Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo I. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d., paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. nubausta už tai, kad 2016 m. sausio 1 d. apie 5.05 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas – 0,43 promilės girtumas (įvertinus +/- 0,02 prom. paklaidą).

Skunde teigiama, kad I. M., būdama sąmoninga, suvokdama, kad vairuoja transporto priemonę neblaivi, vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Institucija skunde pažymi, kad ATPK 126 str. 1 d. numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta šio straipsnio dalies sankcijoje, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir bus kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.

Be to, skunde teigiama, kad vairuotoja, prieš sėsdama už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jai, jos artimiesiems, šeimos turtinei padėčiai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Institucija nesutinka tik su ATPK 30¹ str. nuostatų taikymu pažeidėjo atžvilgiu, nustatant pastarajam trumpesnį specialios teisės atėmimo terminą, nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik apeliaciniame skunde keliamu klausimu.

Skundžiamu nutarimu žemesnės instancijos teismas I. M. paskyrė minimalią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą – 289 Eur, ir, pritaikęs ATPK 30¹ str., 3 mėnesiams atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Aukštesniojo teismo nuomone, pažeidėjai taikyta administracinė atsakomybė atitinka tiek pažeidimo pobūdį, tiek pažeidėjos asmenybės pavojingumą ir yra tinkamai individualizuota. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą – taikyti I. M. atžvilgiu jos administracinę atsakomybę lengvinantį institutą, numatytą ATPK 30¹ str., lėmė dėmesingai įvertinti pažeidėjos asmenį apibūdinantys duomenys, teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidėjos darbo pobūdis, šeiminė padėtis ir socialinės aplinkybės, kt. reikšmingos aplinkybės bei konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai.

Iš byloje surinktų ir skundžiamame nutarime aptartų įrodymų matyti, kad I. M. 2016-01-01, 5 val. 05 min. (6 b. l.) buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,43 promilės, visiškai nedaug viršijantis įstatymais leistiną normą (0,4 promilės). I. M., nors automobilius vairuoja nuo 1998 metų, niekada nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn už panašaus pobūdžio pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (10–11 b. l.). Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo pritarti Institucijos skunde deklaruojamiems teiginiams, kad I. M. aiškiai suvokdama, kad yra apsvaigusi nuo alkoholio, tikslingai rinkosi elgesio variantą – būdama neblaivi vairavo automobilį. Teismo nuomone, I. M. Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas daugiau dėl tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tinkamai neįvertinus savo būklės ir nerodo didesnio I. M. asmens ir jos padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažeidėja viso administracinio proceso metu neneigė savo kaltės jai inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme, gailėjosi dėl savo elgesio, kas pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, I. M. dirba mokykloje mokytojos padėjėja, augina du mažamečius vaikus, yra išsituokusi, namuose moko neįgalų vaiką, gyvena kaime, iki darbo tenka vykti 9 km savo automobiliu. Paminėtų aplinkybių visumą apylinkės teismas pagrįstai įvertino I. M. naudai kaip švelninančią jos atsakomybę, pagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir keisti skundžiamą nutarimą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Kaip minėta, skundžiamu nutarimu I. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 289 eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Teismo nuomone, toks pažeidėjos nubaudimas, konkrečiu atveju, yra pakankamas ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir, priešingai nei teigiama skunde, nebaudžiamumo iliuzijos nesuponuoja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.