790-394/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-09
Bylos Nr.
eI-2790-394/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00662-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
R. P.
Advokatai
Giedrius Gvildys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2790-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00662-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.;55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 9 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamo advokato Giedriaus Gvildžio, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės R. P..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėjas), atstovaujama advokato Giedriaus Gvildžio, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. P. 106,35 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2012-01-01 iki 2017-04-30, ir 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovė nuo 1994-10-11 nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbiami), šiuo adresu ji iki 2017-05-25 buvo deklaravusi ir savo nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovei kartą į metus buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-04-30 yra nesumokėjusi pareiškėjui 106,35 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių regiono savivaldybių (tame tarpe ir Radviliškio rajono savivaldybės) įsteigta įstaiga, viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nuostatų 10 p. nurodo, jog vietinę rinkliavą administruoja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas ir kuris apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėjimo pranešimą mokėtojui, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, vieną kartą per metus kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui pateikia mokėjimo pranešimą (sąskaitą), o vietinė rinkliava mokama į administratoriaus sąskaitą už pasirinktą laikotarpį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų 4.1. p. nustatyta tvarka, kaip gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, savininkei pagal tame būste savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 30 p.). Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

Atsakovė R. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, pareiškėjo prašymo su priedais nuorašas jai įteiktas, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu, nes atsakovės gyvenamoji vieta tapo nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkintinas iš dalies.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006-10-12 sprendimu Nr. T-885 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (papildyti ir keisti 2007-11-29 sprendimu Nr. T-236, 2008-05-15 sprendimu Nr. T-401, 2008-06-26 sprendimais Nr. T-450 bei Nr. T-451, 2009-12-17 sprendimu Nr. T-868, 2013-08-22 sprendimu Nr. T-573, 2014-10-09 sprendimu Nr. T-856 ir 2014-12-18 sprendimu Nr. T-913), kurių 10 ir 11 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą. Pagal Nuostatų 4 p., šios vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Radviliškio rajono savivaldybėje, savininkai arba savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kuriems vietinė rinkliava apskaičiuojama priklausomai nuo tos patalpos gyventojų skaičiaus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovei R. P. nuo 1994-10-11 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbiami), šiame bute nuo 2009-04-29 iki 2017-05-25 buvo deklaruota ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl pagal Nuostatų 4.1. p. atsakovė laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-04-30 buvo vietinės rinkliavos mokėtoja, kuri privalėjo mokėti vietinę rinkliavą priklausomai nuo tos patalpos gyventojų skaičiaus. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovė nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 106,35 Eur įsiskolinimas. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose (administracinė byla Nr. A525-471/2010), yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo.

Tačiau pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 22 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2018 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2018-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-04-30, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-04-30 susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės 18,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkintinas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, LR CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės R. P. pareiškėjui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 88,97 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis Eur 97 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013-01-01 iki 2017-04-30, ir 15,56 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė