- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-17
- Bylos Nr.
- 2-25/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos poliklinika“, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybės įmonei Registrų centras
- Ieškovas
- Lietuvos Jėzuitų
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos poliklinika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1482-39/2007 pagal ieškovo Lietuvos Jėzuitų provincijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Diagnostikos poliklinika“, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus arkivyskupijai, V. Š. , E. K. , V. D. ir B. S. dėl individualių administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra į nekilnojamąjį turtą, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Jėzuitų provincija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir 2004 m. balandžio 15 d. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 1991 m. lapkričio 14 d. potvarkį Nr. 1923V dalyje dėl 323,45 kv. m. ploto patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastate, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavimo į VĮ „Diagnostikos poliklinika“ balansą; 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 1995 m. vasario 23 d. potvarkį Nr. 463V dalyje, kuria nusprendžiama reorganizuoti VĮ „Diagnostikos poliklinika“ į UAB „Diagnostikos poliklinika“; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atkurti Lietuvos Jėzuitų provincijos nuosavybės teises į 323,45 kv. m. ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 4) išreikalauti iš atsakovo UAB „Diagnostikos poliklinika“ 323,45 kv. m. ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš svetimo neteisėto valdymo ir grąžinti šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybei, kuri įpareigotina Lietuvos Jėzuitų provincijai perduoti nuosavybės teises į šias patalpas; 5) panaikinti 323,45 kv. m. ploto patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, teisinę registraciją UAB „Diagnostikos poliklinika“ vardu; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Jėzuitų provincijos ieškinį patenkino visiškai: 1) pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 1991 m. lapkričio 14 d. potvarkį Nr. 1923V dalyje dėl 323,45 kv. m. ploto patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavimo į VĮ „Diagnostikos poliklinika“ balansą; 2) pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 1995 m. vasario 23 d. potvarkį Nr. 463V priedėlio dalyje dėl valstybinės akcinės įmonės „Diagnostikos poliklinika“ reorganizavimo į UAB „Diagnostikos poliklinika“; 3) panaikino UAB „Diagnostikos poliklinika“ nuosavybės teisių į 323,45 kv. m. ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistravimą; 4) 323,45 kv. m. ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš UAB „Diagnostikos poliklinika“ grąžino Vilniaus miesto savivaldybei; 5) įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę atkurti Lietuvos Jėzuitų provincijos nuosavybės teises natūra į 323,45 kv. m. ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. liepos 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gruodžio 1 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 26 d. nutarties rezoliucinę dalį pakeitė ir išdėstė ją taip: „Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl pripažinimo negaliojančia Vilniaus miesto valdybos 1995 m. vasario 23 d. potvarkio Nr. 463V dalies dėl valstybinės akcinės įmonės „Diagnostikos poliklinika“ reorganizavimo į UAB „Diagnostikos poliklinika“. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą“.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje pagal pareiškėjų V. Š. , I. T. , V. D. , B. S. , atsakovo UAB „Diagnostikos poliklinika“ prašymus.
Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – atnaujino bylos procesą pagal pareiškėjų V. Š. , I. T. ir V. D. prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas atsisakė atnaujinti bylos procesą pareiškėjų prašyme ir papildyme nurodytais kitais pagrindais. Teismas taip pat atsisakė atnaujinti bylos procesą pagal pareiškėjos B. S. ir atsakovo UAB „Diagnostikos poliklinika“ prašymus. Teismas perdavė bylą pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėti iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutraukė kasacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo Lietuvos Jėzuitų provincijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 2 d. nutarties.
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Jėzuitų provincija 2007 m. spalio 23 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Diagnostikos poliklinika“ naudotis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausti nuomoti šias patalpas tretiesiems asmenims bei atlikti bet kokius statybos ir remonto darbus šiose patalpose.
Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-696 pagal Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 5 d. sprendimą natūra atkūrė Lietuvos Jėzuitų provincijai nuosavybės teises į nacionalizuotas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos patalpos Lietuvos Jėzuitų provincijai perduotos 2005 m. kovo 8 d. patalpų perdavimo aktu. Buvęs savininkas patalpų neatlaisvino, toliau naudojasi patalpomis, kurios priklauso Lietuvos Jėzuitų provincijai, nors teisių į nurodytas patalpas nebeturi. Be to, UAB „Diagnostikos poliklinika“ minėtas patalpas mėgina nuomoti ar kitaip jomis naudotis, ruošiasi jose vykdyti remonto darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo Lietuvos Jėzuitų provincijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas uždraudė atsakovui UAB „Diagnostikos poliklinika“ naudotis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudė nuomoti šias patalpas tretiesiems asmenims bei atlikti bet kokius statybos ir remonto darbus jose.
Nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, atkūrė ieškovui natūra nuosavybės teises į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. vasario 2 d. nutartimi atnaujino bylos procesą pagal pareiškėjų V. Š. , I. T. ir V. D. prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu bei bylą perdavė pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėti iš esmės. Teismo įsitikinimu, kadangi ginčas vyksta dėl šiuo metu ieškovui Lietuvos Jėzuitų provincijai nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikslinga uždrausti atsakovui UAB „Diagnostikos poliklinika“ naudotis šiomis negyvenamosiomis patalpomis, nuomoti patalpas tretiesiems asmenims bei atlikti bet kokius statybos ir remonto darbus šiose patalpose.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Diagnostikos poliklinika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
Ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pateikta įrodymų ar argumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, todėl nutartis priimta nesant CPK 144 straipsnyje nustatytų pagrindų. Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Diagnostikos poliklinika“ ginčo patalpas mėgina nuomoti ar kitaip naudotis, taip pat, kad jose ruošiasi vykdyti remonto darbus, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius. Be to, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku – reikalavimu pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Atsakovas nenuomoja ir nesiruošia nuomoti ginčo patalpų. Ginčo patalpos šiuo metu įregistruotos kaip Lietuvos Jėzuitų provincijos nuosavybė, o remonto darbai buvo ir yra atliekami tik atsakovui priklausančioje pastato dalyje. Atsakovas nuolat prižiūri ginčo patalpų būklę, dengia eksploatavimo išlaidas. Apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovas buvo informuotas jau priėmus teismo nutartį, todėl dėl pateikto prašymo negalėjo pateikti savo argumentų. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus atsakovui, todėl buvo pažeisti jo interesai bei CPK 148 straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių prašo spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovas pažymi, kad ginčo patalpos 2005 m. kovo 8 d. patalpų perdavimo aktu perduotos Lietuvos Jėzuitų provincijai. Vilniaus miesto savivaldybė nėra ginčo patalpų savininkas ir jomis nesinaudoja.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo Lietuvos Jėzuitų provincijos atstovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo UAB „Diagnostikos poliklinika“ skundą atmesti.
Ieškovo atstovė pažymi, kad atsakovas UAB „Diagnostikos poliklinika“ iki šiol patalpų neatlaisvino, jomis naudojasi, nors teisių į patalpas neturi. Ieškovui perimant patalpas natūra gali kilti sunkumų dėl patalpų atlaisvinimo, jeigu jos būtų išnuomotos tretiesiems asmenims. Be to, atsakovui perstačius ar kapitališkai suremontavus minėtas patalpas, kiltų klausimas dėl statybos darbų apmokėjimo, todėl galutinio teismo sprendimo įgyvendinimas gali būti apsunkintas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui atsiradimas. Realią grėsmę, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali lemti ne tik nuo bylos procese dalyvaujančių asmenų nepriklausančios objektyvios aplinkybės, bet ir pačių bylos dalyvių galimi subjektyvūs veiksmai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje kilęs ginčas dėl 323,45 kv. m. ploto patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 2-7). Byloje dėl ginčo patalpų procesas yra atnaujintas, todėl laikytina, jog ginčas dėl patalpų galutinai nėra išspręstas (b. l. 8-18, 19-27, 28-39, 40-48, 49-59). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ginčas vyksta dėl šiuo metu ieškovui Lietuvos Jėzuitų provincijai nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl tikslinga uždrausti atsakovui UAB „Diagnostikos poliklinika“ naudotis šiomis patalpomis, uždrausti nuomoti patalpas tretiesiems asmenims bei atlikti bet kokius statybos ir remonto darbus jose (b. l. 75-76).
