Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-282-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-23
Bylos Nr.
1A-54-282-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Vytautas Kursevičius
Nuteistasis
S.
Civilinis ieškovas
V. D.
Nukentėjusysis
V.
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
Kopija

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-282/2009

Teisėja Lina Muchtarovienė Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.5.,

2.1.15.1.1., 2.1.15.7., 2.4.6.3.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,nuteistajam S. Š.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. D.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metus 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2008 m. vasario 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008-11-26.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo suėmimo laikas nuo 2007 m. spalio 2 d. iki 2008 m. kovo 3 d., bausmės dalis, atlikta pagal 2008 m vasario 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Civilinį ieškinį tenkintas ir iš S. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) priteisti 1345,20 Lt (tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt penkis litus 20 ct).

Nukentėjusios V. D. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir jai iš S. Š. priteisti 834,69 Lt turtinės, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 500 Lt išlaidų už teisines paslaugas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

S. Š. nuteistas už tai, kad 2007-10-02 apie 11.00 val., įsibrovęs į patalpą – lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)", esančio (duomenys neskelbtini), piešimo studiją, pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai J. S. priklausantį, turtą – rankinę 90 Lt vertės ir rankinėje buvusius odinį dėklą 10 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3220" 400 Lt vertės su SIM kortele 15 Lt vertės, piniginę 10 Lt vertės, 40 Lt, J. S. vardu išduotą AB ,,Hansabankas" mokėjimo kortelę 5 Lt vertės, iš viso pasikėsino pagrobti 560 Lt vertės svetimo turto, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas nukentėjusiosios V. D..

Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad 2007-10-02 apie 11.00 val. lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini)", esančiame (duomenys neskelbtini), pasikėsinimo pagrobti J. S. priklausančią rankinę metu, pastebėtas nukentėjusiosios V. D., pastūmė nukentėjusiąją V. D. bei sudavė jai vieną smūgį kumščiu į dešinę akį, taip padarė V. D. galvos smegenų sukrėtimą, sprando sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl smegenų sukrėtimo V. D. sveikata buvo sutrikdytą ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, bet jai nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti jai iš S. Š. 24510 Lt turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą bei išlaidas už teisines paslaugas – 500 Lt.

Skunde apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą bei įrodymų vertinimą. Skunde teigiama, kad turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusiojo asmens turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikaltimą padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 str.). Apeliantė taip pat nurodo, kad dėl nusikalstamų S. Š. veiksmų gydėsi Šiaulių apskrities ligoninėje, neteko 50 % darbingumo, dėl sveikatos būklės neteko galimybės dirbti įprasto ir mėgiamo darbo, iki šiol gydosi, vartoja medikamentus ir nuolat lankosi pas gydytojus, ženkliai pablogėjo materialinė padėtis, nes turi pragyventi tik iš neįgalumo pašalpos. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais ir neatitinkančiais tikrovės liudytojos J. S. parodymais apie tai, kad ji galėjo dirbti visą darbo dieną, galėjo dirbti tą patį darbą ir tose pačiose pareigose, nors išvadoje, kurią pasirašė pati J. S., rekomenduojama V. D. dėl sveikatos būklės dirbti nepilną darbo dieną ar nepilną darbo savaitę. Tokiu būdu, apeliantės teigimu, teismo pozicija yra netinkama ir neobjektyvi, nes teismas laikė, jog niekas nepasikeitė – asmuo būdamas darbingas 50 % gali dirbti tą patį darbą ir tokiomis pačiomis sąlygomis.

Apeliantė savo skunde nurodo, kad iki sveikatos sužalojimo jos atlyginimas siekė 1374,27 Lt, nuo 2008-01-01 atlyginimas pakilo iki 1664 Lt, o dėl nusikalstama veika padaryto sveikatos sužalojimo ji neteko teisės į padidintą atlyginimą, nes nebegalėjo dirbti buvusioje darbo vietoje, todėl ženklai sumažėjo pajamos. Tuo pačiu apeliantė nurodo, kad jos negautų pajamų suma, kaip paskaičiuota pateiktame civiliniame ieškinyje, yra 24510 Lt.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Nuteistasis S. Š. ir jo gynėja prašo atmesti apeliacinį skundą.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tekinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. Nukentėjusioji V. D. savo apeliaciniu skundu neginčija nei nuteistojo S. Š. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos, nei pastarajam paskirtų bausmių, prašydama priteisti iš S. Š. visą turtinę žalą (negautas pajamas), atsiradusias dėl jos sužalojimo ir prarasto dalies darbingumo.

Taigi, apeliantė kreipdamasi į teismą, prašo priteisti dėl sveikatos sužalojimo jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jei būtų galėjusi, taip kaip iki sveikatos sutrikdymo, toliau dirbti savo mėgiamą darbą.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. Š. pasikėsinimo pagrobti svetimą, J. S. priklausantį, turtą metu prieš nukentėjusiąją V. D. panaudojo fizinį smurtą (pastūmė nukentėjusiąją, sudavė smūgį kumščiu į dešinę akį) ir padarė apeliantei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl nusikaltimo metu (2007-10-02) patirtų sužalojimų V. D. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (t. 2, b. l. 56-57), dėl ko nuo 2008-01-29 iki 2010-01-28 jai buvo nustatytas dalinis (50 %) darbingumo lygis (t. 2, b. l. 22; 23; Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų segtuvas), rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką. Tokiu būdu yra aišku, ką iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad V. D. dėl nuteistojo S. Š. neteisėtų veiksmų prarado dalinį darbingumą, tapo neįgali.

Turtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 str. 1 d., kur nurodyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi, paminėtame straipsnyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia, jog nukentėjusiajam, kiek įmanoma, reikia kompensuoti visus nuostolius, kurių jis nebūtų turėjęs, jei nebūtų sužalotas. Dėl patirtų sveikatos sužalojimų ar suluošinimo patirti nuostoliai CK 6.283 str. prasme yra ir negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota (CK 6.283 str. 2 d.). Vadinasi, konkrečioje byloje, sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos atlyginimo, būtina įvertinti ir dėl sužalojimo, suluošinimo negautas pajamas.

Apylinkės teismas, motyvuodamas vien tuo, kad V. D. dirbti ne visą darbo dieną ar darbo savaitę buvo tik rekomenduojama, ir ji galėjo toliau dirbti tą patį darbą, atmetė jos prašymą priteisti negautas pajamas. Kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Kolegijos nuomone logiška yra tai, kad asmuo dėl nusikalstamų kaltininko veiksmų praradęs 50 % darbingumo, kas akivaizdu iš bylos medžiagos, negali vykdyti savo darbo funkcijų ir pareigų taip, kaip asmuo, kurio darbingumo lygis yra 100 %. Akivaizdu ir tai, kad atsižvelgus į rekomendaciją, kuria rekomenduojama V. D. dirbti ne pilną darbo dieną ar darbo savaitę, apeliantė uždirbtų mažesnį atlyginimą, nei dirbdama visą darbo dieną ar darbo savaitę. Konkrečiu atveju tokios išvados nepaneigia ir liudytojos J. S. parodymai, apie tai, kad V. D. gali dirbti visą darbo ir jai dėl patirto sužalojimo yra nustatyti minimalūs apribojimai – negali dirbti darbo karštyje ir viena rekomendacinio pobūdžio sąlyga – dirbti ne visą darbo dieną (t. 2, b. l. 96). Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai atmesdamas V. D. prašymą priteisti negautas pajamas, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Šalies argumentai

Kitas klausimas yra, kokia suma negautų pajamų turėtų būti priteista nukentėjusiajai. Pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje (t. 2, b. l. 24-25), apeliaciniame skunde ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V. D. nurodė, kad jos negautų pajamų dydis yra 24510 Lt, tačiau tuo pačiu kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios nurodyta suma, pagal jos nurodytą skaičiavimą (sudėtą visą darbo atlyginimą, kurį būtų gavusi iki pensijos dirbdama lopšelyje-darželyje ,,(duomenys neskelbtini)“ raštinės vedėja, padalino per pusę) gali būti netiksli, nes, kaip nurodė pati nukentėjusioji, šiuo metu ji gauna invalidumo pašalpą, dirba (duomenys neskelbtini) VPK, ,,Sodra“ jai žadėjo paskaičiuoti pašalpą už sužalojimą darbe, todėl akivaizdu, kad socialinio draudimo išmokos, neįgalumo pašalpa, dabartiniai darbiniai santykiai ir gaunamas atlyginimas įtakoja V. D. dėl nusikaltimo metu sužalotos sveikatos negautų pajamų dydį. Nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie dabar jos gaunamas išmokas ir darbo užmokestį, todėl, nesant tokių duomenų, civilinio ieškinio (apeliantės negautas pajamas) tiksliai apskaičiuoti negalima.

Dėl paminėtų priežasčių, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti V. D. negautų pajamų dydžio, civilinei ieškovei pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Apeliantė skundu prašo priteisti jos turėtas proceso išlaidas, tai yra už teisines paslaugas sumokėtą sumą – 500 Lt. Byloje yra pinigų priėmimo kvitas, liudijantis, kad už dokumento surašymą nukentėjusioji advokatės padėjėjai sumokėjo minėtą pinigų sumą (t. 2, b. l. 149).

BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nuteistasis S. Š. jokio nekilnojamo turto savo vardu neturi (t. 1, b. l. 173), nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu yra aišku, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra gera, tačiau pastarasis yra jauno amžiaus, darbingas žmogus, todėl jo turtinė padėtis nėra pagrindas nepriteisti nukentėjusiajai dėl jo nusikalstamo elgesio turėtas proceso išlaidas. Kita vertus, kolegija, atsižvelgusi į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinių paslaugų apimtį ir kokybę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka – apeliantės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, buvo surašytas apeliacinis skundas, tačiau su skundu nepateikti jokie dokumentai, kurių pagrindu būtų galima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiosios negautas pajamas, daro išvadą, kad apeliantės sumokėtas advokatės padėjėjai honoraras už teisinę pagalbą – nėra proporcingas, todėl priteistinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. kolegija,

nutaria:

pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. D. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos (negautų pajamų) patenkinimą o kausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiajai V. D. iš S. Š. 200 Lt turėtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Irena IvanovienėVytautas KursevičiusKopija tikraTeisėjaVirginija Žindulienė