Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-01-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-1087-877/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
e2YT-1087-877/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23559-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
R. E. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K., D. K.
Civilinė byla Nr. e2YT-1087-877/2017;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23559-2016-3;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.1.3; 3.1.7.7; 3.2.6.1; 3.4.4.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m.sausio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. E. K. po savo sutuoktinės E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas ir suinteresuoti teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti teismo šaukimais (b. l. 24, 27, 28). Iš pareiškėjo prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, suinteresuoti asmenys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 47-48).

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti. Teigia, kad palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu. Pareiškime nurodyta, kad santuokoje su E. K. įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas R. E. K. vardu. Po E. K. mirties sutuoktinis R. E. K. liko gyventi bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, o kiti galimi įpėdiniai- vaikai dėl palikimo priėmimo po motinos mirties į notarą nesikreipė, neprieštaravo, kad motinai priklausiusį palikimą priimtų pareiškėjas. E. K. palikimą priėmė jos sutuoktinis R. E. K., faktiškai pradėdamas jos turtą valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys R. K. ir D. K. atsiliepimuose į pareiškimą prašė pareiškėjo prašymą tenkinti pilna apimtimi (47, 48 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1995 m. spalio 11 d. mirė E. K. (iki santuokos sudarymo – V.) (7, 8 b.l.), kuri buvo pareiškėjo R. E. K. sutuoktinė (8 b.l.), suinteresuotų asmenų D. K. ir R. K. motina (9,10 b.l.). Po E. K. mirties Kauno miesto 14-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (11 b.l.). Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų E. K. testamentų, palikimo priėmimo fakto (81 b.l.).

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-09-20 išrašo duomenimis, R. E. K. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – pagal 1992-05-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15-3465 įgytas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (12 -14 b.l.).

R. E. K. ir E. K. santuoka sudaryta 1969 m. rugsėjo 13 d. (8 b.l.). Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo prezumpcija gali būti paneigta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles įrodinėjant, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jokių įrodymų, kad ši įstatyminė prezumpcija yra nuginčyta, byloje nėra. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, t.y. R. E. K. ir E. K. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio 1995 m. spalio 11 d., priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio seka, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad R. E. K. iki sutuoktinės E. K. mirties ir jai mirus gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina Gyventojų registro išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1989-06-27 iki šiol yra (duomenys neskelbtini). DNSB „Laisvė-81“ pažyma, pareiškėjo sudarytos sutartys su dujų, elektros energijos, telekomunikacijų paslaugų teikėjas šiuo adresu (16-30 b.l.) patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties paveldimą turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius už gyvenamajam namui teikiamas paslaugas. Aplinkybę, kad pareiškėjas ir toliau gyvena šiame bute, patvirtino liudytojas T. R. (2017 m. teismo posėdžio garso įrašas 8 min. 8 sek. – 13 min. 41 sek.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad R. E. K. po sutuoktinės E. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis; CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui R. E. K. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo priteistinos 8,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1995-10-11 priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti Valstybei iš R. E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,21 Eur (aštuonių eurų 21 ct) ) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRita Liukaitytė