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principais. Jos turi nevaržyti atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Nors Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-696 atkūrė natūra Lietuvos Jėzuitų provincijai nuosavybės teises į nacionalizuotas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau atnaujinus bylos nagrinėjimą ir teisme sprendžiant ginčą dėl nuosavybės teisių į ginčo patalpas, nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra teisinio pagrindo drausti atsakovui UAB „Diagnostikos poliklinika“ naudotis ginčo patalpomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, draudimas atsakovui naudotis ginčo patalpomis nesusijęs su būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo byloje apsauga, todėl nutarties dalis dėl draudimo naudotis ginčo patalpomis laikytina nepagrįsta. Tuo tarpu kita skundžiamos nutarties dalis, kuria taikytas draudimas nuomoti ginčo patalpas tretiesiems asmenims bei atlikti bet kokius statybos ir remonto darbus jose, yra teisėta ir pagrįsta. Nurodytas draudimas, kuriuo apribojamas ginčo patalpų valdymas ir disponavimas jomis, yra proporcingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams ir užtikrina būsimo galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą.
Ieškovui teigiant, kad atsakovas UAB „Diagnostikos poliklinika“ minėtas patalpas ketina nuomoti tretiesiems asmenims bei atlikti jose statybos bei remonto darbus, tikėtina, jog tokie galimi atsakovo veiksmai šioje bylos stadijoje, kai dar yra nagrinėjamas ginčas dėl tų patalpų, iš esmės sudarytų prielaidas apsunkinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, nes gali iškilti būtinumas spręsti papildomus klausimus dėl nuomojamų patalpų perdavimo jų savininkui ar patalpose atliktų statybos ar remonto darbų kaštų apmokėjimo. Taigi, ginčo patalpas išnuomavus tretiesiems asmenims ar atlikus jose statybos ar remonto darbus, galimą teismo procesinį sprendimą ateityje įvykdyti būtų sunkiau. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas nuomoti patalpas tretiesiems asmenims bei atlikti bet kokius statybos ar remonto darbus) susijusios su ieškovo reikalavimais ir užtikrina būsimo teismo procesinio sprendimo byloje įvykdymą.
Teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismo nutartis priimta nesant CPK 144 straipsnyje nurodytų pagrindų, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku. Teismas turi teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo procesinio sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas 2007 m. lapkričio 12 d. pranešimu informavo šalis bei jų atstovus, jog 2007 m. lapkričio 15 d. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas ieškovo Lietuvos Jėzuitų provincijos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 74). Atsižvelgiant į tai, kad buvo teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tai, jog atsakovas laiku negavo pranešimo apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, neturi esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl savaime nesudaro pagrindo naikinti nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Bylos aplinkybės ir aukščiau nurodyti argumentai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo nuomoti patalpas tretiesiems asmenims bei atlikti bet kokius statybos ar remonto darbus taikymo tikslingumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria uždrausta atsakovui UAB „Diagnostikos poliklinika“ naudotis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės neatlieka joms keliamų tikslų bei be pagrindo riboja atsakovo teises. Ši nutarties dalis panaikinama, o likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį. Panaikinti nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Diagnostikos poliklinika“ naudotis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo Lietuvos Jėzuitų provincijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti uždarajai akcinei bendrovei „Diagnostikos poliklinika“ naudotis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.