Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2013-11-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui, 2014-01-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į 18 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs;

2) 2014-10-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant per tą patį laikotarpį vartoti alkoholį;

3) 2015-09-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą per visą bausmės laiką;

4) 2020-08-25 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nubaudžiant viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskiriant S. M. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui, visos bausmės neatlikęs,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. M. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, tai yra, 2020 m. lapkričio 12 d., apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) kambaryje, konflikto metu, norėdamas atimti iš brolio A. M. mobiliojo ryšio telefoną, tyčia užlaužė jam ranką ir jį pastūmė, dėl ko A. M. nugriuvo ant grindų ir susižalojo, taip nukentėjusiajam A. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą srityje apie akį, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą kaktoje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Pareiškus įtarimą ir apklausus įtariamuoju, S. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d., apie 18.35 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu pradėjo pyktis su broliu A. M.. Namuose kartu su jais girtavo J. I.. A. puolė skambinti policijai, jis nenorėdamas, kad jis be reikalo kvietinėtų policiją, norėjo atimti iš jo telefoną. Priėjo prie A., paėmė už jo rankos, kurioje buvo telefonas, plaštakos dalies ir atlaužė ranką per riešą ir tada iš delno paėmė telefoną bei tuo pačiu pastūmė A.. A. dėl to pastūmimo griuvo ant grindų šalia lovos. Daugiau A. nieko nedarė. Veidą galėjo susižaloti, kai griuvo ant grindų, ar trenkdamasis į grindis, ar į lovas, tiksliai nežino, nes tamsu kambaryje buvo ir nematė kaip tiksliai jis griuvo. Jis supranta ir pripažįsta, kad A. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė jo sveikatą. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Pasižada, kad ateityje taip nebesielgs. Jis gailisi, kad, aplamai, ėjo pas A. tą vakarą gerti ir, kad prie jo lindo. Nuo to karto, jis su A. stengiasi nebebendrauti, išvengti susitikimų su juo, nes jis yra konfliktiškas žmogus. (t. 1, b. l. 158-160, 183-184)

Nukentėjusiojo A. M. parodymais, kad 2020 m. lapkričio 12 d., apie 18.30 val., jis būdamas neblaivus grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamojo namo kambaryje gėrė alų kartu gyvenantis jo brolis S. M. ir jo pusbrolis J. I.. Jis taip pat kambaryje atsisėdo ant kėdės ir gėrė su jais alų. Begeriant alų tarp jo ir neblaivaus jo brolio S. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu brolis abiem rankomis sugriebęs jį už kaklo nutempė nuo kėdės ant grindų, ir iš kojų ne mažiau kaip 10 kartų suspyrė jam į galvos sritį. Po to jis atsistojo ir išėjęs į lauką paskambino į policiją apie patirtą smurtą, nes jį mušdamas brolis jam sukėlė fizinį skausmą. Visą konfliktą matė jo pusbrolis J. I.. Atvykęs GMP ekipažas jį apžiūrėjęs paliko gydytis ambulatoriškai. Jam ir šios apklausos metu skauda sumuštą visą galvą. Prašo brolį S. M. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Brolis ir ankščiau yra smurtavęs prieš jį, policiją kviesdavo, tačiau kiek kartų, tiksliai nurodyti negali. Jam nereikalingas vieno mygtuko įrenginys. Gyvena kartu tik su minėtu broliu S. M., mažamečių vaikų nėra. Šiuo metu civilinio ieškinio broliui nereiškia. (t. 1, b. l. 69-72)

Papildomai A. M. parodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d. skambino numeriu 112, kad išsikviestų medikus, nes jam skaudėjo sumušimus, kuriuos jam padarė brolis S. 2020 m. lapkričio 12 d. vakare jo namuose. Tuo pačiu atvyko ir pareigūnai. Jis buvo neblaivus. Nieko konkrečiai pareigūnams nepasakė, galėjo užsiminti, kad S. jį mušė. Tą dieną, tai yra 2020 m. lapkričio 15 d., medikai išvežė į Šiaulius, į ligoninę apžiūrai ir po medikų apžiūros buvo išleistas. Patikslina ir patvirtina, kad 2020 lapkričio 15 d. brolis S. jo nemušė. S. M. jį sumušė tik 2020 lapkričio 12 d., vakare. Taip pat patvirtina savo parodymus, duotus pirmos apklausos metu, tai yra, kad po to, kai žodžiu susipyko su broliu S. dėl J., S. puolė jį. S. jį sugriebė rankomis už kaklo, jį laikydamas pakėlė nuo kėdės ir po to jį paleido. Jis griuvo ant kėdės ir nugriuvo ant grindų. Jam gulinčiam ant grindų, S.s galėjo spirti 10 kartų, bet kadangi jis gynėsi rankomis ir jam į galvą jis galėjo įspirti apie 5 kartus. Pataikė įspirti į ausis, žandikaulį. Taip pat gulinčiam jam sudavė smūgius kumščiais ir iš viso į galvą galėjo pataikyti 5 kartus. Visi smūgiai buvo jam į galvą. Į kitas kūno dalis nesudavė. Jam fizinį skausmą sukėlė visi smūgiai, kuriuos jam sudavė S.. Visą tą laiką jo pusbrolis J. buvo kambaryje, bet jis buvo labai jau girtas ir abejoja, ar ką nors tiksliai prisimena, kas vyko tarp jo ir brolio. Dėl civilinio ieškinio dar nėra apsisprendęs, apie jį pasisakys tyrimo eigoje. (t. 1, b. l. 82-85)

Liudytojo J. I. parodymais, kad A. ir S. M. yra jo pusbroliai. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), viename name, tik atskiruose jo galuose. Jis pastaruoju metu yra prisiglaudęs ir gyvena pas A. M.. Su juo geresni santykiai, nors su S. irgi nesipyksta. Pas A. gyvena gal apie mėnesį laiko. 2020 lapkričio 12 d. vakare, tiksliau laiko nepasakys, jis, A. ir S. buvo A. namo pusėje. Jie gėrė alų. Visi jie buvo jau pakankamai „pakaušę“. Išgertuvių metu broliai susipyko, pradžioje žodžiu pykosi, šaukė vienas ant kito. Kitų žmonių nebuvo, jie tik trise. Jis sėdėjo prie stalo, ant sofos. Broliai pykosi stovėdami vienas prieš kitą. Besipykstant S. pirmas pradėjo muštis, tai yra, viena ranka atrėmęs A. į šoną, jį pastūmė ir A. nugriuvo ant sofos ir lygtai dėjosi galva į sofos galą, kuris yra medinis. Kuria galvos dalimi A. trenkėsi į sofos galą, nepasakys, nepastebėjo. Kraujo nepastebėjo. A. stojosi ir S. pervertė ant grindų jį ir gulinčiam A. S. spyrė 4 kartus į užpakalį, šonus. S. telefoną numetė ant stalo. A. išbėgo iš namo. Ar jo veide buvo kokių sužalojimų, neatsimena, jei ir buvo neatkreipė dėmesio, nespėjo pamatyti. Atsimena, kad tą vakarą geriant ir prieš broliams susipykstant, A. veide jokių sužalojimų nebuvo. A. išbėgus, jis su S. toliau gėrė. Po to, sulaukė policijos. S. policininkams neprisipažino, kad mušė A.. Kiek atsimena, A. S. smūgių nesudavė. Gali pasakyti, kad pas A. elektros nėra, gėrė, šviečiant prožektoriui, kuris buvo padėtas ant stalo. (t. 1, b. l. 91-93)

Papildomai J. I. parodė, kad nori patikslinti šiandienos savo duotus parodymus, kad jis susipainiojo ir netiksliai pasakė. Visų pirma A. M. namuose nėra elektros ir gėrė prie prožektoriaus, padėto ant stalo. Prožektorius apšvietė tik stalo plotą ir dalį sofos, ant kurios sėdėjo. Kambarys nėra didelis. Jis pirmoje apklausoje sakė, kad S. pastūmė A. ir jis nugriuvo ant lovos (tai kitas baldas kambaryje) ir atėmė telefoną, o dabar geriau pamena, kad nukrito šalia lovos ant grindų. Galėjo susipainioti, nes tiksliai neprisiminė ir labai buvo girtas. Po to pirmoje apklausoje sakė, kad matė, kaip S. pastūmė A., atėmė telefoną ir spyrė į užpakalį A. kelis kartus. Dabar tvirtina, kad matė tik kaip S. pastūmė A. ir atėmė telefoną. Kad S. spirtų A. jis nematė. Nematė, nes kambaryje buvo tamsu. Ta vieta, kur A. nugriuvęs šalia lovos, buvo neapšviesta, tai jis ir negalėjo matyti. Kodėl jis pirmoje apklausoje tvirtino, kad matė kaip S. spyrė A., jis negali paaiškinti, gal norėjo apginti A.. Nematė, kad S. spirtų A.. Jis nematė ar A. iš namų išbėgo su sužalotu veidu. (t. 1, b. l. 95-96)

2020 m. lapkričio 26 d. akistatos tarp liudytojo J. I. ir įtariamojo S. M. protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas J. I. patvirtino kad matė, kaip A. S. pastūmė ir A. nugriuvo šalia lovos. Ten kur nugriuvo nebuvo apšviesta vieta ir jis nematė, ar S. spyrė A.. Kodėl sakė, kad matė, negali susipaistyti, gal, kad girtas buvo tada ir visko neatsimena, gal A. norėjo įtikti, nepasakys dabar. Matė tik ir atsimena, kad S. pastūmė A. ir atėmė iš jo telefoną ir telefoną ant stalo numetė. (t. 1, b. l. 176-177)

2020 m. lapkričio 26 d. akistatos tarp liudytojo A. M. ir įtariamojo S. M. protokolu, iš kurio matyti, kad S. M. parodė, kad jis A. suėmęs už kaklo nebuvo, jo nekėlė ir nepaleido. A. gulinčiam nė karto nespyrė ir nesudavė kumščiais. Sutiko su A. parodymais, kad jam tik ranką užlaužė ir atėmė telefoną. A.galėjo skaudėti, kai taip jam ranką užlaužė. (t. 1, b. l. 168-170)

Liudytojos A. M. parodymais, kad 2020 m. lapkričio 15 d. dirbant jai Pakruojo r. PSPC pamainoje nuo 8.00 val. iki 20.00 val., gavo pranešimą, kad iš vakaro buvo sumuštas brolio, daug mėlynių, prakirsta ausis. Nuvykus nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjus A. M., ant jo kūno nesimatė jokių naujų sumušimo žymių, tik senesnių dienų sumušimai. Matėsi ant kairės pusės išorinio kaušelio sumušimas, kuris buvo kelių dienų senumo. Daugiau apžiūrėjus A. M. kūną, naujų sumušimo žymių nematyti. (t. 1, b. l. 99-100)

2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda, asmuo susijaudinęs, kad tai A. M., kuriam nustatyta 1,57 promilės girtumas. Jis paaiškino, kad namuose vartojo alkoholį kartu su pusbroliu J. I., kai į namus grįžo brolis S. M. (nustatytas 2,31 promilės girtumas), kuris jį sumušė, nes nedavė išgerti jam alaus. S. M. paaiškino, kad grįžo namo ir pamatė, kad A. M. žodžiu konfliktuoja su J. I., tada S. M. sugriebė A. M. už gerklės, bet su kumščiais nemušė. (t. 1, b. l. 10-13)

2020 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 16-22)

2020 m. lapkričio 12 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atliekant dalinę A. M. kūno apžiūrą, ant A. M. dešiniojo antakio ir virš antakio ant kaktos matosi kraujas. Kraujas taip pat matosi ant kairiosios ausies, daugiau smurto žymių ant matomų kūno vietų nenustatyta. (t. 1, b. l. 23-28)

Specialisto išvada Nr. G 1498/2020(04), iš kurios matyti, kad A. M. nustatyta muštinė žaizda srityje apie akį, poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas kaktoje. Šie sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir /ar galimais paviršiais. A. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu. Neatmetama galimybė, kad A. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgiais kietais bukais daiktais, tiek atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir/ar galimai paviršius. Konkrečių įvykio aplinkybių tyrimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje. A. M. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 43-44)

2020 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad perklausius 2020 m. lapkričio 12 d. BPC Klaipėdos skyriaus pateiktą pranešimo garso įrašą ir užfiksavus protokole, nustatyta, kad A. M. skambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie tai, kad neblaivus brolis smurtavo prieš jį ir jam bėga kraujas. (t. 1, b. l. 52-55)

Kaltinamojo S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą srityje apie akį, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą kaktoje, broliui A. M..

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (t. 1, b. l. 195-198), kuriame nurodyta, jog įtariamasis S. M. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tai yra, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam S. M. siūlė skirti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti alkoholio, pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Taikyti BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti alkoholio, pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmės dalimi, neatliktos bausmės dalį pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 mėnesius ir 6 dienas laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti alkoholio, pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis S. M. teistas, nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs pirmiau paskirtos bausmės (t. 1, b. l. 105-112, 113-115, 116-117, 118-120, 121-124, 125-129, 132, 133), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 134-143), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (t. 1, b. l. 144), nedirba (t. 1, b. l. 145). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) S. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti alkoholio, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 6 dalis, 72² straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmės dalimi (40 val.), neatliktos bausmės dalį pridedant prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis) ir S. M. skirtina galutinė bausmė – 6 mėnesiai ir 6 dienos laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti alkoholio, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, S. M. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 12 d., 19.30 val. (t. 1, b. l. 148-149), iki 2020 m. lapkričio 13 d., 11.24 val. (t. 1, b. l. 150-151), tai yra, viena para, kas prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

S. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 189-191) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti alkoholio, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti alkoholio, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmės dalimi, neatliktos bausmės dalį pridedant prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir S. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 6 (šešioms) dienoms, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., nevartoti alkoholio, per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. M. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 12 d., 19.30 val., iki 2020 m. lapkričio 13 d., 11.24 val., tai yra, vieną parą, kas prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.